Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Prano Kuconio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo N. Š. gynėjo kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Č. nuteistas: pagal 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą 2003 m. vasario 18 d. laisvės atėmimu trejiems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą 2003 m. vasario 27 d. laisvės atėmimu šešeriems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą 2003 m. kovo 5 d. laisvės atėmimu šešeriems metams; pagal 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandą 2003 m. vasario 18 d. laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandą 2003 m. vasario 27 d. laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandą 2003 m. kovo 5 d. laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 2000 m. BK 213 straipsnio 1 dalį už netikrų pinigų 2500 JAV dolerių įgijimą, laikymą, realizavimą laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal 2000 m. BK 213 straipsnio 1 dalį už netikrų pinigų 6000 JAV dolerių įgijimą, laikymą, realizavimą laisvės atėmimu trejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams. M. Č. pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalį už psichotropinės medžiagos metamfetamino neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą 2003 m. balandžio 9 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

E. D. nuteistas: pagal 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą 2003 m. vasario 18 d. laisvės atėmimu trejiems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą 2003 m. vasario 27 d. laisvės atėmimu penkeriems metams ir trims mėnesiams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą 2003 m. kovo 5 d. laisvės atėmimu penkeriems metams ir trims mėnesiams; pagal 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandą 2003 m. vasario 18 d. laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandą 2003 m. vasario 27 d. laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandą 2003 m. kovo 5 d. laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 2000 m. BK 213 straipsnio 1 dalį už netikrų pinigų 2500 JAV dolerių įgijimą, laikymą, realizavimą laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal 2000 m. BK 213 straipsnio 1 dalį už netikrų pinigų 6000 JAV dolerių įgijimą, laikymą, realizavimą laisvės atėmimu trejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.

N. Š. nuteistas: pagal 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą 2003 m. vasario 18 d. laisvės atėmimu trejiems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą 2003 m. vasario 27 d. laisvės atėmimu šešeriems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą 2003 m. kovo 5 d. laisvės atėmimu šešeriems metams; pagal 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandą 2003 m. vasario 18 d. laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandą 2003 m. vasario 27 d. laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalį už psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandą 2003 m. kovo 5 d. laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 2000 m. BK 213 straipsnio 1 dalį už netikrų pinigų 2500 JAV dolerių įgijimą, laikymą, realizavimą laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal 2000 m. BK 213 straipsnio 1 dalį už netikrų pinigų 6000 JAV dolerių įgijimą, laikymą, realizavimą laisvės atėmimu trejiems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalį už psichotropinės medžiagos metamfetamino neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą 2003 m. balandžio 9 d. laisvės atėmimu devyneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų ir trims mėnesiams.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nuosprendis pakeistas:

M. Č. nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga MDMA 2003 m. vasario 18 d. – perkvalifikuota iš 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams; M. Č. nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga MDMA 2003 m. vasario 27 d. – perkvalifikuota iš 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams; M. Č. nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga MDMA 2003 m. kovo 5 d. – perkvalifikuota iš 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams; M. Č. nusikalstamos veikos – kontrabandos, padarytos 2003 m. vasario 18 d., 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. – perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija) į 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalį, 312 straipsnio 2 dalį (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija) ir paliktos nepakeistos nuosprendžiu už šias atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė M. Č. paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams;

E. D. nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga MDMA 2003 m. vasario 18 d. – perkvalifikuota iš 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams; E. D. nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga MDMA 2003 m. vasario 27 d. – perkvalifikuota iš 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams; E. D. nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga MDMA 2003 m. kovo 5 d. – perkvalifikuota iš 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams; E. D. nusikalstamos veikos – kontrabandos, padarytos 2003 m. vasario 18 d., 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. – perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija) į 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalį, 312 straipsnio 2 dalį (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija) ir paliktos nepakeistos nuosprendžiu už šias atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė E. D. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams;

