- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- eI-1204-644/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02180-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. P., J. S.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. P. ir J. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti 2017 m. gegužės 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. skyriaus rašte Nr. 8SD-2971-(14.8.94) pateiktą sprendimą - atsisakyti tenkinti prašymus (registracijos Nr. 8FP-4013, 8PP-40143) suderinti kadastro duomenų bylas ir suformuoti žemės sklypus prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (R. P. priklausantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), (J. S. priklausantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2017-09-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte Nr. lSS-2285-(8.5) „Dėl žemės sklypų formavimo“ išdėstytą atsisakymą patenkinti skundą; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. skyrių pakartotinai išnagrinėti 2016 m. lapkričio 16 d. pareiškėjų prašymus (registracijos Nr. 8FP-4013, 8FP-40143) dėl žemės sklypų kadastro duomenų bylų suderinimo.
Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise turi pastatus – tualetus (J. S. turi pastatą - tualetą, esantį (duomenys neskelbtini), o R. P. turi pastatą - tualetą, esantį (duomenys neskelbtini), toliau tekste – ir Pastatai). Pastatai buvo pastatyti rekreacinių teritorijų lankytojams aptarnauti. Ankstesnis Pastatų savininkas UAB „Kauno švara“ 2015 metais pardavė juos viešuose aukcionuose. Pareiškėjai įsigiję šiuos pastatus mato galimybę naudoti juos pagal paskirtį, o taip pat papildyti Pastatų funkcijas, nepažeidžiant pagrindinės tikslinės paskirties. Visais atvejais tolesniam Pastatų naudojimui yra reikalingas sklypų suformavimas esamai Pastatų paskirčiai. Dėl šių priežasčių Pastatui (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas detalusis planas, kuriuo suformuotas apie 250 kv. m. žemės sklypas prie esamo pastato. 2016 m. vasario 29 d. atlikti kadastriniai matavimai ir nustatyta, kad sklypą sudaro 0,0250 ha plotas. UAB „TopoEra“ parengė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir 2016-05-19 perdavė šią bylą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriui suderinti. Nesulaukus atsakymo, 2016 m. lapkričio 16 d. kadastrinių matavimų byla derinimui buvo pateikta pakartotinai. Pastatui (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas apie 187 kv. m. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. UAB „TopoEra“ parengė minėto sklypo kadastrinių matavimų bylą ir 2016 m. liepos 12 d. perdavė šią bylą NŽT Kauno skyriui suderinti. Nesulaukus atsakymo, 2016 m. lapkričio 16 d. kadastrinių matavimų byla derinimui buvo pateikta pakartotinai.
NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 8SD-2971-(14.8.94) (toliau – ir 2017-05-30 sprendimas) nurodė, jog pareiškėjų prašymai suderinti kadastro duomenų bylas ir tokiu būdu baigti formuoti žemės sklypus prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų yra netenkinami. NŽT Kauno miesto skyrius motyvuodamas savo 2017-05-30 sprendimą nurodė, kad prašymai suformuoti sklypus negali būti patenkinti, nes Pastatai faktiškai nėra naudojami. Pareiškėjai ikiteismine ginčų sprendimo tvarka šį sprendimą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri skundžiamu 2017-09-12 sprendimu Nr. 1SS- 2285-(8.5) „Dėl žemės sklypų formavimo“ (toliau – ir 2017-09-12 sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą. Atsakovo nuomone, prie nenaudojamų pagal paskirtį Pastatų žemės sklypai neformuojami ir valstybinė žemė nenuomojama. Kadangi kadastro duomenų tvirtinimas yra sklypo formavimo užbaigimo veiksmas, o sklypo formavimas yra skirtas žemės išnuomojimui, tai ir kadastro duomenys, atsakovo nuomone, netvirtintini. Be to, 2017-09-12 sprendime NŽT pateikė papildomą argumentą leidžiantį netvirtinti kadastro duomenų, t. y. kadastro duomenyse nurodytas žemės sklypų naudojimo būdas neatitinka Pastatų paskirties.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nesutinka su skundžiamais sprendimais ir teigia, kad žemės sklypo formavimui pakanka statinio buvimo fakto nesiejant šio fakto su statinio naudojimu, ar nenaudojimu. Pareiškėjų nuomone, atsakovas neteisingai interpretuoja teisės aktus ir teisminę praktiką, susiedamas teisę į žemės sklypo formavimą su statinio naudojimo, ar nenaudojimo faktu, nes statinio buvimo faktas pats savaime reiškia žemės naudojimą, kadangi statinys yra atremtas į žemės paviršių ir tokiu būdu ja naudojasi (išskyrus atvejus, kai statinys yra sunykęs ar demontuotas). Naudojamos žemės sąvoka yra tapati užstatytos žemės sąvokai, nepriklausomai nuo to, ar statinys esantis ant tos žemės de facto naudojamas, ar ne. Statinio esama paskirtis, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, apsprendžia statinio teisėtą naudojimo būdą, o taip pat yra reikšminga nustatant žemės sklypo dydį, būtiną teisėtam naudojimo būdui realizuoti. Pabrėžė, kad tarp šalių nesant ginčo, jog Pastatai nėra sunykę, ar demontuoti, atsakovas turi įstatyminę pareigą suderinti kadastro duomenų bylas ir pabaigti sklypų formavimo procedūras.
