- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-339-425/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08336-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- UAB „Snoro lizingas“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-613-812/2012 pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į teismą dėl 449,02 Lt skolos, 409,50 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 449,02 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki skolos sumokėjimo dienos priteisimo iš atsakovo D. K.. Ieškovas nurodė, kad 2006-02-05 su atsakovu buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurią atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis mobilusis telefonas Samsung X200. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus, tačiau savo prievolės atsakovas tinkamai neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-02-02 sprendimu už akių ieškinį patenkino, ieškovui UAB ,,Snoro lizingas“ priteisė iš atsakovo D. K. 449,02 Lt skolą, 409,50 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas, 70 Lt žyminio mokesčio, į valstybės biudžetą iš D. K. priteista 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Atsakovas D. K. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė panaikinti sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti. Pareiškime nurodė, 2012-02-02 sprendimą už akių gavo jo tėvai, kadangi jis buvo siųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kur jis negyvena daugiau kaip trys metai. Be to, atsakovas nurodė, kad 2006 m. vasario mėnesį jis pametė asmens dokumentus ir dėl to kreipėsi į policiją. Vėliau iš UAB ,,Snoro lizingas“ gavo raginimą susimokėti skolą pagal 2006-02-05 išperkamosios nuomos sutartį Nr. KMŠ6020501P. Jis pranešė ieškovui apie dingusius dokumentus ir daugiau jokių ieškovo raginimų vykdyti sutartį negavo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-22 nutartimi atsakovo D. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė, priteisė iš D. K. 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad sprendimo už akių panaikinimui užtenka bent vienos LR CPK 288 str. 4 d. numatytos sąlygos. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu 2012-01-13, atsiliepimas į ieškinį pranešime nurodytu 14 dienų terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymo pratęsti nustatytą terminą negauta, todėl buvo priimtas sprendimas už akių. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodomas aplinkybes dėl dokumentų dingimo patvirtino 2006-02-22 Kauno miesto VPK Dainavos PK pažyma apie įvykį, iš kurios matyti, kad 2006-02-22 į Kauno m. Dainavos PK kreipėsi D. K., pranešdamas apie tai, kad 2006-02-22 apie 7.30 val. važiuodamas autobusu nuo Savanorių prospekte prie prekybos centro ,,Savas“ esančio visuomeninio transporto sustojimo link Šilainių mikrorajono pastebėjo, kad neaiškiomis aplinkybėmis prarado socialinio draudimo pažymėjimą bei LR piliečio pasą. Tačiau teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį tuo metu kai dar atsakovo dokumentai nebuvo dingę, kadangi dėl asmens dokumentų dingimo atsakovas kreipėsi į policiją tik 2006-02-22. Be to, nors ieškovas atsakovą 2006 metais informavo apie jo vardu sudarytą sutartį, tačiau atsakovas nesikreipė į policijos komisariatą su pareiškimu dėl neteisėto pasinaudojimo jo asmens dokumentais. Kadangi atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad sutartį sudarė kitas asmuo, teismas pareiškimo netenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas D. K. atskiruoju skundu prašė 2012-03-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti, o atsakovo D. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-603-812/2012 patenkinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas pažymėjo, kad nors jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), jau trys metai jis darbo reikalais yra išvykęs į Vokietiją, ten gyvena ir dirba, todėl negalėjo gauti teismo siųsto ieškinio, šaukimų, pateikti atsiliepimo, dalyvauti bylos nagrinėjime. Apeliantas nurodė, kad su ieškovu UAB „Snoro lizingas“ jis sudarė tik vieną sutartį 2005-12-22, kurios pagrindu įsigijo mobilaus ryšio telefoną Samsung X640, pagal šią sutartį visus įsipareigojimus įvykdė. 2006 m. vasario mėnesį važiuodamas į darbą apeliantas pastebėjo, kad visada striukės kišenėje laikomi pasas ir socialinio draudimo pažymėjimas dingę, todėl 2006-02-22 jis kreipėsi į Kauno miesto Dainavos policijos komisariatą ir pranešė apie dingusius dokumentus, kurių dingimo tikslaus laiko ar aplinkybių atsakovas negalėjo nurodyti. 