Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-05 · Civilinė byla Nr. e2A-478-230/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-05
Bylos Nr.
e2A-478-230/2019
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01139-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-478-230/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01139-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.29.3.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovui A. G. dėl negrąžinto kredito, kredito kainos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Moment Credit“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo A. G. 289,62 Eur negrąžintą kreditą, 90,92 Eur nesumokėtą kredito kainą, 235,93 Eur palūkanas, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 20 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovas gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. Pagal minėtą sutartį ieškovė suteikė atsakovui 289,62 Eur dydžio vartojimo kreditą aštuonių mėnesių terminui su 78,01 procentų metine palūkanų norma (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 111,73 procentų). Atsakovas tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir ieškinio surašymo dieną ieškovei yra skolingas 289,62 Eur negrąžinto kredito ir 90,92 Eur nesumokėtos kredito kainos. Atsakovas sutartimi taip pat įsipareigojo atlyginti bendrovei nuostolius pavėluoto mokėjimo atveju. Nuostolių dydis atitinka bendrą kredito kainos metinę normą. Ieškinio surašymo dieną dėl atsakovo įvykdyto sutarties pažeidimo bendrovės reikalaujamų palūkanų suma sudaro 1 208,04 Eur, tačiau ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad susidarė pernelyg ilgas vėlavimo laikotarpis (daugiau negu ketveri metai), kuris lemia neproporcingai didelę nuostolių sumą, bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalauja nuostolių už 200 dienų, t. y. 235,93 Eur dydžio nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismo Prienų rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. G. ieškovei UAB „Moment Credit“ 289,62 Eur negrąžintą kreditą, 90,92 Eur palūkanas, 34,25 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Moment Credit“ aštuonių mėnesių terminui atsakovui A. G. suteikė 289,62 Eur paskolą. Iš sutarties nuostatų matyti, kad paskolos gavėjas privalo mokėti ieškovei 90,92 Eur kredito kainą. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti paskolą ir vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas, tačiau sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdė. Atsakovas, prisiėmęs sutartinę prievolę, turi pareigą grąžinti paskolos sumą bei sumokėti nuo negrąžintos kredito sumos pelno palūkanas. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas 289,62 Eur negrąžintas kreditas ir 90,92 Eur palūkanos.

4. Teismas taip pat nustatė, kad pagal vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punktą pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei nuostolius, kurie skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, nurodytą specialiose sąlygose. Sutarties specialiose sąlygose nustatyta, kad bendra kredito kainos metinė norma sudaro 111,73 procentų, taigi ieškovės nuostoliai per dieną sudaro 0,31 proc. laiku negrąžintos sumos. Teismas sprendė, kad kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas netesybos negali būti skaičiuojamos už daugiau kaip 180 dienų. Be to, ieškovė nėra pateikusi įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos būtų galima orientuotis nustatant protingą delspinigių dydį.

5. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensacinio pobūdžio palūkanų dydžio, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra tipinė ieškovės vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengta vartojimo sutartis. Atsakovas yra vartotojas, jis sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, kredito sutartį sudarė prisijungimo būdu. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į pagrindinės prievolės sumą, teismas sprendė, kad prašomos priteisti 111,73 procentų metinės palūkanos arba 0,31 proc. dydžio kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, kas sudaro 34,25 Eur sumą už 180 pradelstų atsiskaityti dienų ((380,54 Eur x 0,05 proc.) x 180 d.), kuri, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Moment Credit“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo už akių dalį dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės naudai 201,68 Eur palūkanas ir 7 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės naudai 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja tik netesybas/kompensacines palūkanas pavėluotų mokėjimų atveju, tačiau ji neriboja ir neatima kredito davėjo (ieškovės) teisės reikalauti mokėjimų už tolimesnį naudojimąsi vartojimo kredito davėjo pinigais, kas yra įstatyminė ir sutartinė ieškovės teisė. Tokia ieškovės teisė buvo aiškiai įtvirtinta kredito sutartyje.

1.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė ieškiniu reikalavo apskritai tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų, ir tai buvo aiškiai atskleista atsakovui bei jo patvirtinta specialiosiose kredito sutarties sąlygose.

