Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant administracinen atsakomyben patrauktos R. K. atstovui advokatui Arunui Koskui,

dalyvaujant institucijos paskyrusios administracine nuobauda Šiauliu apskrities viršininko administracijos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus vyr. specialisto Radviliškio rajone atstovams Jurgitai Tomkutei ir Konstantinui Daukšai,

viešame teismo posedyje išnagrinejo administracinen atsakomyben patrauktos R. K. patikslinta skunda del Šiauliu apskrities viršininko administracijos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus vyr. specialisto Radviliškio rajone nutarimu paskirtos administracines nuobaudos panaikinimo ir administracines bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. K. 2007 m. birželio 8 d. Šiauliu apskrities viršininko administracijos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus vyr. specialisto Radviliškio rajone nutarimu pagal ATPK 159 str.; 159² str. 3 d. nubausta 2000 litu bauda už tai, kad 2007 m. gegužes men. buvo savavališkai pradeti rekonstruoti malkine, sandelis ir ukinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Projektines dokumentacijos, leidimo statybai, žemes nuosavybes ar nuomos dokumentu pažeideja neturi. Pradejo savavališkai rekonstruoti todel, kad iškrypo namu ukio pastatu parapetu sienos. Gretimo sklypo savininko sutikimo del rekonstruojamu pastatu pažeideja neturi. Tokiais savo veiksmais R. K. pažeide LR Statybos istatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, STR 1.01.07:2002 „Nesudetingi (tarp ju laikini) statiniai“ VI skyriaus 12 punkto 12.4.2; 12.4.3 papunkcius. Skiriant administracine nuobauda atsižvelgta, kad pažeideja –išsituokusi, išsilavinimas-aukštasis, išlaikytiniu neturi, iš dalies pripažista padariusi administracini teises pažeidima.

Administracinen atsakomyben patraukta R. K. i posedi neatvyko, apie bylos nagrinejimo vieta ir laika pranešta tinkamai.

Administracinen atsakomyben patrauktos R. K. atstovas advokatas Arunas Koskus prašo paskirta administracine nuobauda panaikinti ir byla nutraukti, nes R. K. nubausta nepagristai. Mano, kad priimtu nutarimu yra pažeidžiamos proceduros ir taisykles, kurias numato ATPK. Pareigunai nurodydami apie padaryta pažeidima, netinkamai ir netiksliai nurode teises normas, kuriomis jie vadovavosi. Pareigunai nutarime nurodydami LR ATPK 159 str., nenurodo šio straipsnio dalies. Kadangi paminetame straipsnyje yra kelios dalys, administracinen atsakomyben traukiamas asmuo negali žinoti bei suprasti, kokiu pažeidimu jis yra kaltinamas. Taip pat nutarime yra daug prieštaravimu. Nutarime yra nurodoma, kad R. K. atliko statybos darbus, neturedama projektines dokumentacijos, leidimo statybai, žemes nuosavybes nuomos dokumentu. Po to, yra nurodoma, kad pareiškeja neturejo gretimo sklypo savininko sutikimo del rekonstrukcijos. Mano, kad institucija, kuri turi teise kontroliuoti ir prižiureti statybas, pirmiausia pati turi aiškiai suvokti, kokie veiksmai yra atliekami šios statybos objekto atžvilgiu, t.y. ar tai yra statyba, ar rekonstrukcija, ar paprastas remontas. Jis isitikines, kad šiuo atveju buvo atliekamas remontas, nes statinys buvo avarines bukles ir galejo nugriuti. Leidimas statybai buvo išduotas 1979 m. ir ji buvo išdaves Šeduvos vykdomasis komitetas. Institucija pirmiausiai turejo nustatyti, kad leidimas, kuris buvo išduotas šiam statiniui yra netekes galios, nes tokia galimybe istatymas numato, taciau ji to nenustate. Kadangi leidimas buvo išduotas, todel institucija privalejo nustatyti ar atsirado tam tikri nukrypimai nuo išduoto leidimo bei statybos techniniu salygu, t.y., kad statinys yra pastatytas ar suremontuotas pakeiciant nustatyta statinio vieta sklype, sklypo statinio paskirti, užstatymo tanki, leistina statinio aukšti ir t.t. To institucija nepadare, jie apsiribojo tik frazemis, kad vykdo statyba, neturedama leidimo ir patvirtinto projekto. Taciau jokie statybos darbai nebuvo vykdomi. Aktas, kuri suraše institucijos pareigunai, buvo surašytas R. K. nedalyvaujant. Akte nera konstatuota nei viena iš aplinkybiu, kurias jis paminejo ir kurios yra nurodytos Statybos Istatyme. Šiame akte nera konstatuota, kad pastato aukštis viršija leistina aukšti, kuris yra nurodytas išduotame statybos leidime bei projektineje dokumentacijoje, kuri buvo suderinta 1979 metais. Todel teiginys, kad nera statybos leidimo, visai neatitinka tikroves. Nutarime yra nurodyta, kad pareiškejai nuosavybes teise priklausanciuose statiniuose vyko darbai bei nurodyta, kad tai yra sandelis. Taciau pagal pateiktus dokumentus iš Registru centro matosi, kad tai yra malkine, ukinis pastatas ir sandelis. Šiuo atveju matosi, kad institucija nenustate objekto, kuriame iš išvardintu statiniu, ju manymu, buvo vykdoma statyba. Neaišku, ka institucija turejo omenyje, nurodydama nutarime, kad pareiškeja pažeide Statybos istatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 p., statybos technini reglamenta STR1.01.07:2002 VI skyriaus 12 p. tam tikrus papunkcius, nes bet kuris pažeidejas turi teise žinoti ka jis pažeide. Mano, kad nera nustatyta administracinio tesies pažeidimo sudetis, todel prašo panaikinti priimta nutarima.

Institucijos paskyrusios administracine nuobauda Šiauliu apskrities viršininko administracijos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus vyr. specialisto Radviliškio rajone atstove Jurgita Tomkute nurode, kad prie bylos pateiktos nuotraukos irodo, jog buvo atliekama statinio rekonstrukcija. Pagal LR Statybos istatymo 2 str. 13 d. statyba yra veikla, kurios tikslas yra pastatyti, sumontuoti, nutiesti nauja arba rekonstruoti, remontuoti, arba griauti esama statini, todel i ši apibrežima ir ieina rekonstrukcijos darbai. Rekonstrukcijos darbams yra reikalingas leidimas. Nutarime yra nurodyta LR Statybos istatymo 12 str. 1 d., kurioje yra numatyta ka statytojas privalo, t.y. jo pareigos, o 12 str. yra numatytos teises ir pareigos. LR Statybos istatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 p. yra numatyta statytojo pareiga prieš pradedant statybos darbus tureti nustatyta tvarka parengta statinio projekta ir leidima. O Statybos techninio reglamento 1.01.07:2002 „Nesudetingi (tarp ju laikini) statiniai“ 12.4.2 ir 12.4.3 papunkciai atsižvelgiant i nesudetingu statiniu grupe konkretizuoja koks dokumentas privalomas statytojui statant nesudetingus statinius. Todel pareigunas, priemes nutarima administracinio teises pažeidimo byloje ir nurode šiuos teises aktus, kurie numato, ka butent statytoja R. K. turejo tureti bei pateikti atlikdama rekonstrukcija. Ji turejo tureti bei pateikti supaprastinta statinio projekta ir raštiška valstybes tarnautojo pritarima. Statybos istatymas yra bendras, o konkretizuoja STR „Nesudetingi statiniai“. Nutarime yra teisingai nurodyti LR ATPK straipsniai ir ju dalis. R. K. buvo paskirta minimali bauda, nes šiu straipsniu sankcijose yra numatytos didesnes baudos. Sandelis ir ukinis pastatas yra pirmos grupes- nesudetingi pastatai ir kai jie yra statomi miesto teritorijoje, o šiuo atveju Šeduva yra miestas, jiems pagal mineta reglamenta yra taikomi antros grupes- nesudetingiems pastatams keliami reikalavimai. Remontas galetu buti tik tuo atveju, jei nebutu keiciamas pastatu plotas ir keiciamos laikancios konstrukcijos, bet byloje esancios nuotraukos rodo, kad taip nera. Mano, kad 1979 m. statybos leidimas buvo išduotas namo statybai ir jis galiojo tik tris metus, o ši statyba, t.y. rekonstrukcija, buvo užfiksuota 2007 m. gegužes menesi. R. K. vienu metu rekonstravo tris pastatus, kurie yra skirtingu kategoriju. Už kiekviena pažeidima atskirai nebuvo paskirta nuobauda, ji buvo subendrinta. Vykdant rekonstrukcijos darbus yra išduodamas statybos leidimas, kuriame yra nurodoma kas bus atliekama- ar tai nauja statyba, ar rekonstrukcija, ar kapitalinis remontas. Šiuo atveju turejo buti išduotas statybos leidimas, kuriame numatyta statinio rekonstrukcija. R. K. turetu išsiimti viena leidima visiems statiniams, pasidaryti supaprastinta projekta ir gauti valstybes tarnautojo raštiška pritarima.

