- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2-19313-1019/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13990-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 295,21 Eur skolą, 20 Eur skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidų, 21,20 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka procesiniai dokumentai atsakovei įteikti procesinius dokumentus pristatančiam asmeniui pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus paliekant atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Cgates“ ir atsakovės R. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo atsakovei suteikti elektroninių ryšių tinklo aptarnavimo, interneto prieigos, kabelinės televizijos retransliavimo, mikrobangės daugiakanalės televizijos retransliavimo, telefonijos, paslaugų teikimui reikalingos įrangos nuomos ar panaudos ir/ar kitas atsakovės užsakytas paslaugas sutartyje ir viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugas, o atsakovė įsipareigojo naudotis paslaugomis ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkami nevykdė, 2018 (duomenys neskelbtini) sutartis pradinės kreditorės iniciatyva vienašališkai buvo nutraukta, o kartu ir panaikintos visos Sutarties galiojimo laikotarpiui atsakovei pritaikytos nuolaidos. Atsakovė neapmokėjo už suteiktas paslaugas jai išrašytų sąskaitų ir liko skolinga 295,21 Eur. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju tarp pradinės kreditorės UAB „Cegate“ ir UAB „Legal Balance“ 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. RP2019-08/01, pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovės skolą. (Duomenys neskelbtini) ieškovė informavo atsakovę paštu apie reikalavimo teisių į jos skolą perleidimą.
Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi duomenų apie tai, kad atsakovė savo įsipareigojimus ieškovei įvykdė ir sumokėjo už suteiktas paslaugas, nėra, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 295,21 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).
CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 14 d., t. y. 21,20 Eur, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 20 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, nurodydama, jog nepaisant to, kad jos tiesioginė veikla yra skolų išieškojimas ir administravimas, vykdydama šios skolos ikiteisminį išieškojimą patiria papildomų išlaidų, tokių kaip darbuotojų darbo laikas, telekomunikacijos paslaugų, pašto siuntų, registrų tikrinimo ir kt. išlaidos, kurių ji nepatirtų, jeigu skolininkas įvykdytų prievolę.
Teismo vertinimu, šios išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Pažymėtina, kad ieškovė užsiima skolų išieškojimu ir prevencija, t. y. ši veikla yra viena iš jos ūkinės-komercinės veiklos rūšių. Šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Dėl šios priežasties išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su ieškovės veikla atsakovės atžvilgiu, be to, nėra pateikta jokių įrodymų, jog tokios išlaidos būtų patirtos. Priešingu atveju, pripažinus, kad šios išlaidos susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, reikėtų konstatuoti, jog atsakovė privalo finansuoti ieškovės tiesioginę veiklą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 20 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovės atmestinas kaip nepagrįstas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (316,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 94 procentai reikalavimų, atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 59,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 5,58 Eur. Tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistina proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 5,24 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai 295,21 Eur (du šimtai devyniasdešimt penki eurai, 21 ct) skolą, 21,20 Eur (dvidešimt vienas euras, 20 ct) palūkanas, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (316,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 59,59 Eur (penkiasdešimt devyni eurai, 59 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,24 Eur (penki eurai, 24 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.