N. Š. nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga MDMA 2003 m. vasario 27 d. – perkvalifikuota iš 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams; N. Š. nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga MDMA 2003 m. kovo 5 d. – perkvalifikuota iš 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. N. Š. pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalį už psichotropinės medžiagos metamfetamino, neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą 2003 m. balandžio 9 d. paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, galutinė subendrinta bausmė N. Š. paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. D. ir T. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą patenkinti, o nuteistojo N. Š. gynėjo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo N. Š. ir jo gynėjo, prašiusių gynėjo kasacinį skundą patenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, nuteistųjų E. D., M. Č. ir jų gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č., E. D. ir N. Š. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su kitais asmenimis, kurių byla išskirta, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, siuntė psichotropines medžiagas turėdami tikslą jas parduoti, šias psichotropines medžiagas siųsdami į JAV, padarė kontrabandą, būtent: 2003 m. sausio mėnesį – vasario mėnesio pirmoje pusėje, M. Č., E. D., N. Š. susitarus tarpusavyje bei telefonu ir elektroniniu paštu su JAV gyvenančiu asmeniu, kurio byla išskirta, bendrai, kontrabandos būdu, neteisėtai gabenti į JAV tabletes, sudėtyje turinčias psichotropinės medžiagos MDMA, ir jas ten parduoti, JAV gyvenančiam asmeniui pažadėjus paimti siuntinį ir šias tabletes išplatinti, 2003 m. vasario mėnesio pirmoje pusėje M. Č. už savo ir E. D. pinigus iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 1000 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių psichotropinės medžiagos MDMA, jas neteisėtai atgabenęs perdavė N. Š., kuris neteisėtai įgijęs šias 1000 vnt. tablečių, neteisėtai laikė savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2003 m. vasario 18 d. ir per šį laikotarpį jas paslėpė šokoladiniuose saldainiuose. 2003 m. vasario 18 d. N. Š. neteisėtai gabeno 1000 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių psichotropinės medžiagos MDMA, iš savo buto iki UAB „DHL International Lietuva" Kauno padalinio, esančio Kaune, Pievų g. 1, kur tą pačią dieną, apie 17 val. 5 min., paruošė siuntinį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį kartu su kitais daiktais įdėjo šias 1000 vnt. tablečių, paslėptas vietose, apsunkinančiose jų suradimą – šokoladiniuose saldainiuose, siuntinio dokumentuose nurodydamas siuntėju kitą asmenį ir jo adresą: D. A., (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lithuania 3000, kontaktinį telefoną (duomenys neskelbtini) ir gavėją bei jo adresą JAV: T. M., (duomenys neskelbtini), USA, pasinaudodamas greitojo pašto „DHL" paslaugomis, kontrabandos būdu, išvengdamas muitinės kontrolės, šias 1000 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių psichotropinės medžiagos MDMA, tikslu parduoti, neteisėtai išsiuntė į JAV. Nuo 2003 m. vasario 18 d. iki 2003 m. kovo 5 d. M. Č., E. D., N. Š. bei JAV gyvenantis asmuo, kurio byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, internete ir telefonu domėjosi šio siuntinio transportavimo eiga, rezultatais.

M. Č., E. D. ir N. Š. taip pat nuteisti už tai, kad veikdami kartu su kitais asmenimis, kurių byla išskirta, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, siuntė psichotropines medžiagas turėdami tikslą jas parduoti, šias psichotropines medžiagas siųsdami į JAV, padarė kontrabandą, o būtent: 2003 m. vasario mėnesio antroje pusėje M. Č., E. D., N. Š. susitarus tarpusavyje bei telefonu ir elektroniniu paštu su JAV gyvenančiais asmenimis, kurių byla išskirta, bendrai, kontrabandos būdu, neteisėtai gabenti į JAV tabletes, sudėtyje turinčias psichotropinės medžiagos MDMA, ir jas ten parduoti, JAV gyvenantiems asmenims pažadėjus paimti siuntinį ir šias tabletes išplatinti, 2003 m. vasario mėnesio antroje pusėje M. Č. už savo ir E. D. pinigus iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 496 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių ne mažiau 33,3 g psichotropinės medžiagos MDMA, jas neteisėtai atgabenęs perdavė N. Š., kuris neteisėtai įgijęs šias 496 vnt. tablečių, neteisėtai laikė savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2003 m. vasario 27 d. ir per šį laikotarpį jas paslėpė, įrengdamas slėptuves žieminiuose batuose. 2003 m. vasario 27 d. N. Š. neteisėtai gabeno 496 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių ne mažiau 33,3 g psichotropinės medžiagos MDMA, iš savo buto iki Kauno apskrities centrinio pašto, esančio Kaune, Laisvės al. 102, kur paruošė siuntinį Nr.(duomenys neskelbtini), į kurį kartu su kitais daiktais įdėjo šias 496 vnt. tablečių, paslėptas vietose, apsunkinančiose jų suradimą – vyriškuose žieminiuose batuose, siuntinio dokumentuose nurodydamas siuntėju kitą asmenį ir jo adresą: D. A., (duomenys neskelbtini), Kaunas, LT-3040 Lithuania, ir gavėją bei jo adresą JAV: M. J., (duomenys neskelbtini), USA, pasinaudodamas VĮ „Lietuvos paštas" Pasiuntinių pašto skyriaus greitojo pašto „EMS" paslaugomis, išvengdamas muitinės kontrolės, kontrabandos būdu šias 496 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių ne mažiau 33,3 g psichotropinės medžiagos MDMA, neteisėtai išsiuntė į JAV. Nuo 2003 m. vasario 27 d. iki 2003 m. kovo 7 d. M. Č. E. D., N. Š. bei JAV gyvenantys asmenys, kurių byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, internete ir telefonu domėjosi šio siuntinio transportavimo eiga, rezultatais.

