- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- 1-887-771/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00457-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- L. U.
- Nukentėjusysis
- A. U.
- Advokatai
- Žilvinas Astrauskas
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2013 m. spalio 25 d.
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorėms Violetai Rudžianskienei ir Irenai Zgierskytei-Strumilaitei, kaltinamajai L. U. ir jos gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui, nukentėjusiųjų A. U. ir A. U. atstovo pagal įstatymą (Šiaulių vaikų globos namų) atstovei Virginijai Stropuvienei, Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei Eglei Lazdauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėn., įpareigojant kas mėnesį dirbti po 25 val. visuomenės labui; bausmę atlikusi, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. U. 2013 m. kovo 9 d. apie 19.30 val. Šiaulių mieste, bute (duomenys neskelbtini), sumušė mažamečius nukentėjusiuosius A. U., gim. 2004 m., ir A. U., gim. 2007 m., o būtent: sudavė nukentėjusiajam A. U. ranka vieną smūgį į galvos sritį, sukeldama jam fizinį skausmą; spyrė nukentėjusiajam A. U. vieną kartą į nugaros sritį, po ko jis nugriuvo ant žemės, tuo padarė poodinę kraujosruvą dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji L. U. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013 m. kovo 9 d. po pietų jos sūnūs A. (9 metų amžiaus) ir B. (6 metų amžiaus) sugrįžo į namus iš močiutės, kur nakvojo, ir išėjo į biblioteką. Prašė pinigų, kad galėtų įsigyti lankytojo kortelę. Davė vaikams po 2 ar 3 Lt, bet jie nuėjo į parduotuvę. Grįžę vėl paprašė pinigų. Ji nebedavė vaikams pinigų ir liepė eiti į lauką, bet jie išvažiavo pas močiutę. Telefonų vaikai neturėjo. Pradėjus temti, išėjo jų ieškoti. Tada paskambino močiutė (kaltinamosios mama E. M.) ir pasakė, kad vaikai pas ją. Pas mamą nuvažiavo su drauge R. Š.. Kaltinamoji buvo išgėrusi alaus. Užkliuvo už kompiuterio; šis nukrito ant žemės. Pradėjo pyktis su mama. Su ja dažnai konfliktuoja. Jeigu mamai kas nors nepatinka, ši iš karto kviečia policiją. Besipykdama su mama, vyresniajam sūnui papešė už plaukų, nes pyko už tai, kad šis su broliu be leidimo išvažiavo pas močiutę. Jaunesniajam sūnui gal ir sudavė, tiksliai to neprisimena. Nei vienas iš vaikų nebuvo nugriuvęs ant žemės. Namuose kumščiu, batu ir laidu nuo siurblio vaikų nemušė. Sūnūs lanko regbio treniruotes ir dažnai būna su mėlynėmis.
Nukentėjusysis A. U., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (23-25 b. l.), parodė, kad su broliu B. atvažiavo pas močiutę. Atvažiavo, nes bijojo mamos, kuri pradėjo ant jų šaukti, kai jie eidami į lauką stipriai užtrenkė duris. Mama pro langą jiems pasakė, kad daugiau čia nebegrįžtų. Įlipo su broliu į autobusą ir nuvažiavo pas močiutę. Vėliau ten atvyko ir jų mama, kuri buvo truputį išgėrusi. Mama atvyko su drauge Rasa, kuri irgi buvo išgėrusi. Tik įėjusi į butą, mama numetė ant žemės močiutės kompiuterį, telefoną, iš mobiliojo telefono išėmė SIM kortelę ir numetė telefoną ant žemės. Jam (A.) mama vieną kartą sudavė kumščiu į kaktą. Nuo smūgio skaudėjo, bet nelabai, nugriuvęs nebuvo. Mama taip padarė pirmą kartą. Broliui B. mama įspyrė į dešinį šoną. Brolis pradėjo verkti, nes jam skaudėjo. Verkė neilgai; sakė, kad skauda nestipriai. Pamatęs, kaip mama įspyrė broliui, jis (A.) bėgo iš kambario, už kažko užkliuvo, nugriuvo ant žemės ir stipriai susitrenkė galvą. Po šio įvykio vakare pradėjo vemti, todėl jį su broliu išvežė į ligoninę. Anksčiau mama nei jam, nei broliui nėra spyrusi, namuose diržu jų nemuša. Tik kartais, kai neklauso mamos, ji ranka neskaudžiai suduoda jam ir broliui per sėdmenis.
