- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- e2S-2045-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22480-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltų tinklo prekyba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Prim prekyba“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltų tinklo prekyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltų tinklo prekyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prim prekyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės 2016 m. liepos 1 d. teismo nutarties, kuria atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės – 19 523,02 Eur vertės turto areštas, ir prašė ją panaikinti, atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi neegzistuoja jokia grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė piktnaudžiauja teiginiais, kad atsakovė turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams – UAB „Sareme“, UAB „Senukai“, UAB „Elektrobalt“. Atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovės turtas, lyginant su 2014 metais, auga (nuo 289 534 Eur iki 324 273 Eur), pelnas taip pat (nuo 52 073 Eur iki 55 200 Eur). Grynasis pelnas viršija reikalaujamą skolą beveik tris kartus, o turimo turto vertė – net 16 kartų. Atsakovė turi prekių (atsargų) už bendrą 212 693,11 Eur sumą. Viešai prieinami duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi skolos Sodrai, o apyvarta stabiliai kasmet auga ir šiuo metu viršija 1 mln. eurų. Tad aplinkybė, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, neleidžia daryti išvados apie komplikuotą turtinę padėtį ir galimą sprendimo įvykdymo pasunkėjimą
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Prim prekyba“ turtą 19 523,02 Eur sumai.
Teismas sutiko su atsakovės atskiruoju skundu, pripažino, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (161 581 Eur) yra ženkliai mažesni nei atsakovės valdomas turtas (324 273 Eur), be to įmonės finansiniai įsipareigojimai yra mažėjantys, o turto buhalterinė vertė yra didėjanti. Pelno (nuostolių) pateikta ataskaita taip pat liudija, kad įmonė du metus iš eilės pelningai veikia ir grynasis pelnas yra didėjantis. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, paneigiančius ieškovės atskirajame skunde dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytų galimų kitų atsakovo kreditorių realumą (UAB Sareme“, UAB „Elektrobalt“ ir UAB „Kesko Senukai Lithuania“ raštai). Atsakovės vadovo ir vyr. finansininkės pasirašytas prekių atsargų sąrašas 2016 m. liepos 4 d. taip pat patvirtina faktą apie atsakovo disponuojamą kilnojamąjį turtą, kurio vertė gerokai viršija prašomą ieškiniu priteisti įsiskolinimo sumą. Nors didžiąją įmonės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas ir šio turto ilgesnė išliekamoji vertė priklauso nuo ūkinės bei komercinės atsakovės, kaip ūkio subjekto, veiklos sėkmės, tačiau įvertinus finansinės atskaitomybės duomenis bei viešoje erdvėje prieinamą informaciją apie įmonės veiklos finansinį augimą, neleidžia abejoti atsakovo finansinės padėties stabilumu (patikimumu) laiko perspektyvoje bei tikimybės, kad atsakovė perleis visą savo turtą tretiesiems asmenims, vykdant pelningą veiklą. Ieškovės prašoma priteisti 19 523,02 Eur suma atsakovei kaip sėkmingai ūkinę komercinę veiklą vykdančiam subjektui, nelaikytina didele, duomenys apie galimai sunkią atsakovės finansinę padėtį paneigti, o faktas, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų esant konkrečioms aplinkybėms proporcingumo reikalavimo, nes jas pritaikius ieškovei būtų suteiktas perdėtas pranašumas ar suvaržytos atsakovės teisės labiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Ieškovės prašomų taikyti piniginių lėšų areštas gali pakenkti tiek atsakovės finansinei situacijai, vykdant kasdienę veiklą, tiek ir pačiam ieškovei. Atsakovei negalint atsiskaityti tiek su ieškove, tiek su galimais kitais kreditoriais, areštavus jos pinigines lėšas, jos kreditoriniai įsiskolinimai gali didėti ir net nulemti nemokumą, kartu gali mažėti galimybė įvykdyti teismo sprendimą pilna apimtimi ir pačiai ieškovei, t. y. pasiekiamas priešingas rezultatas, nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog teismas rėmėsi atsakovės pateiktu 2015 m. balansu, tačiau atsižvelgė ne