Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Kęstučio Gudyno,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą, ginant viešąjį interesą, atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str. 3d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įstatymai nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina viešuoju interesu. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Viešasis interesas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str., 56 str. ( toliau tekste – ABTĮ ) taikymo prasme, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Administracinėje byloje nustatyta, jog P. B. iki nacionalizacijos Pažaislio valsč., Naujasodžio k., nuosavybės teise turėjo 9,50 ha žemės (Nuosavybės teisių atkūrimo b. l. 14). Prašymus atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą pateikė A. B. ir M. L. A., kiekvienam iš jų tenkanti ½ dalis, t. y. 4,75 ha žemės. Abu pretendentai pageidavo susigrąžinti žemę ekvivalentine natūra.

Nustatyta, kad Kauno miesto valdyba 1993 m. gruodžio 7 d. potvarkio 1571-v 1.1 p. M. L. A. ir 1.2 p. A. B. atkūrė nuosavybes teises, suteikdama neatlygintinai 0,1950 ha ir 0,1925 ha žemės sklypus duomenys neskelbtini ir duomenys neskelbtini, Kaune (b. l. 17-18). Kauno apskrities valdytojo administracija 1996 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 01-1634 „Dėl Kauno miesto valdybos 1993 12 07 potvarkio Nr. 1517-v 1.1 punkto papildymo“ dalinai pakeitė Kauno miesto valdybos 1993 m. gruodžio 7 d. potvarkio Nr. 1517-v 1.1 punktą nurodydama, jog M. L. A. atstatomos nuosavybės teisės į ½ dalį P. B. nuosavybės teise turėto 9,5 ha žemės sklypo Pažaislio valsč., Naujasodžio k., t. y. į 4,75 ha suteikiant neatlygintinai 0,1950 ha žemės sklypą Ateities pl. 97, Kaune ir numatė, jog 4,5550 ha išperka valstybė, pretendentei pasirinkus kompensavimo būdą (b. l. 15). Be to, Kauno apskrities valdytojo 1996 m. balandžio 11 d. sprendimais Nr. 52-855 ir Nr. 52-837 A. B. ir M. L. A. nuosavybės teisės į 8,40 ha (kiekvienam po 4,20 ha žemės) Naujasodžio k. atkurtos kaip į kaimo žemę, kompensuojant pinigais (b. l. 11-12).

M.L. A. yra mirusi 2008 m. gruodžio 19d. Po jos mirties nėra užvesta paveldėjimo byla, jos teisių perėmėjų administracinėje byloje nenustatyta ( b.l. 111).

Nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą realizavimas buvo įtvirtintas priėmus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjūčio 18 d. įstatymą ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kuris įsigaliojo 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir galiojo iki 1997 sausio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo“ įsigaliojimo, o taip pat priėmus 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir poįstatyminius aktus, skirtus šiems įstatymams įgyvendinti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 470 ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“). Abu šie įstatymai apibrėžė asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, šios nuosavybės atkūrimo sąlygas ir tvarką. Įstatymų leidėjas, šiais teisės aktais įtvirtindamas privatinės nuosavybės teisės instituto atkūrimą, pabrėždamas nuosavybės teisių tęstinumo nuostatą, kartu įtvirtino teisės į nuosavybės atkūrimą, realizavimą, įvertinęs pasikeitusius politinius, ekonominius, socialinius santykius, siekdamas bent iš dalies atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir taip apginti pažeistą nuosavybės teisę, nustatė nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, sąlygas.

Kauno miesto savivaldybės Miesto departamento Urbanistikos skyriui 2004 m. birželio 21 d. raštu Nr. 40-2-854 pateikus laisvos (neužstatytos) žemės planą, Kauno miesto žemėtvarkos skyrius papildomai išnagrinėjo P. B. iki 1940 m. turėtos žemės nuosavybės dokumentus ir nustatė, jog Kauno miesto ribose yra tik 1,10 ha žemės (b. l. 10), tuo tarpu M. L. A. nuosavybės teisės Kauno mieste aukščiau nurodytais aktais buvo atkurtos į 4,75 ha žemės Kauno mieste. A. B. į likusią žemę Kauno mieste, t.y. į 0,3575 ha, nuosavybės teisės iki šiol nėra atkurtos.

Pareiškėjo ginčijamais administraciniais aktais, kuriais pretendentei M.L. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusiai savininkei nepriklausiusią žemę Kauno mieste, akivaizdžiai pažeidžia minėtų aktų priėmimo metu galiojusio 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsnio, nustatančio nuosavybės teisės į miesto žemę atstatymo sąlygas ir tvarką, imperatyvias nuostatas, kurios neatsiejamai susijusios su viešojo intereso kaip teisės instituto reglamentuojamų teisinių santykių tikslais. Nagrinėjamu atveju matyti, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą Kauno apskrities viršininkui 2008 m. lapkričio 28 d. pateikus informaciją, jog M. L. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus. Kolegijos nuomone, imperatyvių Nuosavybės teisių atkūrimo santykius reglamentuojančių normų pažeidimas, kuris nustatytas konkrečiu atveju, sudaro pagrindą teigti, jog buvo pažeistas viešasis interesas ir jis bus apgintas, ginčijamus aktus panaikinus. Darytina išvada, jog panaikinant 1996 m. priimtus administracinius aktus, teisinių santykių stabilumo principas nebus pažeistas, nes priešingu atveju būtų užkirstas kelias kitam pretendentui A. B. įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais realizuoti nuosavybės teises į likusią jo vardu neatkurtą buvusiai savininkei priklausiusią žemės sklypo dalį Kauno mieste ( 0,3575ha), tuo būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1d.3p., LR Vyriausybės nutarimu 1997 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 32p. nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. 01-1634 ir Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 566 naikintini ( ABTĮ 89 str. 1d. 3p.).

Prokuroras, pats nebūdamas tiesiogiai suinteresuotu asmeniu ir subjektu, betarpiškai dalyvaujančiu nuosavybės teisių atkūrimo procese, turi surinkti pakankamai duomenų, detalesnės ir tikslesnės informacijos, atlikti tyrimą, kad būtų įsitikinta galimu viešojo intereso pažeidimu, sudarančiu pagrindą reikšti pagrįstą ir motyvuotą prašymą teismui. Įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad institucijos sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Kolegija, įvertinusi byloje esamus rašytinius duomenis, sprendžia, jog įstatymo numatytas terminas kreiptis į teismą dėl minėtų administracinių aktų ginčijamo nepraleistas ( ABTĮ 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Panaikinti 1996 m. balandžio 24 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. 01-1634 ir 1996 m. balandžio 24 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. 566.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.