Dėl atsakovo konstatuoto kadastro duomenyse nurodyto žemės sklypų naudojimo būdo neatitikimo Pastatų paskirčiai, pareiškėjų nuomone, atsakovas turėjo žemės sklypo kadastro duomenų bylas grąžinti ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti, o ne atsisakyti tvirtinti kadastro bylas.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą bei atstovas paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad žemes sklypai statiniams eksploatuoti yra formuojami tam, jog šių statinių savininkams būtų sudarytos galimybės naudotis turimais statiniais. Valstybinės žemės formavimo privatiems asmenims priklausančių statinių eksploatavimui tikslas yra tai, kad ateityje toks žemės sklypas galėtų būti parduotas arba išnuomotas statinio savininkui. Taigi, valstybinės žemės sklypo formavimas statinių eksploatavimui yra tiesiogiai susijęs su tokio žemės sklypo pardavimu ar nuoma. Nurodė, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teigė, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami be aukciono, jei žemės sklype esantis statinys ar įrenginys priklauso asmeniui nuosavybės teise ir šis statinys ar įrenginys turi būti eksploatuojamas (tinkamas eksploatuoti) pagal jo tiesioginę paskirtį, ir šiame statinyje ar įrenginyje gali būti vykdoma konkreti veikla, t. y. statinys ar įrenginys turi turėti apibrėžtą naudojimų arba ūkinės veiklos pobūdį.
Nagrinėjant asmens prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra statiniai ar įrenginiai, turi būti nustatyta, ar statinys, įrenginys priklauso asmeniui nuosavybės teise ar naudojamas kitais teisėtais pagrindais ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, taip pat ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla ir ar šis objektas yra tokios būkles, kad jį galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatacijai. Be to, turi būti nustatyta, ar asmuo, pateikęs prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, naudojasi šiuo žemės sklypu ir ar eksploatuoja šiame žemės sklype esantį statinį (įrenginį), t. y. vykdo šiame statinyje (įrenginyje) Nekilnojamojo tuno kadastre nurodytą veiklą. Atsakovas, įvertinęs patikrinimų metu atliktas pastatų - tualetų fotonuotraukas, nustatė, kad pastatai - tualetai yra nesugriuvę, tačiau šiuo metu yra apleisti ir nenaudojami.
Be to, atsakovas nurodė, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žemės sklypams prie statinių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nustatytas naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, neatitinka tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), esančių pastatų -tualetų paskirties. Pagal Kauno miesto bendrąjį planą žemės sklypas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patenka į visuomeninės reikšmės teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams, socialinei veiklai, aptarnavimo ir paslaugų veiklai (prekybos, parodų, kongresų, sporto, turizmo, pramogų, rekreacijos, mokslo ir studijų, sveikatos apsaugos, maldos namų), krašto apsaugai, civilinei saugui, gelbėjimo tarnyboms. Atskiri pastatai ar jų dalys šiose teritorijose gali būti ir komercinės paskirties (pažymėti žvaigždute). Šioje teritorijoje nurodytos galimos žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai - kitos paskirties: visuomeninės paskirties teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, rekreacinės teritorijos, teritorijos krašto apsaugos tikslams: konservacinės paskirties. Pažymėjo, kad bendrajame plane ši teritorija nėra pažymėta žvaigždute. Taip pat pagal bendrąjį planą žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini), patenka į esamos infrastruktūros teritoriją, skirtą miesto gatvėms ir kitai inžinerinei infrastruktūrai. Šioje teritorijoje nurodytos galimos žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai - kitos paskirties: komercinės paskirties objektų teritorijos (tik statyti statinius ar įrenginius laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus), inžinerinės infrastruktūros teritorijos, teritorijos krašto apsaugos tikslams, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos: konservacinės paskirties.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, t. y., kad pastatai - tualetai yra apleisti ir nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, ir tai, kad žemės sklypų paskirtis neatitinka juose esančių pastatų - tualetų paskirties, atsakovas vertina, jog skundžiamais sprendimais pagrįstai atsisakyta patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenis ir suformuoti žemės sklypus pastatams - tualetams eksploatuoti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų skundas tenkintinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl valstybei priklausančių žemės sklypų formavimo procedūrų: pareiškėjai siekia, kad žemės sklypai būtų suformuoti jiems nuosavybes teise priklausantiems pastatams – tualetams, esantiems (duomenys neskelbtini) (J. S. priklausantis pastatas) – eksploatuoti.