1.3. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalimi, taip pat būdama vartotojų ir vartojimo kredito davėjų ginčus nagrinėti įgaliota valstybės institucija, yra išaiškinusi, kad vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, mokėjimo palūkanų ir netesybų? ar kompensacinių palūkanų kreditorius gali reikalauti kartu, tačiau tai turi būti aiškiai atskleista vartojimo kredito sutartyje.

1.4. Pagal įstatymą kompensacinių palūkanų numatymas neatleidžia skolininko nuo pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas naudojimosi pinigais laikotarpiu. Tą patvirtinta tiek CK 6.874 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad „jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą“, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1.5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

1.6. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos patvirtintose Vartojimo kredito teikimo gairėse yra pateiktas išsamesnis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, įskaitant kredito davėjo teisės reikalauti mokėjimo palūkanų už tolimesnį naudojimąsi kreditu išaiškinimas, kad „pradelstų sumokėti įmokų atveju vartojimo kredito sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanos gali būti toliau skaičiuojamos nuo pradelstos sumokėti kredito dalies, jos nelaikomos netesybomis Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies prasme ir atitinkamai joms netaikomas minėtas 0,05 proc. dydžio ribojimas“.

1.7. Tiek lingvistinis, tiek teleologinis teisės normų aiškinimas vienareikšmiškai suponuoja, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, o ne 180 dienų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios šiuo atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuostolių (negautų pajamų) dydžio už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys (ieškovė UAB „Moment Credit“ ir atsakovas A. G.) 2014 m. gegužės 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 1 000 Lt (289,62 Eur) vartojimo kreditą 8 mėn. laikotarpiui iki 2015 m. sausio 20 d., kredito kaina – 313,92 Lt (90,92 Eur), bendra kredito kainos metinė norma – 111,73 proc. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį, mokant periodinėmis įmokomis kas mėnesį nustatyto dydžio įmokas.

10. Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte šalys susitarė, kad pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina bendrovei žalą, kurią sudaro bendrovės negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiant į bendrą kredito kainos metinę normą – 111,73 proc., todėl bendrovės nuostoliai per dieną sudaro 0,31 proc. laiku negrąžintos sumos (111,73 proc./365 dienų = 0,31 proc. per dieną).

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte numatytos palūkanos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

12. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).

13. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais tol, kol toks naudojimas tęsiasi. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, kurios mokamos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir kurių paskirtis yra atlyginti kreditoriui dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo patirtus nuostolius. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas traktuojamas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra – sumokėti įstatyme ar sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudarytoje sutartyje nustatytos 111,73 proc. metinės palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį šalių aptartas mokėjimo palūkanas (111,73 proc.) sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 111,73 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad už suteiktą vartojimo kreditą pelno (mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Vartojimo kredito įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros. Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą įstatymo galiojimo metu. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.

16. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomus priteisti mokėjimo palūkanų dydžio nuostolius (negautas pajamas) paskaičiavo už 200 dienų, nors atsakovas suteikto kredito negrąžina nuo 2015 m. sausio 20 d., t. y. dienos, kai turėjo būti grąžinta visa suteikto kredito suma. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomi priteisti nuostoliai (negautos pajamos), kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl šiuo atveju jų mažinti nėra pagrindo. Juolab, kad pats atsakovas neprašė mažinti palūkanų dydžio.

17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip netesybas, dėl šio materialinės teisės normų pažeidimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant visą jos prašomą priteisti palūkanų sumą, t. y. 235,93 Eur.

18. Apeliacinį skundą tenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, ieškovei iš atsakovo priteisiant 25 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

19. Apeliantė (ieškovė) UAB „Moment Credit“ taip pat pateikė duomenis apie turėtas 15 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“ (juridinio asmens kodas 300657515) 289,62 Eur negrąžintą kreditą, 90,92 Eur nesumokėtą kredito kainą, 235,93 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 25 Eur bylinėjimosi išlaidas“.

Priteisti ieškovei UAB „Moment Credit“ (juridinio asmens kodas 300657515) iš atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė