Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-07-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2039-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-07-11
Bylos Nr.
A5.-2039-988/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01455-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
Y. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2039-988/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01455-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
VILNIAUS M I E ST O A P Y LI NKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. liepos 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aušrai Razutienei, vertėjaujant R. Č.,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui K. B.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Y. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Y. L., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikoje, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), einanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (registruota adresu (duomenys neskelbtini), veiklos adresas (duomenys neskelbtini)) direktorės pareigas, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Y. L., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktore, Bendrovės kinų patiekalų restorane, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. leido dirbti darbuotojui – virėjui (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), atlikti maisto gamintojo – virėjo funkcijas, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo L. S. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios (pranešė 2018 m. gegužės 18 d.). Tokiu būdu ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Tokiais veiksmais Y. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama Y. L. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir parodė, kad įdarbino L. S. savo bendrovėje, tačiau nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Jai atrodo, kad pranešti VSDFV ji davė nurodymą įmonės darbuotojui K., tačiau jis to nepadarė, galbūt dėl kalbos barjero, nes galėjo nesuprasti jos nurodymo. Taip pat toks nurodymas buvo duotas ir įmonės buhalteriją tvarkančiam asmeniui, tačiau ir jis galėjo nesuprasti ką reikia padaryti dėl kalbos nemokėjimo. Ar buvo įvykdytas darbuotojams duotas nurodymas dėl pranešimo VSDFV nežino, nes to netikrino ir nekontroliavo. Dėl pažeidimo gailisi.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. K. parodė, kad jis dirba vadybininku įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo paduoti dokumentai į darbo biržą, kad ieško virėjo. Dokumentai buvo priduoti į migraciją, paskui į ambasadą. Kitas buvo atvykęs, buvo iš Darbo biržos patikrinimas, kad tikrai žmogus dirba. Tiesiog direktorė blogai kalba rusiškai. Vienas darbuotojas turėjo pranešti Sodrai, bet niekas nepranešė, todėl taip ir gavosi. Paskui įdarbino tą kiną, nuo kada dirba nepasakys dabar. Vadovė sudarė darbo sutartį. Po pažeidimo įdarbino, o iki to laiko Sodrai nepranešė, nes vienas kito dėl kalbos barjero nesuprato. Niekas nepasakė, kad jį reikia įdarbinti konkrečiai. Įmonės direktorė davė nurodymą įdarbinti po patikrinimo. O iki tol – direktorė niekam nedavė nurodymo. Direktorė kalba rusų kalba. Jam nebuvo duotas nurodymas įdarbinti kiną virėju. Tik po patikrinimo pasakė, kad reikia. Galėjo pasakyti kitiems darbuotojams, kad įdarbinti tą kiną, t. y. padavėjai, tokiai L.. Bet jai irgi niekas nieko nesakė. Kartais ji pasako jai. L. neturi jokių įgaliojimų pranešti Sodrai. Po patikrinimo buhalterinei įmonei buvo duoti nurodymai pranešti apie įdarbinimą.

Administracinio nusižengimo protokole esančiame paaiškinime Y. L. nurodė, kad prisipažįsta, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 2).

Iš 2018 m. sausio 24 d. darbo sutarties Nr. 68 matyti, kad Bendrovė, atstovaujama direktorės Y. L., ir darbuotojas L. S. sudarė darbo sutartį, pagal kurią nustatytas darbo sutarties terminas – nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 14 d., darbovietė – Bendrovė, restoranas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbo funkcijos – kinų patiekalų virėjas. Sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti gavęs D vizą (b. l. 10-12).

Iš 2018 m. balandžio 30 d. darbo sutarties Nr. 62 matyti, kad Bendrovė, atstovaujama direktorės Y. L., ir darbuotojas L. S. sudarė darbo sutartį, pagal kurią nustatytas darbo sutarties terminas – nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. vasario 14 d., darbovietė – Bendrovė, restoranas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbo funkcijos – kinų patiekalų virėjas. Sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. gegužės 2 d. (b. l. 17-19).

2018 m. gegužės 17 d. patikrinimo (procesinių veiksmų atlikimo) akte užfiksuota tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vilniaus skyriaus inspektoriai, patikrino kinų patiekalų užeigą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Bendrovę). Tikrinimo metu nustatė, kad virtuvėje virėju dirbo L. S., apie kurį, VSDFV duomenimis, nebuvo duomenų apdraustųjų sąraše (b. l. 6).

Iš 2018 m. gegužės 17 d. užklausos rezultatų (integracija su VSDFV informacine sistema) matyti, kad nėra duomenų apie Bendrovėje dirbantį L. S. (b. l. 7).

2018 m. gegužės 17 d. rašytiniame paaiškinime Bendrovėje dirbanti J. K. paaiškino, kad kinų patiekalų restorane virėjas L. S. dirba apytiksliai apie mėnesį, nuo 2018 m. balandžio 10 d., nuo 10 iki 20 val., nurodymus dėl darbo jam duodavo direktorė Y. L. (b. l. 22).

Iš 2018 m. gegužės 31 d. VDI Vilniaus skyriuje gauto VSDFV Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro duomenimis, Bendrovė pranešimą apie apdraustąjį L. S. pateikė per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą: 2018 m. gegužės 18 d. 12.10 val. draudėjas pateikė 2018 m. gegužės 18 d. 1-SD pranešimą apie L. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2018 m. gegužės 2 d. pagal neterminuotą darbo sutartį, o po kelių duomenų tikslinimų, 2018 m. gegužės 22 d. 11.44 val. draudėjas pateikė 2018 m. gegužės 18 d. PT elektroninį prašymą dėl apdraustojo L. S. valstybinio socialinio draudimo pradžios datos tikslinimo iš 2018 m. gegužės 2 d. į 2018 m. gegužės 17 d. (b. l. 26).

2018 m. birželio 25 d. nelegalaus tyrimo akte Nr. NDA 0893 – 1332 užfiksuota tai, kad 2018 m. gegužės 17 d., apie 13.25 val., patikrinus Bendrovės kinų patiekalų restoraną, Bendrovės veiklos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad Bendrovėje dirbo maisto gamintojas L. S., apie kurio draudimą Sodros duomenų bazėje nėra. Buvo pateikta su L. S. 2018 m. balandžio 30 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 62, pagal kurią darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. gegužės 2 d. tačiau apie darbuotojo L. S. įdarbinimą draudėjas (Bendrovė) VSDFV Vilniaus skyriui elektroninės draudėjų sistemos pagalba pranešė tik 2018 m. gegužės 18 d. 12.10 val., po atlikto VDI Vilniaus teritorinio skyriaus inspektorių atlikto patikrinimo, nurodant draudimo pradžią 2018 m. gegužės 2 d., o po daugelio koregavimų, 2018 m. gegužės 22 d. L. S. draudimo pradžia pakeista į 2018 m. gegužės 17 d. Bendrovės darbuotoja J. K. paaiškino, kad L. S. dirba nuo 2018 m. balandžio 10 d. pagal grafiką virėju, jam nurodymus duoda vadovė Y. L.. Nelegalaus tyrimo akte padaryta išvada, kad L. S., paklusdamas Bendrovėje nustatytai tvarkai, susitaręs su darbdaviu bei tiesiogiai jam paklusdamas atliko virėjo, maisto gamintojo darbą, sukurdamas Bendrovei naudą, nes savo veiksmais prisidėjo prie Bendrovės veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo – restorano veiklos teikiant maitinimo paslaugas, siekiant gauti pelno. Bedrovės vadovė Y. L. leido dirbti L. S., atlikti jam maisto gamintojo – virėjo funkcijas kinų patiekalų restorane, teisės aktų nustatyta tvarka sudarė rašytinę darbo sutartį, tačiau nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie šio darbuotojo įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios (b. l. 3, 4).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad Y. L. 2011 m. gegužės 26 d. paskirta (išrinkta) ir nuo 2011 m. birželio 8 d. registruota Bendrovės vadove (b. l. 28).

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Atsakomybėn traukiama Y. L. savo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pripažino. Jos kaltę be jos paties prisipažinimo įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus tyrimo aktas, liudytojo K. K. parodymai, patikrinimo (procesinių veiksmų atlikimo) aktas, VSDFV Vilniaus skyriaus raštas, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašas, kiti aukščiau aptarti ir bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai.

Dėmesys atkreiptinas į tai, kad vadovaujantis bylos medžiaga, darbo sutartis su L. S. buvo sudaryta 2018 m. sausio 24 d. joje numatant, kad sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti gavęs D vizą, ir 2018 m. balandžio 30 d., joje numatant, kad sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. gegužės 2 d. Pagal byloje teismo nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad L. S. Bendrovėje realiai pradėjo dirbti 2018 m. balandžio 10 d. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Y. L., būdama Bendrovės direktore, leido L. S. dirbti Bendrovėje laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie jo darbo pradžią. Savo kaltę dėl padaryto pažeidimo Y. L. iš esmės pripažino ir nurodė, kad nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui dėl kalbos barjero, nes jos galėjo nesuprasti Bendrovės darbuotojai. Iš esmės tokias pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas K. K., kuris nurodė, kad dirba Bendrovėje, tačiau iš direktorės Y. L. nebuvo gavęs nurodymo pranešti Sodrai arba galėjo nesuprasti tokio nurodymo. Taip pat tokio nurodymo nebuvo gavę ir kiti įmonės darbuotojai, galimai dėl nesusikalbėjimo nesuprantant kalbos. Po darbo inspekcijos patikrinimo, buvo duoti įgaliojimai pranešimus Sodrai tvarkyti buhalteriams, o iki patikrinimo tokios tvarkos nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad Y. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuobaudos skyrimo

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nustatyta, kad įmonėje nelegaliai dirbo vienas asmuo), į tai, kad pažeidimas iš esmės yra pašalintas, nes apie asmens įdarbinimą, nors ir pavėluotai, buvo pranešta Sodrai, taip pat sudaryta rašytinė darbo sutartis, lengvinančią aplinkybę – tai, kad Y. L. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinama Y. L. asmenybė – Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis administracine tvarka nebausta. Skirdamas nuobaudą teismas vertina ir tai, kad pažeidimas buvo padarytas dėl galimų kalbos barjerų. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, todėl darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti Y. L. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti Y. L. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini), ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka