Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarimo, kuriuo J. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trijų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nubaustas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. apie 8.26 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, kelio (duomenys neskelbtini) 50,00 kilometre, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas lengvas 0,423 promilių girtumas, vairavo T. G. priklausančią transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Be to, skunde pažymima, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepripažįsta pakankamomis aplinkybėmis taikyti ATPK 30¹ straipsnį tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, taip pat aplinkybių, susijusių su darbo pobūdžiu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad J. V. administracinėn atsakomybėn anksčiau trauktas 2 kartus, iš jų vieną kartą-2007 m. kovo 28 d. vairavo automobilį „MB300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (2,28 promilės). Tai, anot apelianto, rodo, kad J. V. nedaro išvadų, anksčiau jam paskirtos nuobaudos nepasiekė ATPK 20 straipsnyje nustatytų tikslų. Pažymi, kad į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą pagal sankciją.

Taip pat pabrėžia, kad J. V. padarė vieną iš sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir privalo suvokti, kad toks elgesys kelia pavojų visuomenei bei kitiems eismo dalyviams, privalo suprasti galimas tokio pažeidimo pasekmes jam ir jo artimiesiems. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad J. V. už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskirta nuobauda – 1000 Lt bauda, t. y. minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, atimta teisė vairuoti transporto priemones trims mėnesiams.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Kaip teisingai skunde pažymėjo apeliantas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, Nr. N444-633/2011).

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju tokių aplinkybių byloje yra. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. V. prisipažino padaręs pažeidimą, nurodė, kad vairavo automobilį ryte, kai iš vakaro buvo išgėręs 1 litrą 8 laipsnių stiprumo (duomenys neskelbtini) alaus, ir nuoširdžiai gailėjosi taip pasielgęs. Byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio parodymai patvirtina, kad J. V. buvo nustatytas 0,423 promilių girtumas, kuris nežymiai viršija minimalų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą girtumo laipsnį, t. y. 0,41 promilės girtumo laipsnį. Todėl darytina išvada, jog J. V. galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad jo kraujyje esantis etilo alkoholio kiekis jam sėdant už automobilio vairo, neviršijo leistinos normos. Bylos duomenys taip pat liudija, kad J. V. savo veiksmais eismo įvykio nesukėlė, žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad J. V. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, yra vyresnis nei 65 metų amžiaus, šias aplinkybes pagrįstai pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 punktas). J. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad, nors J. V. anksčiau buvo du kartus baustas administracine tvarka, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, padeda savo sutuoktinei, neturinčiai teisės vairuoti transporto priemones, dirbti, turi sveikatos problemų, dėl kurių tenka vykti pas gydytojus į kitus miestus.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Šiuo atveju, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog galima daryti išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus J. V. mažesnę nuobaudą negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis). Tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarimą nepakeistą. Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.