- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-974-169/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Pažeidėjas
- A. T.
teismo posėdyje išnagrinėjo A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbančios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), neteistos, baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. 2015 m. spalio 6 d. 17.29 val. Ventos g. 49, Mažeikių m. vairuodama automobilį RENAULT Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iki stovėjusios kitos transporto priemonės ir į ją atsitrenkė bei eismo įvykio vietoje nepasiliko ir nepranešusi apie eismo įvykį policijai iš jo pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 11 ir 222 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Administracinėn atsakomybėn traukiama A. T. teismo posėdyje paaiškino, kad protokole nurodytu laiku Ventos g. 49, Mažeikiai vairavo savo automobilį Renault Espace atbuline eiga. Parkuodamasi išgirdo, kad suveikė kito automobilio garsinė signalizacija, išlipusi iš automobilio ant savo automobilio sugadinimų nepastebėjo. Pamanė, kad signalizacija suveikė dėl jos automobilio priartėjimo, nepagalvojo, kad ji galėjo apgadinti kitos transporto priemonės veidrodėlį, todėl nuvažiavo iš įvykio vietos. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino jam žalą.
Motyvuojamoji dalis
A. T. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta: 2015 m. spalio 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-39897217-15, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pareigūnų R. P., G. J. tarnybiniais pranešimais dėl pasišalinimo; R. M. rašytiniu paaiškinimu; transporto priemonės techninės apžiūros aktu; eismo įvykio vietos schema; foto lentele; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, todėl jai skirtinos administracinės nuobaudos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014).
Iš foto lentelių matyti, kad apgadinimai padaryti kitam automobiliui yra akivaizdūs. Taigi, A. T., būdama eismo dalyve, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o sukėlusi eismo įvykį, ne pasišalinti iš įvykio vietos, bet padėti jį išsiaiškinti. Taigi toks pažeidėjos elgesys, ignoravimas teisės aktuose nustatytų reikalavimų vairuotojo elgesiui po eismo įvykio vertintinas kaip sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos (tyčia), todėl teismas konstatuoja, kad A. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
A. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nuostolį (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Vienas pagrindinių bendrųjų teisės principų – teisingumo principas reikalauja, kad administ-racinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavo-jingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pa-žeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaiz-džiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuo-menės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įsta-tymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobau-dos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigū-nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje įtvirtintas bei kitas įstatymų nenurody-tas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos .
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).
Teismas įvertina tai, kad eismo įvykio metu kilę padariniai – greta stovėjusio automobilio apgadinimas, yra nedidelis, kitų žmonių sveikata nebuvo sutrikdyta, pavojus tretiesiems asmenims nebuvo kilęs. Įvykio dieną A. T. vairavo turėdama teisę vairuoti transporto priemones, auto-mobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomy-bės draudimu, buvo techniškai tvarkingas.
Atkreiptinas dėmesys, kad A. T. tai buvo pirmasis eismo įvykis, manytina, šis prasižengimas buvo daugiau atsitiktinis, nulemtas išsiblaškymo bei neatidumo.
Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjos asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, taip pat į tai, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, iš esmės neneigia savo kaltės, teismas sprendžia, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas A. T. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, teismas daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti A. T. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį iki šešių mėnesių bei paskyrus baudas, kurių dydis mažintinas nuo straipsnių sankcijoje numatyto vidurkio iki minimumo (ATPK 27, 30¹, 30² straipsniai).
ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Išaiškinti A. T., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasde-šimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąs-kaitą (pasirinktinai):
1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;
2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;
3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;
4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;
5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, ban-ko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;
6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;
7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank", AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;
8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.
Baudas galima sumokėti kredito įstaigose ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose:
AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose;
per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt;
per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/;
SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose;
UAB „Mažeikių butų ūkis“;
UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX;
UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose;
UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.
– pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: 15052214358), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (A2-6-974-169/2015) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);
– įmokos kodą 1001;
– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.
Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokes-čių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.