Kauno apylinkės teismo nutartis

nukentėjusiajam G. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis - (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas:

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d.

L.P., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini)., dirbantis „(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas:

1) 2008-05-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d., laisvės atėmimu 4 m. Vadovaujantis LR BK 92 str. , bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2) 2011-02-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d., l64 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimu 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. 2012-11-19 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str. 2 d. 2 p., 2012-11-27 lygtinai paleistas neatlikus 1 m. 7 mėn. 22 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. kovo 10 d. apie 14 val. 30 min., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su L. P., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t.y. be priežasties, jis vieną kartą tyčia kumščiu smogė nukentėjusiajam G. J. į veidą, L. P. tyčia vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam į galvos sritį, po to įėję paskui nukentėjusįjį į pastarojo butą, nukentėjusiajam tyčia ranka penkis kartus sudavus į galvos sritį, L. P. tyčia du kartus įspyrė nukentėjusiajam į kairę ausį ir tris kartus į krūtinę bei nuo lentynėlės paėmęs metalinę statulėlę metė ją į nukentėjusįjį pataikydamas pastarajam į dešinės rankos plaštaką, po to tęsdami savo nusikalstamą veiką, maždaug po 15 min. sugrįžę pas nukentėjusįjį į butą, tačiau nukentėjusiajam iššokus pro langą ir bėgant (duomenys neskelbtini)., jie pasivijo nukentėjusįjį ir bendrais veiksmais ne mažiau du kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, bei K. B., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam sugrįžus namo ir vėl išėjus į kiemą bei einant (duomenys neskelbtini), jis pasivijo nukentėjusįjį ir nemažiau kaip keturis kartus įspyrė nukentėjusiajam į dešinį šoną, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam G. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. B. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2013 metų kovo mėnesį, galimai įtarime nurodytą 10 dieną, su L. P., K. Š., ėjo aiškintis pas vieną vyriškių dėl Š.tetos. K. Š. paprašė, kad jie eitų kartu, nes viena bijojo, tačiau ji jų neprašė, kad jie sumuštų tą vyriškį, sakė, kad nori tik pakalbėti su juo. Nuėjo į daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ėjo asmeniniais tikslais, norėdami pasikalbėti dėl tetos. Muštynes pradėjo jis. Manydamas, kad vyriškis meluoja, jis susinervavo ir kumščiu trenkė vyriškiui į veidą, tada priėjo L. P. ir spyrė vyriškiui į galvą. Kur ir kiek smūgių sudavė, nepamena, taip pat nepamena ir kiek bei į kurias kūno vietas sudavė L. P.. Iš vakaro gėrė degtinę, buvo pagiringas, labai susinervinęs, nes manė, kad vyriškis meluoja. Nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino kaltinamajam bei ligonių kasai žalą, su nukentėjusiuoju susitaikė. Muštynių niekas nematė, gatvė buvo tuščia, praeivių nebuvo.

Kaltinamasis L. P. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2013 metų kovo mėnesį, tiksliai datos nepamena, iš vakaro su K. B. gėrė degtinę namuose, kitą dieną, Š. paprašius eiti kartu pas vieną vyriškį pasiaiškinti dėl tetos, kadangi viena bijojo eiti, sutiko. Š. pasakojo, kad jos teta neįgali ir kažkur išvežta, o vėliau paaiškėjo, jog Š. juos apgavo, teta buvo namuose. Š. neprašė vyriškio mušti, jie tokio tikslo neturėjo, ėjo asmeniniu tikslu pasikalbėti dėl tetos. Manydami, kad vyriškis meluoja, o K. Š. labai pergyvena dėl savo tetos, jis su K. B. susinervino ir K. B. pirmas trenkė kumščiu tam vyriškiui į veidą, o jis spyrė koja jam į galvą. Tada G. J. įėjo į buto vidų, o jie visi trys paskui jį ir pradėjo jį mušti. Kiek kuris į kurias vietas smūgių sudavė, nepamena, tačiau pamena, kad jis metė į G. J. kažkokią statulėlę, kurią paėmė nuo lentynos, ir išėjo. Visi trys išėję į lauką, pradėjo kalbėtis, kad G. J. meluoja ir sugalvojo vėl nueiti su juo pasikalbėti. Nepamena, ar jis ir K. B., nuėjo prie G. J. buto durų, tačiau jų niekas neatidarė. Išėjus vėl į lauką, kažkuris pamatė G. J. bėgantį, ir jis pasileido bėgti paskui jį. Ar kas važiavo raudonu automobiliu nežino ir nematė, bet netrukus prie jo pribėgo ir K. B.. G. J. jie pasivijo kažkur prie bažnyčios, bet dabar jau nepamena tikslios vietos. Pasivijus G. J., jis kartu su K. B. įspyrė jam kelis kartus į sėdmenis ir sakė, kad geriau būtų, kad nemeluotų ir pasakytų kur yra Vilma. Įspyrus G. J. kelis kartus, atsitraukė ir nuėjo link mokyklos. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir kartu su K. B. atlygino nukentėjusiajam bei ligonių kasai žalą. Paaiškino, jog mokosi, dirba, jo draugė S. D. laukiasi kūdikio, jie ketina susituokti, prašo neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

Iš nukentėjusiojo G. J. parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad į jo buto duris pasibeldė mergina ir vaikinas. Mergina prie jo buto durų pasakė, kad reikia pasikalbėti, bet apie ką nesakė. Atidarė savo buto duris, išėjo į koridorių prie savo buto durų su jais pasišnekėti. Jie jo klausė, kodėl jis išsivežė dirbti Vilmą, pavardės nežino. Jis pasakė, kad jos niekur nesivežė ir jos net nematė, tada vaikinas jam rankos kumščiu trenkė vieną smūgį į kairį žandikaulį. Tuo metu mergina stovėjo šone prie vaikino, nieko nedarė. Į koridorių atėjo dar vienas vaikinas, kurio jis nepažįsta, ir nieko nesakęs jam spyrė į galvą. Tada įėjo į savo kambarį, vaikinai ir mergina įėjo į kambarį paskui jį. Abu vaikinai pradėjo jį mušti. Tuo metu, kai jį mušė koridoriuje ir jo buto kambaryje, niekas nematė. Abu vaikinai ir mergina pasišalino iš jo buto, nieko nesakė. Jis užsirakino duris, tačiau po 15 min. vėl pasibeldė į duris ir vyriškis prašė jas atidaryti. Jis iššoko per langą ir pabėgo link bažnyčios. Vaikinai jį vijosi raudonos spalvos (duomenys neskelbtini) markės automobiliu, kurio valstybinių numerių neįsidėmėjo. Pasivijo prie bažnyčios tvoros, gatvėje. Pagavę jį, tie patys du vaikinai, spardė kojomis į liemenį, kiek kartų ir kuris įspyrė, nespėjo suprasti, pargriuvo. Jį mušę vaikinai nieko nereikalavo, nieko neatėmė, tačiau suprato, kad buvo mušamas už tai, kad jis tariamai buvo išvežęs dirbti kaimynę V. Jam padarytas sveikatos sutrikdymas ir 100 litų turtinė žala. Vaikinai jo atsiprašė, jis jiems atleido, taip pat jie jam atlygino patirtą 650 turtinę bei moralinę žalą. Kadangi su vaikinais jis susitaikė, jie atlygino žalą, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, atsisako bet kokių kaltinimų, prašo bylą nutraukti.

Iš liudytojo V. J. parodymų matyti, kad , kaip jis suprato, tai jam nežinomi vaikinai jo patėvį G. J. gaudė ir sumušė dėl to, kad jis tariamai neatidavė V. pinigų (b. l. 63-64).

Iš liudytojos V. U. parodymų matyti, kad į duris pasibeldė jos dukterėčia K. Š., prie kurios koridoriuje stovėjo du nepažįstami vaikinai. Pas save į kambarį įsileido tik K. Š.. Su ja pakalbėjo apie jos išvažiavimą dirbti. K. Š. jos klausė ar ji važiavo dirbti su kaimynu G. J., ji atsakė, kad nevažiavo. Tada K. Š. pasakė, kad ja netiki, taip pat pasakė, kad ji meluoja. Po jų pokalbio K. Š. išėjo, o ji savo buto duris užsirakino, tačiau koridoriuje išgirdo K. Š. juoką ir kaimyno G. J. bute išgirdo triukšmą, kuris greitai liovėsi. (b. l. 65-66).

Iš liudytojos L. J. parodymų matyti, kad sumuštas sugyventinis G. J. sakė, kad jį sumušė vaikinai dėl V. - vaikinai pasakė: „V. niekas neskriaus”(b. l. 70).

Iš liudytojo L. Š. parodymų matyti, kad V. U. jam yra teta, t.y. jo mamos L. Š. sesuo. Tiksliai nepamena, bet yra girdėjęs, kad V. žiemą buvo kažkur dingusi. Girdėjo kalbas, kad jos kaimynas, kurio jis nepažįsta, buvo ją kažkur išvežęs dirbti. V. turi protinę negalią, todėl mano, kad įkalbėta ji galėjo pati sutikti važiuoti dirbti. Tačiau tiksliau nieko apie tai nežino (b. l. 67).