į visą jame nurodytą informaciją. Finansinių ataskaitų rinkinyje yra numatyta, kad per vienerius metus atsakovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 161 581 Eur, o tai daugiau kaip tris kartus viršija per 2015 m. bendrovės gautą pelną (55 200 Eur). Byloje nėra jokios neginčijamais dokumentais pagrįstos informacijos, jog atsakovė per 2016 m. tikrai gaus tokio dydžio pelną, kuris padengs nurodytus trumpalaikius įsipareigojimus. Todėl atsakovės finansinė situacija nėra gera. Atsakovės teismui pateiktas 2016 m. liepos 4 d. prekių sąrašas taip pat nėra išsamus, kadangi jame sąmoningai nerodoma informacija apie sandėlyje turimų prekių kiekį ir vieneto kainą, pateikiant tik bendrą pozicijos pavadinimą. Prekių vertė nėra pagrindžiama jokiais kitais buhalteriniais duomenimis, kurie neginčijamai įrodytų tikrąją prekių rinkos vertę. Laiškas iš UAB „Senukai“ patvirtina, kad atsakovė yra skolinga 1 029,78 Eur. Abejonių kelia pateiktos informacijos autentiškumas, kadangi tikrasis elektroninis laiškas buvo persiųstas 3 kartus, o tokiu būdu yra galima duomenų modifikacija. UAB „Sareme“ nurodo, jog atsakovė šiuo metu nėra skolinga. Tačiau atsakovė galėjo, prieš gaudama tokį laišką, sumokėti pradelstas skolas mainais už pozityvų atsakymą. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ atskirąjį skundą atsakovė UAB „Prim prekyba“ nesutinka su skundu, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė klaidingai tapatina visiškai skirtingas sąvokas – įmonės pelną ir įmonės pajamas. Atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, jog atsakovės pajamos 2014 m. buvo 1 001 824 Eur, o per 2015 m. – 1 219 579 Eur. Skolos kreditoriams yra mokamos iš įmonės gaunamų pajamų. Ieškovė nepagrįstai trumpalaikius įmonės įsipareigojimus lygina su įmonės pelnu. Šiuo atveju įmonės įsipareigojimai turi būti lyginami su įmonės turimu turtu. Atsakovės turto vertė yra 324 273 Eur, kurie viršija trumpalaikius įsipareigojimus du kartus, o ieškovės reikalaujamą sumą – šešiolika kartų. Ieškovės nurodomos 1 029,70 Eur skolos UAB „Senukai“ mokėjimo terminas sueis tik 2016 m. rugsėjo 26 d. Ši aplinkybė aiškiai buvo nurodyta UAB „Senukai“ elektroniniame laiške.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikinta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra, ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-256/2012). Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tai yra ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 19 523,02 Eur skolą. Atsakovė yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, laiku Juridinių asmenų registrui teikiantis finansines ataskaitas. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje įvirtintas ekonomiškumo principas draudžia laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovės finansinė padėtis yra stabili ir nekelia grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Ieškovė nepagrįstai atskirajame skunde atsakovės trumpalaikius įsipareigojimus lygina su atsakovės per 2015 m. gautu pelnu. Galimas įmonės mokumas ar nemokumas nustatomas lyginant jos turimo turto vertę su jos visų įsipareigojimų sumą. Atsakovės 2015 metų balansas patvirtina, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (161 581 Eur) yra daug mažesni, negu jos valdomo turto vertė (324 273 Eur). Todėl aplinkybė, jog atsakovė turi ir kitų kreditorių, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ji negalės sumokėti ieškovės reikalaujamos skolos. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti atsakovės balanse nurodomą įmonės turto bei skolų vertę.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi atskirasis skundas atmestas, atsakovei yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės nurodyta suma neviršija CPK 98 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16. punkte nustatytos 299 Eur sumos, mokėtinos už kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai. Tačiau nagrinėtas skundas nepripažintinas teisės požiūriu itin sudėtingas, todėl atsakovei priteistina tik pusė prašomos sumos, tai yra 100 Eur.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Prim prekyba“, j.a.k. 302535734, iš ieškovės UAB „Baltų tinklo prekyba“, j.a.k. 300051535, 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.