M. Č., E. D. ir N. Š. nuteisti už tai, kad, veikdami kartu su kitais asmenimis, kurių byla išskirta, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, siuntė psichotropines medžiagas turėdami tikslą jas parduoti, šias psichotropines medžiagas siųsdami į JAV, padarė kontrabandą, o būtent: 2003 m. kovo mėnesio pradžioje M. Č., E. D., N. Š. susitarus tarpusavyje bei telefonu ir elektroninio pašto laiškais su JAV gyvenančiais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrai, kontrabandos būdu, neteisėtai gabenti į JAV tabletes, sudėtyje turinčias psichotropinės medžiagos MDMA, ir jas ten parduoti, JAV gyvenantiems asmenims iš anksto pažadėjus paimti siuntinį ir šias tabletes išplatinti, 2003 m. kovo mėnesio pradžioje M. Č. už savo ir E. D. pinigus iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 531 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių ne mažiau 35,696 g psichotropinės medžiagos MDMA, jas neteisėtai atgabenęs perdavė N. Š., kuris neteisėtai įgijęs šias 531 vnt. tablečių, neteisėtai laikė savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2003 m. kovo 5 d. ir per šį laikotarpį jas paslėpė, įrengdamas vafliniame pyrage slėptuvę. 2003 m. kovo 5 d. N. Š. neteisėtai gabeno 531 vnt. tablečių, turinčių ne mažiau 35,696 g psichotropinės medžiagos MDMA iš savo buto iki Kauno apskrities centrinio pašto, esančio Kaune, Laisvės al. 102, kur tą pačią dieną, apie 16.30 val. 531 vnt. tablečių, paslėptas vafliniame pyrage, kartu su kitais daiktais perdavęs sužadėtinei M. M., pastarajai apie tai nežinant, jos padedamas, paruošė siuntinį Nr.(duomenys neskelbtini), į kurį kartu su kitais daiktais įdėjo šias 531 vnt. tablečių, paslėptas vietoje, apsunkinančioje jų suradimą – tarp vaflinio pyrago konditerinių sluoksnių, siuntinio dokumentuose nurodant siuntėju kitą asmenį ir jo adresą: A. S., (duomenys neskelbtini), Kaunas, LT-3000 Lithuania/Lietuva ir gavėją bei jo adresą JAV: M. J., (duomenys neskelbtini), JAV/USA, pasinaudodamas VĮ „Lietuvos paštas" Pasiuntinių pašto skyriaus greitojo pašto „EMS" paslaugomis, išvengdamas muitinės kontrolės, kontrabandos būdu šias 531 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių ne mažiau 35,696 g psichotropinės medžiagos MDMA, tikslu parduoti, neteisėtai išsiuntė į JAV. Nuo 2003 m. kovo 5 d. iki 2003 m. kovo 9 d. M. Č., E. D., N. Š. bei JAV gyvenantys asmenys, kurių byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, internete ir telefonu domėjosi šio siuntinio transportavimo eiga, rezultatais.