Institucijos paskyrusios administracine nuobauda atstovas Konstantinas Daukša nurode, kad pagal faktine bukle užfiksavo, kad tai yra trys pastatai. Apžiurejus vietoje bei pagal R. K. paaiškinima nustate, jog yra pakeista sienu konstrukcija, t. y. sienos dabar yra pamurytos iš fibo blokeliu ir padidejo turis, nes padidejo statinio aukštis. Tai, kad padidejo statinio aukštis ir pasikeite sienu konstrukcija yra užfiksuota foto nuotraukose. Viska užfiksavo fotonuotraukose, suraše statybos sustabdymo akta, savavališkos statybos akta ir ATP protokola. Kai buvo surašomas savavališkos statybos aktas ir statybos sustabdymo aktas, R. K. pripažino pažeidima. Ji motyvavo, kad nežinojo, jog reikia tureti leidima, o pastata jau reikejo remontuoti. Pažeideja ATP protokolo neeme, todel jis buvo išsiustas paštu. Pagal Statybos istatymo reikalavimus, statinys turi buti atstatytas i buvusia padeti, šiuo atvejus, statinys turetu buti nugriautas, t.y. viso pastato nugriauti nereikia, reikia nugriauti tik rekonstruota pastato dali.

Motyvuojamoji dalis

Paskirta administracine nuobauda panaikintina ir byla perduotina nagrineti iš naujo Šiauliu apskrities viršininko administracijos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus vyr. specialistui Radviliškio rajone.

ATPK 259 str. 1 d. numatyta, kad del padaryto administracinio teises pažeidimo tam igaliotas pareigunas surašo protokola. ATPK 260 str. itvirtina butinus administracinio teises pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje tarp kitu reikalavimu, nurodomos žinios apie pažeidejo asmenybe, administracinio teises pažeidimo padarymo vieta, laikas, esme, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybe už ši pažeidima teises aktas, kurio reikalavimus pažeide asmuo. Taigi, administracinio teises pažeidimo protokolas surašomas, kai:

nustatytas administracinio teises pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esme);žinomas pažeidima padares asmuo;galima konstatuoti butinus administracinio teises pažeidimo sudeties elementus;

Administracinio teises pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame: 1) formuluojamas kaltinimas administracinio teises pažeidimo padarymu ir 2) fiksuojami nustatyti irodymai (ATPK 256 str.2d.). Administracinio teises pažeidimo protokolu apibrežiamos administracinio teises pažeidimo bylos nagrinejimo ribos: byla nagrinejama tik del pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teises pažeidimo protokole. Administracinio teises pažeidimo protokolas negali buti grindžiamas spejimais ir prielaidomis (Administraciniu teismu praktika Nr.1, psl. 328-329).

Padarytas administracinis teises pažeidimas turi buti tinkamai irodytas vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administraciniu teises pažeidimu bylu teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspresti ja tiksliai pagal istatymus (ATPK 248 straipsnis) ir ipareigoja institucija ar pareiguna, nagrinejanti administracinio teises pažeidimo byla, išaiškinti visas aplinkybes turincias reikšmes bylai teisingai išspresti. Tai reiškia, jog konstatuojant pažeidimus turi buti ivertintos visos aplinkybes ir negali kilti abejoniu del pažeidimo fakto ir pažeidima padariusio asmens kaltes.

Administraciniu teises pažeidimu kodekso 159 str. 3 d. numatyta administracine atsakomybe už statinio, išskyrus nesudetinga statini, rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos istatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Administraciniu teises pažeidimu kodekso 159² str. 3 d. numatyta administracine atsakomybe už nesudetingo statinio rekonstravima ar kapitalini remonta mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statytos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas.