2006 m. gegužės mėnesį atsakovas gavo UAB „Snoro lizingas“ pretenziją, kurios reikalavimai atsakovą nustebino, todėl jis, susisiekęs su UAB „Snoro lizingas“, paaiškino apie dingusius dokumentus bei kad jais galėjo pasinaudoti nežinomi asmenys, sudarydami vartojimo kredito sutartį su ieškovu. Atsakovas ieškovui pateikė policijos pažymą, patvirtinančią dokumentų dingimą ir daugiau raginimų sumokėti skolą iš UAB „Snoro lizingas“ negavo. Apeliantas nurodė, kad 2006-02-05 sutartyje esantys parašai yra ne jo, jis šios sutarties nesudarė ir jokių įsipareigojimų neprisiėmė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes. D. K. pažymėjo, jog ieškovas neprieštaravo, kad pagal 2005-12-29 išperkamosios nuomos sutartį atsakovas visus įsipareigojimus įvykdė, todėl jei būtų sudaręs antrą sutartį, būtų įvykdęs prievoles ir pagal ją. Teismas netyrė aplinkybės, jog ant 2005-12-29 ir 2006-02-05 sutarčių atsakovo parašai skiriasi, nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nesikreipė į policijos įstaigą dėl neteisėto pasinaudojimo jo asmens dokumentais, kadangi atsakovas policijai apie dingusius dokumentus pranešė, taip pat informavo ieškovą ir tikėjosi, kad ieškovas pats ieškos sutartį sudariusių asmenų. D. K. pažymėjo, kad jo tėvas 2012-03-26 pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 300 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą. Be to, nurodė, kad neatnaujinus šios bylos nagrinėjimo iš esmės, atsakovas kreipsis dėl 2006-02-05 išperkamosios nuomos sutarties nuginčijimo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ atsiliepimu prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-603-812/2012 palikti nepakeistą. Ieškovas pažymėjo, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, iš pradžių jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, vėliau viešo paskelbimo būdu. Atsakovas nėra atitinkama tvarka informavęs apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovas su ieškovu nesudarė 2006-02-05 išperkamosios nuomos sutarties, o žodinis pareiškimas, kad sutartis nebuvo sudaryta, vertintinas kritiškai, kadangi toks svarbus dalykas kaip sandorio nesudarymas neturėtų būti pranešamas kitai šaliai žodžiu. Atsakovas nebuvo visiškai atidus ir rūpestingas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas netyrė ant sutarčių esančių atsakovo parašų skirtumų, kadangi vizualiai žiūrint negalima pasakyti, ar šie parašai yra atsakovo, ar kito asmens, o eksperto išvada, jog 2006-02-05 sutartį pasirašė ne atsakovas, teismui nebuvo pateikta. Tik ikiteisminio tyrimo metu nustačius, jog sutartį su ieškovu sudarė ne atsakovas, tai galėtų būti pagrindu atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-603-812/2012 nagrinėjimą bei ginčyti išperkamosios nuomos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Vadovaujantis CPK 285 str. 1 d., sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, kai šalis nepateikia paruošiamųjų dokumentų, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą.
Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje (CPK 122 str. 1 d.). Nustatant asmens gyvenamąją vietą remiamasi visais galimais įrodymais, tačiau asmens deklaruota vieta viešajame registre turi būti vienas iš pagrindinių jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. (LR CK 2.17 str.). Pagal LR Gyventojų registro įstatymą ir LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą kiekvienas fizinis asmuo privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. nurodo, kad gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Tiek ieškovas, pateikdamas ieškinį, tiek teismas, pasinaudojęs suteikta galimybe informaciją apie asmenį patikrinti Gyventojų registre, nustatė, jog atsakovas gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini). Atsakovas nebuvo nurodęs naujos gyvenamosios vietos, nedeklaravęs išvykimo į užsienį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesinius dokumentus siuntė viešajame registre nurodytu atsakovo adresu, o dokumentų nepavykus įteikti paštu, jie buvo įteikti viešo paskelbimo būdu 2012-01-13 (b. l. 28). Atsakovas išvykdamas gyventi į Vokietiją nedeklaravo savo naujos gyvenamosios vietos, t. y. nesilaikė įstatymu nustatytos pareigos ir nebuvo pakankamai rūpestingas, kaip to reikalauja teisės aktai. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl teismas pagrįstai CPK 285 str. tvarka priėmė sprendimą už akių.