Be to, M. Č., E. D., N. Š. ir R. D. nuteisti už tai, kad, būdami organizuotos grupės nariais, veikdami kartu su kitais asmenimis, kurių byla išskirta, įgijo, laikė ir realizavo kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus, o būtent: 2003 m. kovo mėnesio pirmoje pusėje, M. Č., E. D., N. Š. susitarus tarpusavyje bei telefonu ir elektroninio pašto laiškais su JAV gyvenančiais asmenimis, kurių byla išskirta, bendrai užsiimti netikrų JAV dolerių realizavimu Jungtinėse Amerikos Valstijose, JAV gyvenantiems asmenims pažadėjus paimti siuntinį ir realizuoti netikrus JAV dolerius, 2003 m. kovo 14 d. N. Š. iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, už E. D. ir M. Č. pinigus įgijo netikrų kitos valstybės – JAV – apyvartoje esančių pinigų 40 vnt. 50 JAV dolerių nominalo banknotų, iš viso 2000 JAV dolerių, kuriuos laikė savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2003 m. kovo 17 d. ir per šį laikotarpį juos paslėpė įrengdamas slėptuves fotonuotraukų albumo viršeliuose, į juos sudėdamas netikrus 40 vnt. 50 JAV dolerių nominalo banknotus bei nenustatytomis aplinkybėmis įgytus netikrus 5 vnt. 100 JAV dolerių nominalo banknotus, iš viso 2500 JAV dolerių, pagal 2003 m. kovo 14 d. Lietuvos banko kursą 7913 Lt vertės. 2003 m. kovo 17 d. N. Š. šiuos netikrus 2500 JAV dolerius, paslėptus fotonuotraukų albume, perdavė R. D. ir asmeniui, kurio byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, kurie juos įgiję, iki jų išsiuntimo į JAV realizavimui, laikė Kauno mieste ir tą pačią dieną, apie 15 val. 20 min., nugabenę į UAB „Skubios siuntos", esančią Kaune, Chemijos pr. 5a, paruošę siuntinį Nr.(duomenys neskelbtini), į kurį kartu su kitais daiktais įdėję netikrus 2500 JAV dolerių, paslėptus fotonuotraukų albumo viršeliuose įrengtose slėptuvėse, siuntinio dokumentuose nurodant siuntėju kitą asmenį ir jo adresą: A. A., (duomenys neskelbtini), Kaunas, 3000 Lithuania, kontaktinį telefoną (duomenys neskelbtini) ir gavėją bei jo adresą JAV: D. M., (duomenys neskelbtini) United States, pasinaudojant greitojo pašto bendrovės „UPS" paslaugomis, juos išsiuntė į JAV. JAV gyvenantys asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, 2003 m. kovo 20 d. paėmę šį siuntinį, jame atsiųstus netikrus 2500 JAV dolerių realizavo nenustatytomis aplinkybėmis.

M. Č., E. D., N. Š. ir T. B. taip pat nuteisti už tai, kad, būdami organizuotos grupės nariais, veikdami kartu su kitais asmenimis, kurių byla išskirta, įgijo, laikė kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus, o būtent: 2003 m. kovo mėnesio antroje pusėje, M. Č., E. D., N. Š. susitarus tarpusavyje bei telefonu ir elektroninio pašto laiškais su JAV gyvenančiais asmenimis, kurių byla išskirta, bendrai užsiimti netikrų JAV dolerių realizavimu Jungtinėse Amerikos Valstijose, JAV gyvenantiems asmenims pažadėjus paimti siuntinį ir realizuoti netikrus JAV dolerius, 2003 m. kovo 25 d. N. Š. iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis už E. D. ir M. Č. pinigus neteisėtai įgijo netikrų kitos valstybės – JAV – apyvartoje esančių pinigų 120 vnt. 50 JAV dolerių nominalo banknotų, iš viso 6000 JAV dolerių, kuriuos nuo įgijimo iki 2003 m. kovo 27 d. neteisėtai laikė savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), ir per šį laikotarpį juos paslėpė, įrengdamas slėptuves fotonuotraukų albumo viršeliuose, į juos sudėdamas netikrus 120 vnt. 50 JAV dolerių nominalo banknotus, iš viso 6000 JAV dolerių, pagal 2003 m. kovo 25 d. Lietuvos banko kursą 19513,80 Lt vertės. 2003 m. kovo 27 d. N. Š. šiuos netikrus 6000 JAV dolerių, paslėptus fotografijų albume, perdavė T. B., kuris juos įgijęs, iki išsiuntimo į JAV realizavimui, laikė Kauno mieste ir tą pačią dieną, apie 17 val., nugabenęs į UAB „Skubios siuntos", esančią Kaune, Chemijos pr. 5a, paruošė siuntinį Nr.(duomenys neskelbtini), į kurį kartu su kitais daiktais įdėdamas netikrus 6000 JAV dolerius, paslėptus fotografijų albumo viršeliuose įrengtose slėptuvėse, siuntinio dokumentuose nurodant siuntėju kitą asmenį ir jo adresą: R. B., (duomenys neskelbtini), Kaunas, 3000 Lithuania, kontaktinį telefoną (duomenys neskelbtini) ir gavėją bei jo adresą JAV: P. C., (duomenys neskelbtini)United States, pasinaudojant greitojo pašto „UPS" paslaugomis, juos išsiuntė į JAV. JAV gyvenantys asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, 2003 m. kovo 31d. paėmę šį siuntinį, jame atsiųstų netikrų 6000 JAV dolerių nerealizavo, kadangi tą pačią dieną buvo sulaikyti JAV teisėsaugos pareigūnų.

N. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, kurių byla išskirta, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, psichotropinę medžiagą, turint tikslą parduoti, būtent: 2002 m. gruodžio mėnesį N. Š. iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 3803,09 g baltos spalvos medžiagos, sudėtyje turinčios 2373,128 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią nuo įgijimo vietos neteisėtai gabeno į savo butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), kur šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2003 m. balandžio 9 d., apie 15 val., kada iš savo buto šią psichotropinę medžiagą neteisėtai atgabenęs į M. Č. vairuojamą automobilį "Volkswagen Golf“, stovėjusį, Rasytės g. prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo sulaikytas valstybes saugumo darbuotojų.

M. Č. išteisintas dėl to, kad kartu su N. Š., veikdami grupe iš anksto susitarusių asmenų, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropinę medžiagą – metamfetaminą – turėdami tikslą ją parduoti, tačiau šios bylos aplinkybės su kasaciniu skundu nesusijusios.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendyje, kuriuo buvo pakeistas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nuosprendis, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo BK 3 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai M. Č., E. D. ir N. Š. nusikalstamas veikas dėl disponavimo psichotropine medžiaga 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. kvalifikavo pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ buvo numatytos naujos sąvokos (didelis ir labai didelis kiekis), kurių nebuvo 2000 m. liepos 11 d. rekomendacinėje lentelėje, todėl 2003 m. balandžio 23 d. rekomendacijos nuteistiesiems negali būti taikomos. Dėl šios priežasties nuteistųjų M. Č., E. D. ir N. Š. nusikalstamos veikos dėl disponavimo psichotropine medžiaga 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. perkvalifikuotos į 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už neteisėtą disponavimą psichotropine medžiaga, turint tikslą ją platinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad nuteistųjų M. Č. ir E. D. nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu psichotropine medžiaga ir jos kontrabanda 2003 m. vasario 18 d., 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. perkvalifikuotinos į 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir į 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalį, 312 straipsnio 2 dalį (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija), nes būtent M. Č. ir E. D. sukūrė visų nusikalstamų veikų planus, aptarinėjo kokius veiksmus turi atlikti visi bendrininkai, organizuodavo ir koordinuodavo jų atlikimą, duodavo nurodymus vykdytojams, nevengdami keiksmažodžių ir grasinimų, todėl jie buvo šių nusikalstamų veikų organizatoriai.

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo nuosprendžius pakeisti: M. Č. nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos MDMA 2003 m. vasario 27 d. – perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams, M. Č. nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos MDMA 2003 m. kovo 5 d. – perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes ir bausmes, paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nuosprendžiais, subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę M. Č. paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų; E. D. nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos MDMA 2003 m. vasario 27 d. – perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams, E. D. nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos MDMA 2003 m. kovo 5 d. – perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams, šias bausmes ir bausmes, paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nuosprendžiais, subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę E. D. paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų; N. Š. nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos MDMA 2003 m. vasario 27 d. – perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, N. Š. nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos MDMA 2003 m. kovo 5 d. – perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šias bausmes ir bausmes, paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. ir Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 11 d. nuosprendžiais, subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę N. Š. paskirti laisvės atėmimą dvylikai metų.

