Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. (R. P.) patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti valstybės įmonė Turto bankas, T. M. P., R. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Patikslintame pareiškime nurodyta, kad iki 2018 m. vasario 15 d. nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį sudaro septyni turtiniai vienetai, priklausė asmeninės nuosavybes teise J. P. ir R. P. Abu savininkai valdė nekilnojamąjį turtų po 50 procentų. 2018 m. vasario 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras išdavė Paveldėjimo teisės liudijimą, kuris patvirtina, kad R. P. paveldi turtą, kurio savininkas buvo palikėjas R. P. R. P. mirties data yra (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtų sudaro: 1) 1/2 pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 1/2 pastato – kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) 1/2 pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 1/2 pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) 1/2 pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) 1/2 pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 7) 1/2 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). J. P., kuriai priklauso 1/2 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po J. P. mirties nebuvo pradėta paveldėjimo byla, nėra žinių apie sudarytus testamentus, palikimo priėmimo faktus, pareiškimų dėl atsisakymo priimti palikimą faktus ir kitos informacijos, susijusios su J. P. palikimu. R. P. priėmė po J. P. mirties jai priklausiusį turtą, jį tvarkė, mokėjo turto eksploatavimo mokesčius ir naudojasi turtu, kaip savu.

4. Suinteresuotam asmeniui T. M. P. procesiniai dokumentai – patikslintas pareiškimas su priedais ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė.

5. Suinteresuotam asmeniui R. P. procesiniai dokumentai – patikslintas pareiškimas su priedais ir teismo pranešimas įteikti per atstovą CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė.

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjos J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vaikai – J. I., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini), T. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), V. P. (V. P.), gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). J. P. (toliau – palikėja) mirė, būdama našle, (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro 2022 m. liepos 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad palikėjos vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 1) 1/2 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 1/2 kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 7) 1/2 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš VĮ Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 10 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjos vardu įregistruotų testamentų ar palikimo priėmimo faktų nėra. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po palikėjos mirties būtų užvesta paveldėjimo byla.

10. Po palikėjos J. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) jos sūnus R. P. rūpinosi palikėjos turtu, kaip savo. Minėtą aplinkybę patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. rugsėjo 12 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenimis po J. P. mirties namų ūkį, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir tvarkė jos sūnus R. P. su žmona M. P.

11. Teismo nuomone, byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog R. P. nuolat rūpinosi turtu, kuris liko po jo motinos J. P. mirties. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad R. P. priėmė palikimą po motinos J. P. mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

13. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, straipsniais, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P. (R. P.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po motinos J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.