Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Kęstučio Jucio ir Viktoro Kažio (pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. M. gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties, kuria į vieną baudžiamąją bylą sujungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-54-655/2017 ir 1-287-654/2017.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nuo 2016 m. sausio 27d. nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-54-655/2017 (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-09-2-00031-1999-4), kurioje kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 100 straipsnyje (2011 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. XI-1291, įsigal. 2011 m. kovo 31 d. redakcija), 101 straipsnyje (2011 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. XI-1291, įsigal. 2011 m. kovo 31 d. redakcija), 103 straipsnio 1 dalyje (2011 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. XI-1291, įsigal. 2011 m. kovo 31 d. redakcija), 111 straipsnio 1 dalyje (2011 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. XI-1291, įsigal. 2011 m. kovo 31 d. redakcija) ir 112 straipsnyje padarymo pareikšti: D. J., V. U., G. B., N. A., V. U.,V. S., V. Š., V. P., S. V., E. R., J. O., A. G., A. B., O. A., N. S., A. U., A. K., D. F., D. B., N. O., A. K., A. R., V. K., G. G., V. S., V. D., B. S., V. S., S. P. (P.), J. G., I. Š., A. G., A. Z., R. J., S. G., S. M., K. U., A. F., A. N., E. M., V. G., A. S., A. L., J. J., A. F., A. I., A. C., N. D., V. S., A. Ž., S. F., V. Š., V. M., G. (G.) P., O. M., M. C., V. R., Y. S., M. G., J. Č., V. Š., A. N., R. J., G. I., J. M.

1.1. Vilniaus apygardos teismui 2017 m. liepos 3 d. perduota baudžiamoji byla Nr. 1-287-654/2017 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00074-14), kurioje kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 100 straipsnyje (2011 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. XI-1291, įsigal. 2011 m. kovo 31 d. redakcija), 101 straipsnyje (2011 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. XI-1291, įsigal. 2011 m. kovo 31 d. redakcija), 103 straipsnio 1 dalyje (2011 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. XI-1291, įsigal. 2011 m. kovo 31 d. redakcija), 111 straipsnio 1 dalyje (2011 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. XI-1291, įsigal. 2011 m. kovo 31 d. redakcija) ir 112 straipsnyje padarymo pareikšti S. K. ir V. K.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo J. M. gynėjos advokatės G. Kardanovskajos skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, kai toks išskyrimas padeda greičiau išnagrinėti išskirtąsias bylas. Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 1 dalies nuoroda į Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 4 dalį yra neabejotinai susijusi su joje nurodytu bylos išskyrimu į kelias atveju – jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtąsias bylas. Tuo tarpu kelių bylų sujungimo į vieną pagrindai ir sąlygos Lietuvos Respublikos BPK išsamiai nereglamentuojami, šie klausimai palikti spręsti teismui, kuris priimdamas sprendimą dėl bylų sujungimo turi įvertinti kiekvieną konkretų atvejį. Baudžiamųjų bylų išnagrinėjimas per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį gali būti vienas iš bylų sujungimo tikslų, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir proceso išsamumo, teisingo bylos nagrinėjimo bei kiti kertiniai baudžiamojo proceso principai. Tik remiantis šiais principais galima išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo bei priimti tokį sprendimą, kuris padėtų teisingai išnagrinėti bylą ir užtikrinti kaltinamųjų teises.

6.1. Iš bylų medžiagos matyti, kad abiejose bylose kaltinamiesiems pareikšti tapatūs kaltinimai dėl tų pačių nusikalstamų veikų, abi baudžiamąsias bylas sieja tie patys kaltinamieji, įrodymų šaltiniai bei jų analizė. Nesujungus šių baudžiamųjų bylų, procesas užtruktų dėl posėdžių derinimo (byloje Nr. 1-54-655/2017 teismo posėdžiai suplanuoti beveik kiekvieną darbo dieną iki 2018 m. vidurio), siekiant apklausti tuos pačius asmenis dėl tų pačių ar susijusių nusikalstamų veikų, tiriant tuos pačius įrodymus. Tai gali pakenkti bylos nagrinėjimo teisme išsamumui, teisingam nusikalstamų veikų aplinkybių nustatymui ir kaltinamų asmenų kaltės klausimo išsprendimui bei nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Sujungus šias baudžiamąsias bylas į vieną, jos bus išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau, tokiu būdu taip pat bus užtikrintas įstatymo leidėjo imperatyvus nurodymas išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaujantis rungimosi ir teisingo bylos nagrinėjimo principais.

6.2. Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė bylą nagrinėjant teisme iš naujo į pakartotines apklausas nekviesti liudytojų ir nukentėjusiųjų, kurie buvo apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, jeigu to nereikia teisingumo interesais. Jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, gali būti paskelbiami ir ištiriami šio Lietuvos Respublikos BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu remiantis Lietuvos Respublikos BPK 290 straipsniu, įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Kai tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai ištirti, nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai ar jų dalys paskelbiami perskaitant ir apžiūrimi. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymai šiais klausimais išsprendžiami teismo nutartimi. Taigi baudžiamąją bylą Nr. 1-54-655/2017 nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių prašymus, bei vadovaudamasis teisingumo interesais ir baudžiamojo proceso principais, sujungus bylas, privalo išspręsti klausimą dėl būtinumo kartoti teisme atliktus įrodymų tyrimo veiksmus. Aplinkybė, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-54-655/2017 ir 1-287-654/2017 buvo sujungtos, savaime neįpareigoja teismo kartoti šiuos įrodymų tyrimo veiksmus.

6.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ėmėsi tinkamų organizacinių priemonių, kad sujungta baudžiamoji byla Nr. 1-54-655/2017 būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiko tarpą. Teismo posėdžiai šioje baudžiamojoje byloje suplanuoti beveik kiekvieną darbo dieną iki 2018 m. vidurio. Nors kaltinamajam J. M. šiuo metu kardomoji priemonė - suėmimas taikoma pakankamai ilgą laiko tarpą, tačiau šis skundo argumentas negali nulemti pirmiau paminėtų baudžiamųjų bylų sujungimo tikslingumo.

6.4. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl baudžiamųjų bylų sujungimo yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo J. M. gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.