Kasatorius nurodo, kad nuosprendžiai keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – nuteistųjų M. Č., E. D. ir N. Š. veikų kvalifikavimo ne pagal tą BK straipsnio dalį. Apeliacinės instancijos teismas lygindamas, kuris įstatymas yra palankesnis nuteistiesiems, nepagrįstai 1961 m. BK normas lygino iš karto su dviem 2000 m. BK 260 straipsnio dalimis (1 ir 2) bei pažeidė 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos apeliacinis teismas nustatęs, kuris įstatymas švelnina nuteistųjų padėtį ir jiems taikytinas, dar kartą sprendė klausimą, kuri 2000 m. BK Specialiosios dalies straipsnio dalis yra švelnesnė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje netinkamai aiškino Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų galiojimą, jų taikymą ir ryšį su baudžiamuoju įstatymu. Iš 2000 m. BK normų analizės seka, kad minėtos rekomendacijos aiškina BK 260 straipsnio ir kitų šios kategorijos nusikaltimo sudėčių nuostatas, tačiau nėra inkriminuojamos nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Kvalifikuojant nuteistųjų veikas, kaip švelninantis padėtį galioja tik baudžiamasis įstatymas, o tai neprieštarauja nei 2000 m. BK 3 straipsnio nuostatoms, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimui Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“. Padarydamas išvadas dėl minėtų rekomendacijų teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ne pakeitimai rekomendacinėse lentelėse ir rekomendacijose sąlygojo pakeitimus baudžiamajame įstatyme, o būtent naujojo BK patvirtinimas 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 įpareigojo atitinkamas institucijas pakeisti norminius aktus, nustatančius narkotinių ir psichotropinių medžiagų rekomendacinius kiekius, į kuriuos atsižvelgtina kvalifikuojant nusikalstamas veikas. Kasatoriaus nuomone, išanalizavus 1961 m. ir 2000 m. Baudžiamųjų kodeksų straipsnių dispozicijose vartojamus psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekio terminus, turinčius reikšmės nusikalstamų veikų kvalifikavimui, matyti, kad kartu su 2000 m. BK negali būti taikomos iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusios narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio rekomendacinės lentelės, nes jose vartotos sąvokos, terminai ir kiekiai neatitinka 2000 m. BK vartojamų sąvokų. Kvalifikuojant nusikalstamas veikas apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti taip pat ir į tai, jog nuo 2003 m. gegužės 1 d. galiojančiame BK bei kartu su juo galiojančiose narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio rekomendacijose yra įtvirtinta ir tarpinė šių medžiagų kiekio tarp minimalaus ir stambaus masto kategorija – didelis kiekis. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuomone dėl norminių aktų galiojimo kartu su galiojančiu baudžiamuoju įstatymu, apeliacinės instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į baudžiamosios teisės teoriją ir praktiką, nenurodė nei teorinio, nei praktinio savo sprendimo pagrindimo, o perkvalifikuodamas nuteistųjų veikas pats ignoravo ir baudžiamosios teisės teorijoje, ir praktikoje įtvirtintą analogijos taikymo negalimumo baudžiamojoje teisėje principą. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai atmetė Kauno apygardos teismo išvadą, kad norminis aktas, nustatantis narkotinių ir psichotropinių medžiagų mastą ar kiekį turi būti taikomas kartu su tuo metu galiojančiu BK, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistųjų veikas kvalifikavo ne pagal tą BK straipsnio dalį, pagal kurią tai turėjo daryti.

Nuteistojo N. Š. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistas jo ginamasis, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti minėtą apeliacinio nuosprendžio dalį bei pakeisti Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nuosprendį N. Š. atžvilgiu: jo veikas iš 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalies dėl psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. perkvalifikuoti į 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu trejiems metams už kiekvieną nusikaltimą; pakeisti nuosprendžio dalį, kuria N. Š. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalį dėl psichotropinės medžiagos metamfetamino neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo 2003 m. balandžio 9 d. ir nuteisti jį sankcijoje numatyta minimalia laisvės atėmimo bausme; N. Š. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams; nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2003 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria atmestas jo ginamojo apeliacinis skundas bei patenkintas prokuroro skundas, yra nepagrįsta ir naikintina. Teismas pažeidė baudžiamuosius įstatymus bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika (Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktu, Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktu), pilnai neišnagrinėjo N. Š. apeliacinio skundo argumentų dėl jo veikos kvalifikavimo bei jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir juos nepagrįstai atmetė, tuo pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus, bei pažeisdamas ir netinkamai išaiškindamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kasatorius tvirtina, kad nuosprendis paremtas prielaidomis, teismo argumentai nesuprantami, o motyvai neteisingi, be to, įrodinėjimo naštą teismai neteisėtai perkėlė kaltinamajam.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo N. Š. gynėjo kasaciniai skundai atmestini.

Dėl Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinio skundo

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinio skundo argumentai dėl nuteistųjų M. Č., E. D. ir N. Š. veikų – neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. – kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsti.

Bendroji baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko taisyklė yra įtvirtinta BK 3 straipsnio 1 dalyje: veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos šios bendrosios taisyklės išimtys: veikos nusikalstamumą panaikinančio, bausmę švelninančio arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančio baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia (2 dalis) ir veikos nusikalstamumą nustatančio, griežtinančio bausmę arba kitaip sunkinančio nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios neturėjimas (3 dalis). BK specialiosios dalies normų taikymo atveju ši taisyklė ir jos išimtys reiškia, kad, pirmiausia, konkrečioje asmens veikoje turi būti nustatomi tos veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o po to kaltininko veika ir abu įstatymai – senasis ir naujasis – turi būti nuosekliai įvertinti pagal visus BK 3 straipsnyje nurodytus kriterijus: veikos nusikalstamumą, asmens baudžiamumą ir veiką padariusio asmens teisinės padėties turinį. Pagal kiekvieną šių kriterijų, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisyklėmis, veiką padariusiam asmeniui taikomas jam palankesnis įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 14 punktas). Tiek abiejų instancijų teismai, nuosprendžiuose motyvuodami nuteistųjų M. Č., E. D. ir N. Š. veikų – neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. – kvalifikavimą, tiek prokuroras, kasaciniame skunde ginčydamas apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl šių veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (čia ir toliau nenurodoma, kad šios nuteistųjų M. Č. ir E. D. veikos kvalifikuotos dar ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, nes ši norma neturi jokios įtakos BK 260 straipsnio taikymui), analizuoja asmens baudžiamumą pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalį ir 2000 m. BK 260 straipsnio 2 dalį bei kartu su baudžiamuoju įstatymu taikomų kitų teisės aktų – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 299/391 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, aptiktų nelegalioje apyvartoje, nedidelio kiekio ir stambaus masto nustatymo rekomendacinės lentelės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų – galiojimą, tačiau neatkreipia dėmesio į 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalyje ir 2000 m. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų nusikalstamumą, t. y. pirmąjį BK 3 straipsnyje numatytą kriterijų, pagal kurį sprendžiama apie baudžiamojo įstatymo grįžtamąją galią.

