Utenos apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį J. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui buvo išsiųstas ieškinys ir nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui asmeniškai ieškinyje nurodytu adresu nebuvo įteikti, pašto darbuotojui nurodžius, kad adresatas procesinių dokumentų neatsiėmė pašte (b. l. 10). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nustačius kitą atsakovo gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai atsakovui buvo persiųsti nurodytu adresu, tačiau ir šiuo adresu atsakovui procesiniai dokumentai nebuvo įteikti (b. l. 12). Teismo turimais Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis nustatyta, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra tokiu pačiu adresu kaip ir ieškinyje nurodytas adresas, išvykimo į užsienį atsakovas nėra deklaravęs (b. l. 13). Iš VSDFV duomenų bazės matyti, jog J. R. niekur nedirba (b. l. 11). Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-06-12 nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas patikslinti atsakovo J. R. gyvenamąją vietą, o paaiškėjus, kad gyvenamosios ar darbo vietos nustatyti neįmanoma, pasirinkti kitą, procesinių dokumentų įteikimo būdą (b. l. 14-15). Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovei kita atsakovo tiksli gyvenamoji vieta nežinoma, ieškovės žiniomis atsakovas gali būti išvykęs iš Lietuvos, prašė paskelbti atsakovo paiešką per policiją (b. l. 19). Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-06-21 nutartimi buvo paskelbta atsakovo J. R., paieška (b. l. 20-21). Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariatas 2017 m. liepos ir rugsėjo mėnesio raštais Nr. 89-S, informavo Zarasų rajono apylinkės teismą, kad J. R. buvimo vieta nėra nustatyta (b. l. 27, 29). Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariatas 2017 m. gruodžio mėnesio raštu Nr. 89-S informavo teismą, kad 2017-12-22 J. R. atvyko į Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariatą ir nurodė, kad nuo 2016-10-05 gyvena (duomenys neskelbtini), atvykęs į Lietuvą gyvena pas seserį N. K., gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Zarasų rajono apylinkės teismo 2018-01-12 nutartimi atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 31-32). Be to, pažymėtina, kad atsakovas pats buvo atvykęs į teismą ir pasirašytinai priėmė procesinius dokumentus (b. l. 25). Atsakovas J. R. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 36). Šios aplinkybės rodo, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie vykstantį procesą, atsakovas žinojo apie pareigą teikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo pasekmes, tačiau nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Tokią atsakovo poziciją teismas vertina kaip ieškinio reikalavimų pripažinimą. Atsakovas į teismo posėdį kviečiamas neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežasties nepranešė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovei neprieštaraujant byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas, nutraukdamas santuoką privalo nurodyti, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą ar iširo santuoka dėl vieno, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas, aiškindamas sutuoktinio pareigų sąvoką, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, t. y. tokią bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti įrodinėtinas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinio kaltės klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 6). Šalys nepilnamečių vaikų neturi (civilinė byla Nr. 2YT-819-477/2016, b. l. 7). Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai gyvena atskirai jau dvylika metų, bendro ūkio neveda. Pažymėtina, kad nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau kaip aštuoni mėnesiai, bet sutuoktiniai taip ir nesusitaikė. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 1 d.).

Ieškovė prašo pripažinti, kad santuoka nutruko dėl atsakovo kaltės. Įstatyme nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo jau daugiau nei 12 metų. Atsakovas su ieškiniu sutiko. Teismo manymu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Tokią išvadą teismas grindžia šiais įrodymais. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, neprisideda prie šeimos materialinio išlaikymo. Atsakovas prieštaravimų šioms aplinkybėms nenurodė. Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas netinkamai elgėsi šeimoje, nesirūpina šeima, ilgą laiką neteikia šeimai materialinės paramos, girtauja. Ta aplinkybė, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį paaiškinti priežasčių ar apginti savo interesų, pagrindžia ieškovės teiginius dėl atsakovo nenoro rūpintis šeima, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 1 d.).

Iš VĮ „Regitra“ pažymų matyti, kad R. R. ir J. R. nėra įregistravę transporto priemonių savo vardu (civilinė byla Nr. 2YT-819-477/2016, b. l. 9, 10). Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad R. R. ir J. R. santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (civilinė byla Nr. 2YT-819-477/2016, b. l. 8).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 14p.), jai buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba (b. l. 7).

Patenkinus ieškinio reikalavimus iš atsakovo J. R. priteistina 170,64 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 41,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir 12,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (LR CPK 80 str. 1 d. 88 str. 1 d., 3 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 17) tarp R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo J. R. kaltės.

R. R. po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę R.

Priteisti iš J. R. 53,18 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš J. R. 170,64 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.