Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1347-1135/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2020-07-27Šiaulių apylinkės teismas
  2. eT-41-1135/2021Nutartis · 2021-01-21Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-27
Bylos Nr.
e1-1347-1135/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28459-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Kaltinamasis
R. G.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1347-1135/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28459-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2;1.1.7.2.3;1.2.4.6.1; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 27 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini) R, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, Lietuvos pilietis, išsituokęs, dirbantis D. M. individualioje įmonėje vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2020 m. liepos 18 d. apie 13:25 val. savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,48 promilės), konflikto metu, tyčia pastūmė buvusią sutuoktinę R. G., dėl ko pastaroji atsitrenkė į tinklinę tvorą, bei kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai R. G. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su žmona R. G. santuokoje išgyveno 23 metus ir turi dvi dukras. 2020 m. kovo 10 d. oficialiai išsiskyrė su žmona ir su ja nebegyvena kartu. Jaunesnioji dukra K. G. gyvena kartu su juo, adresu (duomenys neskelbtini) kuri įvykio metu namuose nebuvo, nes buvo išvykusi į P. pas gimines. Kita dukra jau yra pilnametė ir gyvena atskirai. (duomenys neskelbtini) po skyrybų priklauso dalinai jam, o kita dalis, kuri priklausė jo buvusiai žmonai, dabar priklauso jaunesniajai dukrai, nes žmona neprisideda prie dukros išlaikymo, jai užrašė savo namo dalį. Buvusi žmona R. G. dažnai ateina, nors gyvena atskirai, turi išsinuomojusi butą. 2020 m. liepos 18 d. apie pietus atėjo buvusi žmona R. G., ką ji veikė, jis nematė, galėjo skintis uogas, ar laistyti šiltnamį. Jis tuo metu garaže su draugu vartojo alkoholį. Baigus gerti degtinę, draugas išėjo, jis liko kieme vienas su buvusia žmona. Kiek valandų buvo negali pasakyti, jis būdamas supykęs, kad žmona lankosi pas jį, jai pasakė, kad ji dingtų iš kiemo ir priėjęs ją pastūmė, ji atsitrenkė į tinklinę tvorą. Supranta, kad ji dėl to galėjo pajusti fizinį skausmą. Po to jis dar varydamas buvusią žmoną R. G. iš kiemo, nes jai čia niekas nepriklauso, kelis kartus kumščiu sudavė jai per veidą, kiek kartų tikrai neskaičiavo, nes buvo labai supykęs. Galėjo suduoti kokis keturis kartus. Nuo jo suduotų smūgių per veidą R. G. net nukrito ant žemės akiniai, bet jie nesuskilo. Buvusi žmona R. G. nuo jo atsitraukė ir pabėgo. Jis jai pabėgus, nuėjo pas brolį. Suduodamas smūgius jai per veidą, taip pat galėjo savo buvusiai žmonai R. G. sukelti fizinį skausmą. Dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Jam labai skaudu, kai buvusi žmona lankosi pas jį namuose, nes ji išėjo gyventi pas kitą vyrą, todėl tuo metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesusilaikė ir jai sudavė per veidą, taip išliedamas savo pyktį, kad pastaroji netinkamai pasielgė palikdama jį. Jis gyvena tame name su dukra, buvusiai žmonai niekas nepriklauso ir tikrai nenorėtų, kad ji lankytųsi, kai dukrų nėra namuose. Jis su ja nebendrauja, ji pati ateina ir jį greičiausiai provokuoja konfliktams (b. l. 48-51).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji R. G. parodė, kad su R. G. santuokoje išgyveno 23 metus ir turi du bendrus vaikus. 2020 m. kovo 10 d. ji oficialiai išsiskyrė su vyru. Nepilnametė dukra K. G. gyvena kartu su tėvu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu ji išvykusi į P. ir pastaruoju metu jos namuose nėra. Kita dukra jau yra pilnametė ir gyvena atskirai. (duomenys neskelbtini) po skyrybų priklauso dalinai vyrui, o kita dalis, kuri priklausė jai, dabar priklauso dukroms, nes ji joms perleido. Beveik kasdien ji ten eina, būna, kartais ir nakvoja. 2020 m. liepos 18 d. apie pietus ji nuėjo į (duomenys neskelbtini), nes reikėjo skintis uogas, dirbti kitus namų ūkio darbus. Vyras garaže su savo draugu girtavo. Ji kieme skynė uogas ir apie 13:25 val. atėjo prie jos buvęs sutuoktinis R. Jis buvo neblaivus, iškart buvo nusiteikęs agresyviai, pradėjo jai priekaištauti ,,ko tu čia ateini, ko čia būni, dink iš čia''. Ji bandė jį raminti, bet jis vis tiek nenurimo ir priėjęs pastūmė ją šaukdamas ,,dink iš čia, dabar tai gausi''. Ją pastūmė stipriai, todėl ji atsitrenkė į tinklinę tvorą, prie kurios stovėjo. Atsitrenkdama į tvorą nesusižalojo, bet juto fizinį skausmą, kai rankomis ją stūmė į dešinį šoną. Ji prašė, kad buvęs sutuoktinis atstotų nuo jos, bet jis vis grasino ,,dabar tai gausi''. Pripuolęs prie jos pradėjo smūgiuoti abiem rankom į veidą. Mušė kumščiais, sudavė keturis kartus į abu skruostus. Nuo smūgių jai nukrito ant žemės akiniai. Ji jį atsistūmusi pabėgo. Jis bandė ją dar vytis, bet nepavijo. Po to jis iš namų pasišalino. Dėl tokio buvusio sutuoktinio smurto ji patyrė fizinį skausmą. Akivaizdžių sužalojimų jai nepadaryta, nors iki šiol skauda skruostus. Į medikus nesikreipė ir neketina kreiptis. Buvęs sutuoktinis yra ankščiau prieš ją smurtavęs, dėl ko yra kvietusi pagalbą. Mano, kad galėjo matyti, kaip ji buvo mušama kaimynas V. K., nes jis tuomet buvo savo kieme, o jų sklypai ribojasi. Žino, kad buvęs sutuoktinis yra sulaikytas, prašo pranešti apie jo paleidimą. Pageidauja, kad R. G. būtų uždrausta artintis prie jos ir kad jis nelįstų prie jos, nes ji jo bijo (b. l. 7).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) Kartu su protokolu pateikta įvykio vietos apžiūros foto lentelė (b. l. 8-14).

2020 m. liepos 18 d. vyriausiojo patrulio D. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gautas pranešimas, jog R. G. smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę ir sulaikomas iš karo pripažino kaltę, kad trenkė per veidą, stumdė buvusią sutuoktinę kad įvykio metu R. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,48 promilių neblaivumas (b. l. 17).

Pagal BK kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. G. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo R. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino, kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Tiriant byloje surinktus įrodymus nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu judviejų santuoka jau buvo nutraukta, po santuokos nutraukimo jie jokio bendro ūkio nevedė, santykiai buvo konfliktiški. Kaltinamasis šias aplinkybes paaiškino iš esmės analogiškai. Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis buvusiai sutuoktinei R. G. ją tyčia pastumdamas, dėl ko pastaroji atsitrenkė į tinklinę tvorą, bei kumščiais suduodamas ne mažiau kaip keturis kartus į veidą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, taip padarė nusikaltimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašė R. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų ir per pirmus 4 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis BK 64 (1) straipsnio 1, 2 dalimis bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje ir be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.

Teismas, skirdamas R. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į jo asmenybę (neteistas (b. l. 55), administracine tvarka nebaustas (b. l. 56), nuo 2020 m. birželio 2 d. dirba D. M. individualioje įmonėje (b. l. 58)), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Kartu su bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje ir be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 18 d. 13 val. 55 min. iki 2020 m. liepos 19 d. 10 val. 17 min. (vieną parą), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vaiva Bėčienė