M. Č., E. D. ir N. Š., be kita ko, nuteisti už tai, kad, veikdami kartu su kitais asmenimis, kurių byla išskirta, 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, siuntė psichotropines medžiagas turėdami tikslą jas parduoti. Šios jų veikos buvo padarytos galiojant 1961 m. BK ir padarymo momentu atitiko 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalyje buvo numatyti neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis kvalifikuojantys požymiai: pakartotinumas, grupė iš anksto susitarusių asmenų, pavojingas recidyvistas, taip pat psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimas stambiu mastu. Nuteistiesiems M. Č., E. D. ir N. Š. buvo inkriminuotas tik vienas iš šių požymių – grupė iš anksto susitarusių asmenų; už neteisėtą psichotropinių medžiagų platinimą jie nebuvo nuteisti.

Analizuojant 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalies dispoziciją, akivaizdu, kad psichotropinių ar narkotinių medžiagų stambus mastas turėjo įtakos tik vieno neteisėto veiksmo su šiomis medžiagomis – jų platinimo – kvalifikavimui. BK 232¹ straipsnyje nebuvo numatyta griežtesnė atsakomybė už stambaus masto psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, taip pat turint tokį tikslą, jei jos dar nebuvo pradėtos platinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232¹, 232², 232⁵, 232¹⁰ str.)“ 25 punktas).

2000 m. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o 3 dalyje – baudžiamoji atsakomybė tam, kas tokius veiksmus atliko su labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis yra didelis ar labai didelis nustato Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, įsigaliojusios kartu su 2000 m. BK. BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos žymiai griežtesnės bausmės, nei šio straipsnio 1 dalyje, numatančioje atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nesudarančiomis didelio kiekio. Taigi 2000 m. BK įstatymo leidėjas diferencijavo baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą turint tikslą jas parduoti (būtent už tai buvo nuteisti M. Č., E. D. ir N. Š.), priklausomai nuo šių medžiagų kiekio, ko nebuvo 1961 m. BK. Tokiu atveju didelis ir labai didelis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis neteisėto šių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo turint tikslą jas parduoti atveju, lyginant su 1961 m. BK, yra naujai kriminalizuoti veikos požymiai. Atitinkamai šie požymiai nurodytoms veikoms, padarytoms iki 2000 m. BK įsigaliojimo, negali būti taikomi, nes baudžiamasis įstatymas, nustatantis tokius požymius (2000 m. BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalys), yra įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, o pagal BK 3 straipsnio 3 dalį toks baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios. Dėl šios priežasties ir neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio, atitinkančio didelį ar labai didelį kiekį pagal Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas rekomendacijas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas turint tikslą jas parduoti, padarytas iki 2000 m. BK įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.), negali būti kvalifikuojamas pagal 2000 m. BK 260 straipsnio 2 ar atitinkamai 3 dalį. Vadinasi, nuteistųjų M. Č., E. D. ir N. Š. veikos – neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga MDMA 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. – gali būti kvalifikuojamos tik pagal 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį, nors nuteistieji disponavo didesniu kiekiu psichotropinės medžiagos, nei nustato šios dalies dispozicija.

Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada apie tai, kad nuteistųjų M. Č., E. D. ir N. Š. veikos, padarytos 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. – neteisėtas psichotropinės medžiagos MDMA įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas turint tikslą ją parduoti – turi būti kvalifikuojamos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nors ir padaryta remiantis kitokiais motyvais, nei nurodyti šioje nutartyje, yra teisinga, todėl nėra pagrindo šį nuosprendį keisti.

