Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-31 · Administracinė byla Nr. I-4639-643/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-31
Bylos Nr.
I-4639-643/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02681-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Laura Gumuliauskienė
Kategorijos
  • 3.3Teismo sprendimas
  • 3.4Teismo sprendimas
Administracinė byla Nr. I-4639-643/2012Proceso Nr. 3-61-3-02681-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3, 3.4, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Z. G. atstovei advokatei Laurai Gumuliauskienei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Astai Vitėnienei, vertėjui A. M.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio

Z. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

(duomenys neskelbtini) pilietis Z. G. (toliau –Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ( b. l. 1-3) prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Atsakovas arba Migracijos departamentas) (duomenys neskelbtini) d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. G. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo. Pareiškėjas nesutinka su tokiu Atsakovo priimtu sprendimu ir nurodo, jog pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo nurodęs, jog prieglobsčio prašo dėl kilmės valstybėje gresiančio persekiojimo, kadangi (duomenys neskelbtini) nepažįstami asmenys, kurie buvo apsirengę juodais drabužiais ir su kaukėmis, jam grasino, buvo reikalaujama iš jo palikti šalį, buvo sumuštas bei persekiojamas. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo situaciją nepažįstamoje valstybėje, asmens emocinę būklę, kalbos barjerą, taip pat į teisinį neišprusimą, Pareiškėjas paaiškina, kad galėjo ir nepateikti visų objektyviai egzistavusių aplinkybių, turinčių reikšmės prieglobsčio prašymo nagrinėjimui, tačiau remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir - Įstatymas) 83 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, prieglobsčio prašytojo nurodyti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, turėtų būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Pareiškėjas nesutinka ir su Sprendimo 4 punktu, pagal kurį jam uždraudžiama trejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo. Mano, kad skiriant maksimalų draudimo atvykti į šalį terminą, Atsakovas turėjo nurodyti ir tokio sprendimo motyvus. Pareiškėjui nežinant kuo remiantis Atsakovas priėmė minėtą sprendimą yra ribojama jo teisė į gynybą. Todėl Atsakovo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas, ir naikintinas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 16-17) prašė Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Pareiškėjas skunde atkartoja jo asmens byloje užfiksuotus duomenis, tačiau nepateikia jokių įrodymų pagrindžiančių, kad Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas. Nurodo, kad Pareiškėjo apklausose dalyvavo vertėjas, todėl jo teiginys, kad buvo „kalbos barjeras“ yra visiškai nepagrįstas. Paaiškino, kad Migracijos departamente įvertinus ir ištyrus Pareiškėjo pateiktus prieglobsčio prašymo motyvus, situaciją jo kilmės valstybėje bei kitą surinktą bei byloje esamą informaciją apie Pareiškėją buvo nustatyta, kad Pareiškėjas klaidina tyrimą nes jo pasakojimas prieštarauja Migracijos departamento surinktai informacijai, todėl Pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytos Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies nuostatos, remiantis kuriomis visi Pareiškėjo pateikti duomenys, nepatvirtinti rašytiniai įrodymais, laikomi nepatikimais ir buvo atmesti. Mano, kad Pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą bandydamas sudaryti įspūdį, jog yra tam tikrų lemiamų aplinkybių, į kurias tiesiog nebuvo atsižvelgta, nors iš tikrųjų visa informacija, kurią užsienietis norėjo atskleisti Lietuvos Respublikos pareigūnams, buvo pateikta bei užfiksuota tinkamai, nepažeidžiant prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūrinių reikalavimų. Dėl Pareiškėjui paskirto trejų metų termino uždraudžiančio atvykti į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų, tokiu būdu Migracijos departamentui yra suteikta diskrecinė teisė veikti savo nuožiūra, nenukrypstant nuo institucijai priskirtų bendrųjų tikslų. Migracijos departamentas savo kompetencijos ribose nustatė, kad Z. G. pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką bei piktnaudžiavo prieglobsčio suteikimo procedūra, todėl buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam, nei minimalus (1 metų), laikotarpiui, t. y. 3 metams. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į pareiškėjo bylos individualias aplinkybes, buvo nuspręsta netaikyti jam maksimalaus (5 metų) draudimo atvykti termino. Todėl mano, kad skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalis dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą yra visiškai pagrįsta ir teisėta.

