Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, atsakovų L. Ž. , A. Ž. ir L. T. bei atsakovių J. B. ir I. O. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2835-431/2008 pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, M. L. teisių perėmėjai E. L. , L. Ž. , A. Ž. , L. T. , G. T. , J. N. , I. O. ir J. B. , tretieji asmenys K. B. , M. B. , G. B. , P. A. , R. A. , A. J. , UAB „Ekoinvesticija“, V. B. , N. M. , N. K. ir V. M. , dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimo panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pripažinti negaliojančiais 2003 m. birželio 26 d. VAVA sprendimus Nr. 01-2071, Nr. 01-2072, Nr. 01-2073, Nr. 01-2074, Nr. 01-2075, Nr. 01-2076, kuriais atsakovams M. L. , L. Ž. , A. Ž. , S. N., L. T. ir I. O. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); 1996 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. 79-2886, kuriuo J. B. atkurta nuosavybės teisė į 1,09 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), bei 2003 m. gruodžio 2 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, dalyje, kuria G. T. ir J. N. lygiomis dalimis paveldėjo 0,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Įpareigoti atsakovus M. L. , L. Ž. , L. T. , A. Ž. , G. T. ir J. N. grąžinti valstybės nuosavybėn likusius neparduotus minėtus žemės sklypus. Taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti valstybei iš atsakovų G. T. ir J. N. – 12672,66 Lt; iš atsakovo I. O. – 11016 Lt; ir iš atsakovės J. B. – 11016 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir atsakovių J. B. bei I. O. atskirieji skundai tenkintini, o atsakovų L. Ž. , A. Ž. bei L. T. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl dalies ieškinio priskirtinumo administraciniams ar bendrosios kompetencijos teismams. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog dalis ieškinio reikalavimų šiuo atveju negali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka, neteisingai išaiškino bei pritaikė CPK 26 straipsnio antrosios dalies nuostatas.

Kaip žinoma, bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.), o administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (ABTĮ 1 str., 3 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą, ar byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ar administraciniame teisme, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas, toks reikalavimas išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.). Todėl bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio ir, byloje esant skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimams, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Ši taisyklė neturi būti taikoma tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais individualius administracinius aktus, kuriais buvo atkurta atsakovų nuosavybės teisė į žemės sklypus, bei pavelėjimo teisės liudijimą, įpareigoti atsakovus grąžinti valstybei minėtus sklypus ir taikyti restituciją priteisiant valstybei iš atsakovų, kurie jau perleido jiems grąžintus žemės sklypus, piniginius ekvivalentus. Taigi ieškiniu yra ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje, atkurto turto paveldėjimas bei prašoma taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išskyrė ieškovo reikalavimus dėl VAVA ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais į atskirą bylą ir perdavė ją pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o likusių reikalavimų dalyje bylą sustabdė iki tol, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas minėtoje išskirtoje byloje. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai dėl VAVA ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimų panaikinimo yra pagrindiniai, todėl, teismo nuomone, jie turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėta ieškinio dalis yra priskirtina administraciniam teismui, nepagrįsta. Pagal CPK 36 straipsnio antrąją dalį bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl priskirtinumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia Speciali teisėjų kolegija, kurios praktika dėl tokios kategorijos ginčų, kaip nagrinėjama byla, priskirtinumo yra suformuota, aiški ir vieninga. Pagal ją, ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai ir prašoma pripažinti negaliojančiais turto perleidimo sandorius nuosavybės teisių atkūrimo srityje bei prašoma taikyti restituciją, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 str. 2 d.)(Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. spalio 3 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kiti). Be to, dėl analogiško pobūdžio ginčo, kaip ir nagrinėjama byla, taip pat pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2006 Kretingos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt. bei 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog dalis ieškinio reikalavimų turi būti išskirta ir nagrinėjama administraciniame teisme, neatitinka teisės normų ir suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikos.

Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsti apeliantų L. Ž. , A. Ž. ir L. T. atskirajame skunde nurodyti teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo perduoti dalies bylos administraciniam teismui. Tais atvejais, kai bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme paaiškėja, kad ji yra teisminga kitam bendrosios kompetencijos teismui, teismas, remdamasis CPK 34 straipsnio nuostatomis, turi jam neteismingą civilinę bylą perduoti pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles kitam bendrosios kompetencijos teismui, tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantai, CPK normose nenumatyta bendrosios kompetencijos teismui teisė iškeltą, bet nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtiną, bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Tokiu atveju, kai paaiškėja, jog iškelta byla nepriskirtina bendrosios kompetencijos teismams, teismas negali pagal analogiją taikyti CPK 34 straipsnio ir perduoti šią bylą administraciniam teismui, nes pagal minėtą normą yra pašalinami teismingumo, o ne priskirtinumo taisyklių pažeidimai. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris išaiškino, kad kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išspręsti bylos iš esmės ir neturi teisės bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui, pagal CPK nustatytą reglamentavimą jis turi teisę bylą užbaigti be teismo sprendimo. Toks bylos užbaigimas neturi užkirsti kelio suinteresuotam asmeniui, nepažeidžiant ABTĮ nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme. Remiantis CPK 293 straipsnio pirmu punktu, tokia civilinė byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2007, 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007, 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2007).

Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė dalį ieškinio reikalavimų į atskirą bylą ir perdavė ją nagrinėti administraciniam teismui, naikintina ir skundžiamos teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo kitų ieškinio reikalavimų dalyje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija patenkina ieškovo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir atsakovių J. B. bei I. O. atskiruosius skundus, o atsakovų L. Ž. , A. Ž. bei L. T. skundą patenkina iš dalies, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir perduoda bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.