Kasacinės instancijos teismas neanalizuoja prokuroro kasacinio skundo argumentų apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje netinkamai aiškino Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų galiojimą, jų taikymą ir ryšį su baudžiamuoju įstatymu, kad kartu su 2000 m. BK negali būti taikomos iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusios narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio rekomendacinės lentelės, kad apeliacinės instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į baudžiamosios teisės teoriją ir praktiką, nenurodė nei teorinio, nei praktinio savo sprendimo pagrindimo, o perkvalifikuodamas nuteistųjų veikas pats ignoravo ir baudžiamosios teisės teorijoje, ir praktikoje įtvirtintą analogijos taikymo negalimumo baudžiamojoje teisėje principą, nes šie argumentai niekaip nesusiję su aukščiau išdėstytais kasacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir, netgi pripažinus, kad šie prokuroro kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra pagrįsti, tai negalėtų būti pagrindas nuteistųjų M. Č., E. D. ir N. Š. veikas, padarytas 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d., perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kaip to prašo prokuroras.

Dėl nuteistojo N. Š. gynėjo kasacinio skundo

Nuteistojo N. Š. gynėjo kasacinio skundo argumentai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo jo ginamojo apeliacinį skundą yra nepagrįsti. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. Š. ginčijo tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, tiek jo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas detaliai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir nuosprendyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, t. y. kodėl nuosprendis pripažįstamas pagrįstu, bei motyvus, paaiškinančius, kodėl visų nuteistųjų, tame tarpe ir N. Š., apeliacinių skundų argumentai dėl jų veikų neįrodytumo yra atmetami. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo N. Š. apeliacinio skundo argumentus dėl kai kurių teisiamajame posėdyje išnagrinėtų duomenų leistinumo ir jų įrodomosios reikšmės (telefoninių pokalbių suvestinių, garso įrašų, elektroninio susirašinėjimo duomenų, liudytojų S. S., A. D., D. P., I. I. parodymų). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo yra aiškios ir suprantamos. Nuosprendyje yra išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, o ne prielaidos, kaip teigiama kasaciniame skunde.

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. Š. prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir nusikalstamas veikas – psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. – perkvalifikuoti iš 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalį. Būtent tokį sprendimą ir priėmė apeliacinės instancijos teismas, todėl kasacinio skundo argumentai apie tai, kad šis teismas nepagrįstai atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo nusikalstamų veikų kvalifikavimo, neatitinka tikrovės.

Taigi apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo N. Š. apeliacinio skundo prašymus ir esminius argumentus bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija) 25 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstytos motyvuotas išvados dėl nuteistojo N. Š. apeliacinio skundo esmės, todėl nėra pagrindo šią nuosprendžio dalį naikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nuteistojo N. Š. gynėjas nepagrįstai tvirtina, kad teismai netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad N. Š. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi tik dėl vieno nusikaltimo – neteisėto disponavimo metamfetaminu, - ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Į šią aplinkybę atsižvelgė ir apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę N. Š. pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad dėl kitų nusikalstamų veikų N. Š. kaltu prisipažino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad N. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė esmines bylos aplinkybes (išankstinį susitarimą ir bendrininkavimą), susijusias su psichotropinės medžiagos MDMA disponavimu, jos kontrabanda ir netikrų JAV dolerių įgijimu, laikymu, realizavimu, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis, todėl nekelia abejonių apygardos teismo sprendimas nepripažinti N. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo padarius šias veikas ir nuoširdaus gailėjimosi. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrįsta.

Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra tik viena iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau toliau skunde prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nepagrįstai priešpastatomas padėjimui išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Aiškindamas šias atsakomybę lengvinančias aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parody­mus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kalti­ninkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 15 punktas). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme N. Š. aiškino, kad nusikaltimus padarė vienas, kad M. Č. ir E. D. šių nusikaltimų padaryme nedalyvavo. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo (asmenys), nusikalstamos veikos būdas ir mechanizmas, ryšiai tarp nusikalstamos veikos bendrininkų yra esminės bylos aplinkybės. Jeigu asmuo tokių aplinkybių nepripažįsta, nurodo kitokias aplinkybes, nei buvo tikrovėje, negalima teigti, kad jo parodymai apie tiriamą įvykį yra teisingi. Jeigu asmuo apie tiriamą įvykį duoda neteisingus parodymus, nors ir pripažįsta savo dalyvavimą tame įvykyje, negalima daryti išvados, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Taigi abiejų instancijų teismai tinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir pagrįstai nepripažino šiame punkte numatytos aplinkybės kaip lengvinančios N. Š. atsakomybę dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo N. Š. gynėjo kasacinius skundus atmesti.