Liudytoja E. M., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (19-20 b. l.), parodė, kad 2013 m. kovo 9 d. apie 19.00 val. pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini) atvyko jos dukters L. U. vaikai B. ir A. Vaikai atvažiavo vieni. Tai buvo pirmas kartas, kai atvyko pas ją vieni; kelią žinojo. A. pasakė, kad mama juos primušė ir išvijo iš namų. Ant vaikų sumušimo žymių nepastebėjo. Praėjus pusvalandžiui po anūkų atvykimo, atvažiavo dukra ir ėmė ant jos (E. M.) šaukti, tarsi ji būtų dėl visko kalta. Dukra spyrė jauniausiajam sūnui B. į nugarą; šis nuo spyrio nugriuvo ant žemės. A. norėjo patempti už plaukų, tačiau šis užlindo už fotelio. Tada dukra sudavė A. ranka į galvos sritį; šis nuo smūgio nenugriuvo. Tą vakarą dukra sudaužė jos kompiuterį, numetė laidinį telefoną, iš mobiliojo telefono ištraukė SIM kortelę ir koridoriuje numetė. E. M. iškvietus policijos pareigūnus, dukra pabėgo. Ji taip elgėsi pirmą kartą.
Liudytojas G. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo 9 d. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) g., kur buvo sumušti du vaikai. Policiją iškvietė vaikų močiutė; buvo vėlus metas. Močiutė nurodė, kad vaikus sumušė jos dukra. Moteris sakė, kad vaikai atėjo pas ją ir pasakė, kad juos sumušė mama. Pasak močiutės, vaikai jai sakę, kad mama juos išvarė. Ar močiutės bute vaikai irgi buvo mušami, liudytojas nurodė neprisimenantis. Protokolą-pareiškimą surašė iš pareiškėjos (E. M.) žodžių. Bute buvo vaikai, bet jie jau gulėjo lovose, gal miegojo. Tiksliai neprisimena, ar bute kalbėjo su vaikais.
Liudytoja R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbdama Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje, gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) g. Nuvykus į butą, ten buvo du vaikai, jų močiutė ir dar viena moteris. Vaikai skundėsi, kad juos iš vakaro sumušė mama. Pasakojo, kad mama mušė laidu ir batu, sudavė į galvą, šoną. Parodė vietas, kur sumušė. Šone buvo matyti sumušimo žymė; kuriame šone, nebeprisimena. Vienas iš berniukų skundėsi pilvo ir galvos skausmais. Močiutė pasakojo, kad vaikai pas ją atvyko iš vakaro, pabėgę iš mamos buto pietiniame rajone. Močiutė nepasakojo, ar vaikai buvo mušami ir pas ją.
Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad gavęs pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, su kolega vyr. patruliu E. J. nuvyko į įvykio vietą. Bute moteris papasakojo, kad atvyko neblaivi jos dukra ir norėjo pasiimti vaikus. Močiutė vaikų pasiimti neleido. Tuomet dukra nuvertė kompiuterį ir sudavė vaikams. Vaikai buvo išsigandę, apsikabinę močiutę. Skundėsi, kad mama juos mušė; močiutei kalbant apie smurtą, vaikai rodė į pilvą, veidą. Kaltinamąją sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą.
2013 m. kovo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – buto (duomenys neskelbtini) apžiūra (5-8 b. l.).
2013 m. balandžio 15 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 496/13 (04) (47 b. l.) nurodyta, kad A. U. padarytos poodinės kraujosruvos galūnėse. Teigiama, kad iš turimų medicininių duomenų nėra galimybės nustatyti tikslų kraujosruvų padarymo laiką bei aplinkybes. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tačiau pažymėta, jog iš turimų medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti trauminių poveikių skaičių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuviminės traumos metu. A. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
2013 m. balandžio 15 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 497/13 (04) (50 b. l.) nurodyta, kad A. U. padaryta poodinė kraujosruva dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje. Šis sužalojimas, pasak teismo medicinos specialisto, negalėjo būti padarytas spiriant į nugarą. Jis galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu paveikus dešinės šlaunies užpakalinį paviršių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. A. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamoji teisme neneigė, kad galėjo suduoti jaunesniajam sūnui B. U., bet neigė sudavusi smūgius į galvos sritį A. U., pripažino tik pešusi jį už plaukų.
Kaltinamosios versija, kad ji tik pešė A. U. už plaukų, jam nesudavė, paneigiama nukentėjusiojo A. U. ir liudytojos E. M., apklaustų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais. Nukentėjusysis A. U. per apklausą nurodė, kad mama (kaltinamoji L. U.) bute (duomenys neskelbtini) sudavė jam į kaktą. Šiuos mažamečio parodymus patvirtino liudytoja E. M., nurodydama, kad L. U. sudavė A. delnu į galvos sritį. Nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai dalyje dėl kaltinamosios veiksmų prieš A. U. sutampa, todėl teismas jais tiki. Kadangi ir pats mažametis nukentėjusysis, ir liudytoja nurodė, kad kaltinamoji sudavė A. U. tik vieną smūgį ranka į galvos sritį, kaltinimas tikslinamas, pripažįstant, kad L. U. bute (duomenys neskelbtini) sudavė mažamečiui sūnui A. U. ne nenustatytą skaičių smūgių, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o vieną smūgį ranka į galvos sritį.
Kaltinamoji, atsakydama į savo gynėjo klausimus, neneigė galėjusi suduoti B. U., nors konkrečių aplinkybių (kur sudavė, kiek smūgių sudavė) nenurodė, teigdama, kad to neprisimena. Nukentėjusysis A. U. per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad mama (kaltinamoji) spyrė B. į dešinį šoną. Liudytoja E. M. patikslino mažamečio nukentėjusiojo parodymus, nurodydama, kad spyris buvo į nugaros sritį. Iš teismo medicinos specialisto išvados žinoma, kad B. U. padarytas sužalojimas (poodinė kraujosruva dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje), be kita ko, galėjo būti padarytas ir krentant po gauto smūgio. Nukentėjusysis A. U. ir liudytoja E. M. vienodai nurodė, kad po spyrio B. nugriuvo ant žemės. Vadinasi, tarp kaltinamosios veiksmų (spyrio mažamečiui į nugaros sritį) ir atsiradusių padarinių, kuriuos specialistas įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, yra tiesioginis priežastinis ryšys (sužalojimas padarytas mažamečiui krentant po spyrio). Abejonių dėl L. U. kaltės nėra. Kaltinamoji, tyčia suduodama mažamečiui A. U. ranka į galvos sritį, sukėlė jam fizinį skausmą, o tyčia spirdama mažamečiui B. U. į nugaros sritį, po ko šis nugriuvo ant žemės, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) numatyto nusikaltimo sudėtį.
Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų L. U. inkriminuotas fizinio smurto prieš mažamečius nukentėjusiuosius panaudojimo bute (duomenys neskelbtini) aplinkybes (smūgių sudavimą A. U. kumščiu, batu ir laidu nuo siurblio; smūgių sudavimą B. U. ranka ir batu). Šios aplinkybės šalinamos iš kaltinimo kaip neįrodytos.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
L. U., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą; prieš šio nusikaltimo padarymą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteista už viešosios tvarkos pažeidimą (baudžiamąjį nusižengimą) pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (104-106 b. l.), bausmę atliko 2013 m. vasario 18 d. (108 b. l.). L. U. registruota darbo biržoje (110, 176 b. l.), bausta administracine tvarka (97-100 b. l.), Šiaulių m. PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojama neigiamai (96 b. l.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes ji prisipažino kalta tik iš dalies (neigė sudavusi A. U.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte atsakomybę sunkinančia aplinkybe įvardinta tai, jog kaltinamoji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Iš asmens blaivumo testo duomenų (119 b. l.) matyti, kad netrukus po įvykio, t. y. 2013 m. kovo 9 d. 19.47 val. L. U. alkotesteriu buvo užfiksuotas lengvas – 1,44 promilių – girtumas. Nepaisant to, ši aplinkybė atsakomybę sunkinančia pripažįstama tik tada, jei ji turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas turėjo įtakos nusikalstamo sumanymo susiformavimui ir realizavimui. Neabejotinų duomenų, kad tai būtų turėję įtakos nusikalstamos veikos padarymui, byloje nėra, todėl ši aplinkybė nelaikoma atsakomybę sunkinančia. Dar viena kaltinamajame akte atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodoma tai, kad L. U. veiką padarė mažamečiams (BK 60 str. 1 d. 5 p.). Ši aplinkybė yra kaltinamosios veiką kvalifikuojantis požymis, todėl irgi nelaikoma atsakomybę sunkinančia. L. U. skiriama vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant artimą vidurkiui (BK 61 str. 1, 2 d.).
Į bausmę įskaitomas L. U. laikino sulaikymo laikas: nuo 2013 m. kovo 9 d. 19.45 val. iki 2013 m. kovo 10 d. 13.00 val. (1 sulaikymo para, 120, 121 b. l.), jį prilyginant 1 (vienai) atliktai laisvės atėmimo bausmės dienai.
L. U. yra jauno amžiaus, šiuo metu nėščia (173-175 b. l.), informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis jos atžvilgiu teismuose baudžiamųjų bylų nėra nagrinėjama. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai J. U. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atideda paskirtos bausmės vykdymą. Kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.), bei įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. U. taikytina ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su sąlyga nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais B. ir A. U. (122 b. l.).
Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl 161,81 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas priteisimo (Sveikatos draudimo įstatymo 4, 9, 15, 29-34 str., Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 str., CK 6.290 str.) (56-57, 58, 59 b. l.). Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. U. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti L. U. laikinojo sulaikymo laiką: nuo 2013 m. kovo 9 d. 19.45 val. iki 2013 m. kovo 10 d. 13.00 val. (1 sulaikymo parą), jį prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo bausmės dienai.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu skirti įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti L. U. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. U. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su sąlyga nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais B. ir A. U..
Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos iš L. U. 161,81 Lt (vieno šimto šešiasdešimt vieno lito 81 ct) dydžio turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.