Iš liudytojos K. Š. parodymų matyti, kad jos teta- V. U., turinti protinę negalią. Siekdama ją apsaugoti nuo pašalinių žmonių įtakos, ji V. U. pasą laikydavo pas save namuose. 2013 metų kovo mėnesį iš Vilmos sužinojo, kad G. J. jos prašo, kad ji atsiimtų pasą, tačiau nežinojo dėl ko, taip pat buvo girdėjusi, kad G. J. V. U. buvo kažkur išvežęs dirbti ir jai negrąžino pinigų. Tai sužinojusi, norėjo viską išsiaiškinti su G. J. ir ėjo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su G. J. norėjo išsiaiškinti ir jo paklausti, ar V. U. sako tiesą, kadangi atsižvelgiant į tai, kad ji turi protinę negalią, tai manė, kad ji galėjo būti kažką išsigalvojusi. Prie namo susitiko pažįstamus L. P. ir K. B., paklausė, ką ji čia veikia ir kur eina. Tada buvo susinervinusi ir pasakė, kad eina aiškintis pas G. J., kur jis buvo išvežęs jos tetą. Kadangi bijojo viena eiti pas G. J., tai minėtų vaikinų paprašė, kad jie ją palydėtų ir jie sutiko. Einant pas G. J., ji vaikinų neprašė, kad jie jį muštų ar kitaip paauklėtų, ji tik prašė, kad jie pabūtų šalia jos, kol pakalbės su G. J.. Priėjus prie G. J. buto durų, kažkuris iš jų trijų pasibeldė. Duris atidarė G. J. ir ji pradėjo su juo aiškintis. G. J. pokalbio metu neigė, kad buvo kažkur išvežęs V. ir tada kažkuriuo metu, K. B. G. J. kumščiu vieną kartą trenkė į veido sritį ir lyg spyrė, tačiau to tiksliai nepamena. Tada K. B. ir L. P. pradėjo stumdytis, muštis su G. J. ir įėjo į buto vidų, kur toliau mušė G. J.. Tai truko neilgai, nes netrukus ji atėjo atgal ir pasakė vaikinams, kad baigtų muštis (…) L. P. ir K. B. jai pasakė, kad jie kažką paliko daugiabučio namo, kuriame gyvena G. J., laiptinėje. Sugrįžus prie namo, L. P. ir K. B. vėl sugrįžo į tą namą (b. l. 71-73).

Iš 2013-03-13 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta. Užfiksuota, kad buto durų kairėje pusėje prie durų rankenos matosi lūžimo žymės; kambaryje prie sienos pritvirtinta lentynėlė ant kurios yra metalinė, geltonos spalvos statulėlė 85mm aukščio, 65 mm pločio (b. l. 11-20).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. J. konstatuota muštinė žaizdelė kairės ausies kaušelyje, dešinės plaštakos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kiti panašaus pobūdžio daiktai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2013-03-10. Konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 39-40).

Iš 2013-11-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusysis G. J. iš nuotraukų atpažino jį sumušusius vaikinus, t.y. L. P. ir K. B. (b. l. 24-26, 27-29.)

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

K. B. ir L. P., kaip buvo minėta aukščiau, buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - t.y. tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis LR BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis LR BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, o jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir LR BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių, neginčijamai nustatyta, jog 2013-03-10 daugiabučio namo laiptinėje, K. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su L. P. bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. J. nežymų sveikatos sutrikdymą – nors kaltinamieji prisipažino sudavę daugiau smūgių, tačiau neginčytinai įrodyti tik du. Kaip matyti iš kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, kaltinamieji neturėjo tikslo sutrikdyti visuomenės rimties, demonstruoti nepagarbos visuomenei. Jie veikė ne iš chuliganiškų paskatų, o turėdami asmeninį tikslą pasikalbėti ir išsiaškinti dėl Š. tetos V. atžvilgiu naudojamų neteisėtų veiksmų. Todėl sprendžiama, kad kaltinamųjų veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. į 140 str. 1d. , numatantį atsakomybę už fizinio skausmo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimą mušant ar kitaip smurtaujant.

Kaltinamieji K. B., L. P. ir nukentėjusysis G. J. susitaikė, kaltinamieji žalą atlygino. Nukentėjusysis prašo baudžiamąją bylą nutraukti, nes jis kaltinimų jų atžvilgiu atsisako.

BPK 407 str. nurodyta, jog baudžiamųjų bylų procesas pagal BK 140 str. 1d. pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. BPK 416 str. 3d. nurodyta, jog jei privatus kaltintojas atsisakė kaltinimo arba su kaltinamuoju susitaikė, bylos procesas teismo nutartimi nutraukiamas.

BPK 3 str. 1d. 5p. - 6p. nurodyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu šio kodekso 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu ir nėra nukentėjusiojo skundo (šiuo atveju nukentėjusysis kaltinimo atsisako).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1d. 5-6p., 254 str. 4d., straipsniais,

nutaria:

baudžiamąją bylą K. B.ir L. P. atžvilgiu nutraukti nukentėjusiajam atsisakius kaltinimo.

Nutarčiai įsiteisėjus K. B. ir L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.