Kaip aukšciau pamineta, ATP protokole formuluojamas kaltinimas administracinio teises pažeidimo padarymu bei nurodomas ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybe už ši pažeidima teises aktas, kurio reikalavimus pažeide asmuo. Iš surašyto ATP protokolo matyti, kad jame konstatuotas faktas, jog 2007 m. gegužes men. buvo savavališkai pradeti rekonstruoti malkine, sandelis ir ukinis pastatas, esantys Šiaulenu g. 12, Šeduvoje, Radviliškio rajone. Projektines dokumentacijos, leidimo statybai, žemes nuosavybes ar nuomos dokumentu pažeideja neturi. Toks fakto konstatavimas ir norminiu aktu, kuriu reikalavimus pažeide R. K. nurodymas, dar nera tinkamas ATP kaltinimo formulavimas. Teismo posedžio metu Institucijos paskyrusios administracine nuobauda atstove nurode, kad sandelis ir ukinis pastatas yra pirmos grupes- nesudetingi pastatai ir kai jie yra statomi miesto teritorijoje, o šiuo atveju Šeduva yra miestas, jiems pagal reglamenta yra taikomi antros grupes- nesudetingiems pastatams keliami reikalavimai. Kokie iš savavališkai pradetu rekonstruoti-sandelys, malkine ir ukinis pastatas-yra priskiriami nesudetingu statiniu grupei ir koks dokumentas privalomas statytojui statant konkrecius nesudetingus statinius, nera nurodyta. Be to, Institucijos atstove nurode, kad R. K. padare du ATP pažeidimus, kurie atskirai neišskirti. Institucijos paskyrusios administracine nuobauda atstove nurode, kad R. K. turetu išsiimti viena leidima visiems statiniams, pasidaryti supaprastinta projekta ir gauti valstybes tarnautojo raštiška pritarima, taciau apie tai, kad pradeta savavališka rekonstrukcija be valstybes tarnautojo raštiško pritarimo, nei ATP protokole, nei nutarime nera nurodyta. Tiek ATP protokole, tiek nutarime nurodyta, kad R. K. pažeide ATPK 159; 159² straipsniu 3 dali. Institucijos paskyrusios nuobauda atstove paaiškino, kad toki iraša reiketu suprasti taip, jog R. K. pažeide ATPK 159 str. 3 d. ir 159² str. 3 dali. Toks irašas yra ydingas, nes gali buti suprastas ir traktuojamas ivairiai. Juo labiau, kaip buvo jau pasisakyta, ATP protokole yra nurodomas ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybe už ši pažeidima teises aktas, kurio reikalavimus pažeide asmuo. Taigi, surašant ATP protokola ir nutarima, turi buti konkreciai nurodyta, kokius neteisetus veiksmus atliko R. K., o to neatlikus, nera apibrežiamos administracinio teises pažeidimo bylos nagrinejimo ribos ir tai atima teise iš traukiamo administracinen atsakomyben asmens gintis nuo pareikšto kaltinimo, atima teise teikti irodymus, pareikšti prašymus ir naudotis kitomis teisemis, numatytomis ATPK 272 straipsnyje. Taip pat nagrinejamojoje administracineje byloje nutarimas neatitinka ATPK 286 straipsniu reikalavimu, nes nera išsprestas klausimas del administracines nuobaudos skyrimo už kiekviena padaryta teises pažeidima atskirai. ATPK 33 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administraciniu nuobaudu skyrimo tvarka, kai asmuo padaro kelis administracinius teises pažeidimus (Administraciniu bylu praktika Nr.2, psl. 320-321). Tokiu budu, teismas neturi galimybes spresti klausimo del paskirtos administracines nuobaudos pagristumo.

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems paskirta administracine nuobauda R. K. negali buti laikoma pagrista ir teiseta, todel panaikintina ir byla perduotina nagrineti iš naujo. Iš naujo nagrinejant byla butina ištaisyti aukšciau nurodytus pažeidimus ir ivertinus visus surinktus irodymus iš ju visumos spresti ar šiuo konkreciu atveju galima konstatuoti visus administracinio teises pažeidimo elementus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTI 18 str. 2 d. 8 p., 124 str. l d. 4 p., teismas

nutare:

Administracinen atsakomyben patrauktos R. K. patikslinta skunda patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2007 m. birželio 8 d. Šiauliu apskrities viršininko administracijos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus vyr. specialisto Radviliškio rajone nutarima, kuriuo R. K. pagal ATPK 159 str.; 159² str. 3 d. paskirta 2000 (dvieju tukstanciu) litu bauda ir perduoti byla nagrineti iš naujo Šiauliu apskrities viršininko administracijos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus vyr. specialistui Radviliškio rajone.

Nutartis per 10 dienu nuo jos paskelbimo gali buti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per ši teisma.