Teismo posėdžio metu atsakovo Migracijos departamento atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2012 m. rugpjūčio 24 d. apie 00 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) pilietis Z. G. buvo sulaikytas, neteisėtai kertant Lietuvos Respublikos sieną (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, Šalčininkų rajone, su dar trimis asmenimis. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pateiktos medžiagos b.l. 1-7).

2012 m. rugsėjo 3 d. Z. G. pateikė prašymą Migracijos departamentui suteikti jam politinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje (VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pateiktos medžiagos b.l. 9,11).

2012 m. rugsėjo 26 d. atlikta Z. G. apklausa, užpildytas prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas. Kaip priežastis, dėl kurių buvo priverstas išvykti iš (duomenys neskelbtini), nurodė, kad palaiko opozicinę partiją „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2012 metų vasario mėn. pradėjo dalyvauti jos rengiamose demonstracijose, dėl to buvo persekiojamas, nepažįstami asmenys, apsirengę juodais drabužiais su kaukėmis jam grasino. Kadangi nenorėjo būti sulaikomas, todėl 2012-03-18 išvyko iš savo šalies (VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pateiktos medžiagos b.l.12-17).

2012 m. rugsėjo 28 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro štabo tyrimo skyriaus viršininko kapitonas S. P. pateikė siūlymą Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriui pripažinti (duomenys neskelbtini) piliečio Z. G. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo akivaizdžiai nepagrįstu (VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pateiktos medžiagos b.l.23-24).

(duomenys neskelbtini) d. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimo metu, nebuvo rasta jokios informacijos, jog partija 2012 m. vasario-kovo mėn. būtų organizavusi kokius nors mitingus. Pirmasis partijos mitingas, susijęs su artėjančiais parlamento rinkimais, įvyko 2012-05-27 (duomenys neskelbtini) mieste, t.y. jau po prieglobsčio prašytojo išvykimo iš (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad Z. G. pasakojimas turėtų būti vertintinas kritiškai, pateikta informacija neatitinka tikrovės, nenustatyta, kad jam kilmės valstybėje grėstų persekiojimas, todėl atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Z. G. prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bei šio prašymo motyvai neatitinka Įstatymo 87 str. reikalavimų. Manytina, kad jo tikroji išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis yra geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo, ieškojimas. Išvadoje siūloma Z. G. laikino teritorinio prieglobsčio, prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikti, įsigaliojus sprendimui išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus (VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pateiktos medžiagos b.l.37-42).

(duomenys neskelbtini) d. Migracijos departamentas, remdamasis pateikta išvada, priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. G. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. G. laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kadangi jis pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį; 2) nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. G. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes įvertinus ir išnagrinėjus visą byloje esamą informaciją, konstatuota, kad Z. G. prieglobsčio prašymo motyvai neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, jo pateiktas prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas; 3) įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio bei įsigaliojus galutiniam sprendimui jo baudžiamojoje byloje ir atlikus bausmę, išsiųsti (duomenys neskelbtini) pilietį Z. G. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 4) uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. G. atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (b.l.4-5).

Byloje spręstinas ginčas dėl (duomenys neskelbtini) d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. G. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo Z. G. reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2004-04-29 įstatymas Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Prieglobsčio suteikimo sąlygas numato 2004-11-15 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintas „Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas“.

Pagal Įstatymo 86 straipsnį, galimos trys prieglobsčio Lietuvos Respublikoje formos: pabėgėlio statusas, papildoma apsauga ir laikinoji apsauga. Pagal Įstatymo 76 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas. Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba yra iš jos išsiunčiamas. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo suteikti jam prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje remdamasis tuo, kad jam kilmės šalyje gresia politinis persekiojimas. Prieglobsčio prašytojas gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrėžti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Pagal minėtas įstatymines nuostatas, baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės prieglobsčio prašytojo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės jo gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, turi būti visiškai pagrįsta. Turi būti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti esant pagrindo imtis priemonių prieglobsčio prašytojo apsaugai.

Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi surinkta medžiaga apie opozicinę partiją (duomenys neskelbtini), jos veikla, organizuotais mitingais ir nenustatė, kad dar prieglobsčio prašytojui esant (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario-kovo mėnesiais partija būtų organizavusi kokius nors mitingus ar protesto akcijas, kuriose kaip nurodė dalyvavo Z. G. ir po to patyrė politinį persekiojimą. Atsakovas priimdamas ginčijamą Sprendimą, taip pat rėmėsi (duomenys neskelbtini) Nacionalinės Statistikos Tarnybos pateikta informacija, pagal kurią viena didžiausių problemų šiuo metu šalyje yra nedarbo lygis. Tokia situacija yra 2008 metų karo su Rusija ir pasaulinės finansinės krizės padarinys. Todėl pagrindinis pareiškėjo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) bei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo motyvas yra finansinė krizė, galimybės išlaikyti save nebuvimas ir kitos asmeninės priežastys, neatitinkančios pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos (JTVPK) „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo“ 62 punkte apibrėžta, kad „migrantas – tai asmuo, dėl kitų, nei nurodyta apibrėžime (pabėgėlio), priežasčių savanoriškai išvykstantis iš savo šalies turėdamas tikslą apsigyventi kitur. Tam jį gali paskatinti permainų ar nuotykių troškimas, šeimyninės ar kitos asmeninės priežastys. Jeigu asmuo yra vedinas vien ekonominių sumetimų, jis yra ekonominis migrantas, o ne pabėgėlis“. Pagal byloje esančius duomenis apie padėti pareiškėjo kilmės valstybėje bei tai, kad bei į tai, kad pareiškėjas niekur nedirba, galima padaryti išvadą, kad pagrindiniai motyvai paskatinę pareiškėją pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra ekonominiai, todėl atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas yra ekonominis migrantas, kurio išvykimas iš kilmės valstybės susijęs su kilmės valstybėje esama finansine krize ir galimybės save išlaikyti nebuvimu.

Skunde teismui pareiškėjas nenurodė papildomų, jo prašymo nagrinėjimo metu nenurodytų išvykimo iš kilmės valstybės ir jo persekiojimo priežasčių. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, jo atstovė taip pat nenurodė teismui jokių papildomų aplinkybių ar argumentų.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir pareiškėjo pateiktą informaciją, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, sąlygoję jo išvykimą iš kilmės valstybės, nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį, pavojaus (duomenys neskelbtini), sąmoningai klaidino tyrimą pateikdamas tikrovės neatitinkančius faktus, todėl Įstatymo 83 str. įtvirtintas „abejonės privilegijos“ principas pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas. Pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl jo priklausimo rizikos grupėms ar persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėją grąžinus į kilmės šalį jam galėtų grėsti kankinimai ar nuolatiniai šiurkštūs nežmoniški žmogaus teisių pažeidimai, kas galėtų prieštarauti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui, o jo baimė grįžti į kilmės valstybę yra visiškai nepagrįsta, nes nesąlygota jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pateiktas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bei šio prašymo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

Remiantis pareiškėjo prieglobsčio prašymo byloje esama medžiaga, pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su teisėmis ir pareigomis, apklausoje dalyvavo vertėjas (VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pateiktos medžiagos b.l.12-17), todėl jo teiginiai, kad atsakovas nepaaiškino, jog jis turi pateikti visą, su prieglobsčio prašymu susijusią informaciją, kad jautė kalbos barjerą ir kad nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į teisinę pagalbą, teismo atmetami kaip nepagrįsti (LR ABTĮ 57 str.). Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimų jo sulaikymo ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu visumą, tai, kad apklausoje dalyvavo vertėjas, pareiškėjas prieglobsčio prašymo metu buvo supažindintas su visomis jo pareigomis ir teisėmis bei nebuvo jokių kliūčių jas įgyvendinti, nurodant visas galimo persekiojimo priežastis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo išvykimo priežastys nėra pagrindas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes neatitinka nei persekiojimo, nei smurto, nei diskriminacijos apibrėžimų, nustatytų Lietuvos Respublikos bei tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose prieglobsčio suteikimą.

Pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 1 d., prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl šių priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagristu. Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarką, ir priėmė sprendimą remdamasis motyvuota Prieglobsčio reikalų skyriaus 2012-10-05 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateiktos visos faktinės bylos aplinkybės, taip pat nurodytas ir įstatyminis sprendimo pagrindas. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Įstatymo 77 str. 2 d., 83 str. 2 d., nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, bei atsisakė suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str., 77 str. 2 d., 83 str. 2 ., 86 str. 1 d., 87 str. 1 d. nuostatomis, Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo nuostatomis, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) d. Migracijos departamento sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. G. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Teismas nenustatė Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą nagrinėti prieglobsčio prašymą iš naujo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Z. G. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Z. G. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisRūta MiliuvienėMargarita Stambrauskaitė