Sprendimo už akių panaikinimo pagrindas yra vienos iš dviejų sąlygų egzistavimas: byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių arba pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.). Kaip jau buvo minėta, pagrindas priimti sprendimą už akių buvo, todėl pirmosios sąlygos egzistavimas paneigtas. Apeliantas, siekdamas įrodyti sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą, teismui nurodė, kad iš jo 2006 metais vasarį buvo pavogti asmens dokumentai, kuriais pasinaudodami nežinomi asmenys sudarė 2006-02-05 Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KMŠ6020501P jo vardu. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas pateikė Kauno miesto VPK Dainavos policijos komisariato 2006-02-22 pažymą Nr. 02-1003 (b. l. 43), kurioje nurodyta, jog 2006-02-22 apie 07.30 val. D. K. pastebėjo dingus jo LR piliečio pasą bei socialinio draudimo pažymėjimą. Dokumentų dingimo laiko ar aplinkybių D. K. nurodyti negalėjo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutartis sudaryta dar iki pranešimo atitinkamoms institucijoms apie dingusius dokumentus, D. K. negalėjo nurodyti jokių kitų dokumentų dingimo aplinkybių ar laiko, todėl ši pažyma neįrodo, jog išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta ne paties atsakovo. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netyrė parašų skirtumų ant atstovavimo sutarčių, 2005-12-22 ir 2006-02-05 išperkamosios nuomos sutarčių. Nesutiktina su tokiu apelianto teiginiu, kadangi vizualiai šie parašai yra panašūs (pvz., atstovavimo sutartis – b. l. 37, ir 2006-02-05 sutartis – b. l. 4), atsakovas nepateikė jokių duomenų ar patikimų įrodymų, kurie leistų abejoti tokio parašo tikrumu. Prielaidos ir spėjimai nėra tinkami įrodymai CPK 177 str. prasme.
Pirmosios instancijos teismas 2012-03-22 nutartyje nurodė, kad atsakovas nuo 2006 m. nesikreipė į policijos komisariatą dėl jo vardu sudarytos sutarties. Atskirajame skunde D. K. nesutiko su tokiu teismo teiginiu, pažymėjo, kad jis į policiją kreipėsi iškart, kai pastebėjo dingusius dokumentus. Pažymėtina, kad atsakovas į policijos komisariatą 2006-02-22 kreipėsi dėl dingusių dokumentų, tačiau ne dėl tarp ieškovo ir nežinomų asmenų jo vardu sudarytos sutarties. Teisėjų kolegija sutinka, kad toks apelianto elgesys vertintinas kaip nepakankamai rūpestingas ir atidus. Atsakovas D. K. nurodė, kad jo tėvas R. K. 2012-03-26 kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl neteisėto pasinaudojimo D. K. asmens dokumentais.
Apeliantui paaiškintina, kad jei ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyta, jog 2006-02-05 sutartis pasirašyta ne atsakovo D. K., bet kito asmens, tai bus pagrindas apeliantui prašyti procesą atnaujinti CPK 366 str. tvarka. Šiuo momentu atsakovo nurodoma aplinkybė, jog sutartis su ieškovu buvo sudaryta ne apelianto, o kito asmens, yra niekuo nepagrįsta ir laikoma neįrodyta (CPK 178str.). Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, dokumentus ir nurodytas aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek sprendimas už akių, tiek skundžiama nutartis buvo priimti teisėtai ir pagrįstai (CPK 263str.1d.), kuriuos naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pakankamo pagrindo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė procesinės teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, nes tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.