Byloje nustatyta, kad R. P. nuosavybės teise priklauso pastatas - tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). J. S. nuosavybes teise priklauso pastatas - tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kauno miesto valdyba 2000-11-14 sprendimo Nr. 1358 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ 1.2 papunkčiu patvirtino apie 250 kv. m. ploto žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo paskirtis – kita; naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objekto teritorijos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-05-26 įsakymu Nr. A-1568 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino apie 187 kv. m. ploto kitos paskirties (naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objekto teritorijos) žemės sklypo, esančio prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. UAB „TopoEra“ parengus ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, R. P. ir J. S. įgaliotas asmuo G. P. 2016-11-16 prašymais (registracijos Nr. 8FP-4013 ir 8FP-40143) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių (toliau – ir NŽT Kauno skyrius) dėl 250 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio prie pastato (duomenys neskelbtini), ir dėl 187 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio prie pastato (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos suderinimo. NŽT Kauno skyrius 2017-05-30 sprendimu Nr. 8SD-2971-(14.8.94) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir NŽT Kauno skyriaus sprendimas) atsisakė suderinti kadastro duomenų bylas ir suformuoti žemės sklypus prie pareiškėjams priklausančių Pastatų. NŽT Kauno skyrius, motyvuodamas savo sprendimą nederinti kadastro duomenų bylų ir neformuoti žemės sklypų prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nurodė, kad prašymai suformuoti sklypus negali būti patenkinti, nes Pastatai faktiškai nėra naudojami pagal paskirtį. Be to, atsakovo nuomone, prie pastatų – tualetų žemės sklypai neformuotini, kadangi žemės sklypai neformuojami prie nutiestų inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių arba neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ir įrenginiui. Pareiškėjai NŽT Kauno skyriaus sprendimą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2017-09-12 sprendimu Nr. 1SS-2285-(8.5) „Dėl žemės sklypų formavimo“ (toliau – ir NŽT sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 punkte, pagal kurį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.
Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, šio teisinio santykio subjektams negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos. Tai lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-453/2014 pripažino, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams, būtina nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar ginčo sklype yra faktiškai išlikęs pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis sandėlis. Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir 2013 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-228/2013. Šioje administracinėje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-317-492/2017 spręsdamas klausimą dėl galimybės formuoti žemės sklypą statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį, nurodė, jog nustačius faktą, kad pastatas yra nunykęs (konstatavus, kad sklype yra tik statinio pamatai 22 proc. baigtumas), pripažintina, jog jis negali būti eksploatuojamas pagal jo buvusią paskirtį, t. y. nesant statinio, kuris galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, nebelieka sąlygos, lemiančios poreikį formuoti žemės sklypą tokiam statiniui eksploatuoti.
Kaip matyti iš cituotos teisminės praktikos, valstybės institucijų pareigas žemės sklypo formavimo procese apsprendžia statinio buvimo faktas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas spręsdamas pareiškėjų prašymus dėl žemės sklypų suformavimo prie jiems nuosavybes teise priklausančių pastatų, turėjo įsitikinti ar sklypuose faktiškai yra statiniai, t. y. ar jie nedemontuoti, nesunykę, ar galėtų būti naudojami pagal paskirtį, o ne tai, ar jie tikrinimo metu buvo naudojami (eksploatuojami).
Byloje neginčijamos aplinkybės, kad pareiškėjams priklausančių Pastatų visos laikančiosios konstrukcijos yra tvarkingos, Pastatai nėra sunykę, ar demontuoti. Atsakovas skundžiamame 2017-09-12 sprendime taip pat konstatavo, kad pastatai – tualetai yra nesugriuvę, tačiau šiuo metu yra apleisti ir nenaudojami. Atsakovas nei skundžiamuose sprendimuose, nei bylos nagrinėjimo metu nepaneigė aplinkybės, kad pareiškėjams priklausantys pastatai galėtų būti naudojami (eksploatuojami) pagal jų buvusią paskirtį. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nenustatęs, jog pareiškėjams priklausantys pastatai negalėtų būti naudojami (eksploatuojami) pagal jų buvusią paskirtį, neteisėtai ir nepagrįstai priėmė skundžiamus sprendimus (atsisakyti derinti kadastro duomenų bylas ir pabaigti sklypų formavimo procedūras) tuo pagrindu, kad Pastatai faktiškai nėra naudojami pagal paskirtį.
Pažymėtina, kad NŽT Kauno skyriaus sprendime nurodyta aplinkybė, jog prie pastatų – tualetų žemės sklypai neformuotini, kadangi žemės sklypai neformuojami prie nutiestų inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių arba neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ir įrenginiui, yra visiškai nepagrįsta jokiais motyvais.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju NŽT Kauno skyriaus sprendimo dalis, kurioje teigiama, jog prie pastatų – tualetų žemės sklypai neformuotini, kadangi žemės sklypai neformuojami prie nutiestų inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių arba neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ir įrenginiui, neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Iš minėto sprendimo turinio negalima suprasti, kuo vadovaujantis ir dėl kokių konkrečių priežasčių prie pastatų – tualetų žemės sklypai neformuotini (ar dėl to, kad pastatai – tualetai yra inžineriniai tinklai, ar dėl to, jog jie laikini statiniai, ar neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ar dėl to, kad jie yra ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ir įrenginiui). Minėti NŽT Kauno skyriaus sprendimo turinio trūkumai, t. y. tai, kad šis individualus administracinis aktas yra be motyvuojamosios dalies ir nėra pagrįstas konkrečiomis teisės normomis, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl ir dėl šios priežasties NŽT Kauno skyriaus sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Primindama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2017-09-12 sprendimo Nr. lSS-2285-(8.5) „Dėl žemės sklypų formavimo“, priimto išnagrinėjus išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka ginčą dėl NŽT Kauno skyriaus 2017-05-30 sprendimo Nr. 8SD-2971-(14.8.94), teisėjų kolegija pažymi, kad ši institucija nagrinėjo ginčą dėl sprendimo, kuriame nėra minėtų motyvų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų prasme. Nacionalinės žemės tarnybos 2017-09-12 sprendime nurodytas papildomas argumentas (t. y., kad kadastro duomenyse nurodytas žemės sklypų naudojimo būdas neatitinka Pastatų paskirties), atsakovo nuomone, leidžiantis netvirtinti kadastro duomenų, gali būti vertinamas tik kaip išankstinio skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos nuomonė, kokie galėjo būti NŽT Kauno skyriaus 2017-05-30 sprendimo Nr. 8SD-2971-(14.8.94) motyvai. Nustačiusi, kad NŽT Kauno skyriaus 2017-05-30 sprendimas Nr. 8SD-2971-(14.8.94) neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisėjų kolegija konstatuoja, kad negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu jam pritariantis Nacionalinės žemės tarnybos 2017-09-12 sprendimas Nr. lSS-2285-(8.5), todėl šis sprendimas taip pat naikintinas (žr. pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos įgaliojimai, tikrinant nekilnojamųjų daiktų kadastro bylas yra numatyti 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, kuriame numatyta, kad žemėtvarkos skyrius tikrina parengtą ir pateiktą kadastro duomenų bylą vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis (65 p.). 2009 m. rugsėjo 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tikrinimo taisyklės) 12 punktas numato, jog tais atvejais „jeigu atlikus tikrinimą kameraliai, nustatoma pažeidimų, tačiau nekyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinis padalinys žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžina ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti.“ Vadinasi, vadovaujantis minėtomis Tikrinimo taisyklėmis, atsakovas tikrinimo metu nustatęs pažeidimus ne dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, turėjo žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžinti ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti, o ne atsisakyti ją derinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pritaikė ginčo teisiniam santykiui aktualias teisės normas, priėmė nemotyvuotą sprendimą, prieštaraujantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, dėl ko ginčijami NŽT Kauno skyriaus 2017-05-30 sprendimas Nr. 8SD-2971-(14.8.94) „Dėl informacijos pateikimo“ bei NŽT 2017-09-12 sprendimas Nr. 1SS-2285-(8.5) „Dėl žemės sklypų formavimo“ yra naikintini, kaip nepagrįsti ir neteisėti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjų R. P. ir J. S. skundą patenkinti.
Panaikinti 2017-05-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimą Nr. 8SD-2971-(14.8.94) „Dėl informacijos pateikimo“ bei 2017-09-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. lSS-2285-(8.5) „Dėl žemės sklypų formavimo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakartotinai išnagrinėti 2016 m. lapkričio 16 d. pareiškėjų prašymus (registracijos Nr. 8FP-4013, 8FP-40143) dėl žemės sklypų kadastro duomenų bylų suderinimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.