Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2013-04-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 3 mėnesiams;2013-07-12 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;

2) 2013-09-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 186 str. 1 d. paskiriant laisvės atėmimą trims mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 65 str.1 d. 1p. a p.p. paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2013-04-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dviem mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-07-12 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, ir bausmė, atlikta pagal 2013-04-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, laikant, kad bausmę R. Ž. atliko; teistumas neišnykęs; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 15.00 val., būdamas svečiuose pas B. Š. bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo virtuvėje stovėjusio šaldytuvo pagrobė B. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Ascend P7“ 1000 litų vertės, kuriame buvo TELE 2 abonentinė SIM kortelė 50 litų vertės. Viso pagrobė B. Š. priklausančio turto už 1050 litų.

Kaltinamasis R. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 80), tiek teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad buvo išgėręs alaus, su B. buvo pažįstamas iš matymo, susitiko, ji pakvietė jį į svečius atsigerti alaus. Tada ji išsirengė, pradėjo plika po butą lakstyti. Paskui jis norėjo dar išgerti, neturėjo pinigų, pamatė ant šaldytuvo mobilų telefoną, jį paėmė, pardavė lombarde už 250 Lt. Tai buvo naudotas telefonas, jo vertė negalėjo būti 1000 Lt. Lombarde, Šilutės plente, jam siūlė 450 Lt, bet nebuvo dokumentų ir pakrovėjo. Jis mano, jog telefonas vertas apie 800 Lt. Dėl padarytos nusikalstamos veikos galisi, sutinka nupirkti nuketėjusiajai tokį patį telefoną, jei būtų paėmęs telefoną su krovėju ir dokumentais, tada sutiktų su pareikštu civiliniu ieškiniu.

Kaltinamojo R. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad R. Ž. parodo vietą kur buvo pas nukentėjusiąją namuose ir nuo kokios vietos pagrobė nukentėjusiajai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Huawei Ascend P7“ (t. 1, b.l. 93-98).

Nukentėjusioji B. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog metu R. Ž. vaikštinėdavo prie parduotuvės, prašinėdavo cigarečių. Ji norėjo jam plaukus apkirpti, jis pas ją atėjo su alumi ir pyragaičiais. Kai ji nuėjo į kambarį, telefonas buvo ant šaldytuvo, grįžusi pamatė, kai jis kažką į kelnes įsikišo. Kai jis išėjo, ji iškarto pasigedo telefono. Lombarde telefono nerado. Telefonas buvo pirktas su dviejų metų sutartimi, liko dar metus laiko mokėti po 30-40 EUR. Telefoną buvo įsigijusi 3 mėn. iki vagystės. Savo civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti 1050 Lt (304,10 EUR).

Nors kaltinamasis visiškai prisipažino pavogęs B. Š. priklausantį telefoną, bet aiškino, jog jo vertė ne didesnė nei 800 Lt, tačiau kaltinamasis pats nebuvo nuoseklus ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog lombarde šį telefoną užstatė už 450 Lt (t. 1, b.l. 80-85), o teisme jau aiškino, kad už telefoną lombarde gavo tik 250 Lt, nes be pakrovėjo ir dėžutės telefonas prarado savo vertę. Nukentėjusiosios B. Š. parodymai dėl telefono vertės buvo nuoseklūs ir jais teismas neturi pagrindo abejoti, nukentėjusioji patvirtino, jog minėtas telefonas buvo pavogtas po 3 mėnesių nuo įsigijimo iš UAB „Tele2“, už minėtą telefoną ji išsimokėtinai kas mėnesį vis dar moka įmonei po 30 EUR. Logiška, kad pavogtas be dėžutės ir pakrovėjo kaltinamojo negalėjo būti parduotas už tokią kainą, kaip buvo įsigytas nukentėjusiosios, telefonu nukentėjusioji naudojosi neilgai, todėl abejoti, jog jis buvo nusidėvėjęs ar vertas mažiau nei nurodo nukentėjusioji, pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, kaltinamojo bei nuketėjusiosios teismo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis R. Ž. pavogė B. Š. priklausantį turtą, kurio vertė didesnė nei 5 MGL, todėl jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., sudėtį.

Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad R. Ž., būdamas teistas ir neišnykus ankstesniam teistumui, padarė naują nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, kaltinamasis yra aukštojo išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, įsipareigojo nukentėjusiajai atlyginti žalą. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam neskiriant griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės, o paskyrus arešto bausmę.

Nors teisme buvo apklausta ir nukentėjusioji B. Š., tačiau apklausiant nukentėjusiąją iš esmės buvo aiškinamasi tik dėl jos pareikšto civilinio ieškinio dydžio, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo kvalifikacijos neginčijo, teismas šioje byloje turi pagrindą taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir kaltinamajam paskirtą bausmę mažinti trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas.

Byloje nukentėjusioji B. Š. pateikė 304,10 EUR (1050 Lt) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 10). Nurodė, kad patirtą turtinę žalą sudaro mobiliojo ryšio telefono vertė 1000 Lt bei TELE 2 abonentinės kortelės vertė — 50 Lt. B. Š. teisme nurodė, jog telefonas naujas, išmanusis, įsigytas vos prieš tris mėnesius iki vagystės, įsigytas pagal sutartį, sumokant telefono įsigijimo kainą per dviejų metų laikotarpį. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, manė jog padaryta apie 800-850 Lt dydžio žala, nes pavogtas telefonas nebuvo pilnos komplektacijos, buvo naudotas. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios teiginiais, jog pavogtas bemaž naujas, vos prieš tris mėnesius iki vagystės įsigytas telefonas ir ji iki šiol privalo mokėti telefono įsigijimo įmokas pagal sudarytą sutartį, be to, telefonas buvo pavogtas su 50 Lt vertės SIM kortele. Kaltinamasis žalos padarymo faktą pripažino, civilinio ieškinio dydžio pagrįstumą patvirtina nuoseklūs nuketėjusiosios parodymai, todėl, kaltinamąjį pripažinus kaltu, byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyto dydžio sumą nukentėjusiajai priteisiant iš kaltinamojo.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-06-02 pažymą Nr.4.26.-TPI-727, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam R. Ž. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma dėl antrinės pagalbos suteikimo kaltinamajam yra 89,75 EUR. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 straipsnį, suimto kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo R. Ž. yra nepagrįstas, todėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., ir nuteisti jį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d. nuostatomis, paskirtą bausmę R. Ž. sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 20 parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 str., į R. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2015-05-24 iki 2015-06-12 ir laikyti, kad R. Ž. bausmę atliko.

Kaltinamajam R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, R. Ž. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Nukentėjusiajai B. Š. priteisti iš R. Ž. 304,10 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti.

Atmesti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 89,75 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo R. Ž..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.