- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-89-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- A. G., S. A. Mikėnui, Sauliaus A
- Suinteresuotas asmuo
- O. D., P. D.
- Skolininkas
- P. D.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų P. D. ir O. D. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. G. ir Sauliaus A. M. pareiškimą dėl naudojimosi skolininkui P. D. priklausančia turto dalimi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai (išieškotojai) A. G. ir S. A. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti naudojimosi skolininkui P. D. ir jo buvusiai žmonai O. D. priklausančiomis nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. 3898-3001-3019), pastato – viralinės (unikalus Nr. 3898-3001-3028), ūkinio pastato (unikalus Nr. 3898-3001-3030) bei 0,06 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 3875-0003-0150), esančių (duomenys neskelbtini), dalimis tvarką. Nurodė, kad antstolis Aleksandr Christenok vykdo eilę priteistų ieškinių išieškojimą iš skolininko P. D. kreditorių A. G. ir S. A. M. reikalavimams patenkinti. Skolininkas geruoju per antstolio raginime nustatytą terminą neatsiskaitė, todėl išieškojimas vykdomas priverstinai.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė tokią naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr. 3898-3001-3019), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:
1) O. D. paskyrė naudotis gyvenamojo namo pirmąjį aukštą, tai yra patalpas, pastato plane pažymėtas indeksais G-1 (plotas – 20,22 kv. m.), 1-2 (plotas – 25,88 kv. m.), 1-3 (plotas – 10,90 kv. m.), taip pat verandą (plotas – 9,80 kv. m., plane pažymėta be indekso);
2) P. D. paskyrė naudotis gyvenamojo namo antrąjį aukštą, tai yra patalpas, pastato plane pažymėtas indeksais 1-5 (plotas – 10,98 kv. m.), 1-6 (plotas – 13,63 kv. m.), 1-7 (plotas – 15,40 kv. m.), 1-8 (plotas – 19,57 kv. m.)
3) P. D. ir O. D. bendram naudojimui paskyrė gyvenamojo namo rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais R-1 (plotas – 10,53 kv. m.), R-2 (plotas – 8,78 kv. m. ), R-3 (plotas – 15,90 kv. m.), R-4 (plotas – 4,06 kv. m. ), R-5 (plotas – 6,30 kv. m.), R-6 (plotas – 17,33 kv. m.), R-7 (plotas – 2,96 kv. m.), taip pat pirmojo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (plotas – 5,69 kv. m.), 1-4 (plotas – 2,87 kv. m.), gyvenamojo namo laiptus, vedančius iš pirmojo aukšto į antrąjį aukštą, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyną.
Pietinį atskirą įėjimą į namą (pro verandą) paskyrė naudotis O. D. , pagrindinį įėjimą į namo pirmą aukštą – P. D. .
Nustatė tokią naudojimosi 0,06 ha ploto žemės sklypu (unikalus Nr. 3875-0003-0150), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Geometrija“ pateiktą projektą (b. l. 58):
1) žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ (plotas – 300,00 kv. m.), paskyrė naudotis O. D. . Šioje dalyje, 29,00 kv. m. plote, plane pažymėtame indeksu S1, nustatyti: a) 207 servitutą – teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas; b) 208 servitutą – teisę naudotis požeminėmis ir antžeminėmis komunikacijomis;
2) žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (plotas – 300,00 kv. m.), paskyrė naudotis P. D. . Šioje dalyje, 29,00 kv. m. plote, plane pažymėtame indeksu S2, nustatyti: a) 207 servitutą – teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas; b) 208 servitutą – teisę naudotis požeminėmis ir antžeminėmis komunikacijomis.
P. D. paskyrė naudotis ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. 3898-3001-3030 (užstatytas plotas – 14 kv. m.), esantį (duomenys neskelbtini).
O. D. paskyrė naudotis pastatą – viralinę, kurio unikalus Nr. 3898-3001-3028 (užstatytas plotas – 11,00 kv. m.), esantį (duomenys neskelbtini).
Nustatė, kad įėjimas į ūkinį pastatą ir viralinę yra naudojamas bendrai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad gyvenamojo namo padalijimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo dalyje tikslinga pasirinkti eksperto siūlomą horizontalų (aukštais) principą, nes tam kategoriškai neprieštarauja ir nekilnojamojo turto savininkai. Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys, prieštaraudami dėl to, jog rūsyje esančios patalpos (koridorius (R-1), katilinė (R-2), rūsys (R-3), holas (R-4), pirtis (R-5), baseinas (R-6), dušo ir vonios kambarys (R-7), būtų apibrėžtos kaip bendro naudojimo, nepateikė jokių konkrečių ir realiai įgyvendinamų padalijimo pasiūlymų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalimi, nurodytos patalpos negali būti atidalintos funkcionaliai, nes sudaro vientisą namo priklausinių visumą.
Teismas, atsižvelgdamas į suinteresuotų asmenų nesutikimus dėl siūlomo turto padalijimo, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, konstatavo, jog eksperto siūlomas realių nekilnojamojo turto dalių nustatymas vertintinas kaip labiau techniniu požiūriu lengviau įgyvendinamas, nereikalaujantis materialinių sąnaudų, savininkams tenkančios patalpos pakankamai izoliuotos ir atskirtos, į jas patenkama per įrengtus įėjimus iš skirtingų namo pusių. Žemės sklypo padalinimo ir naudojimosi schema – projektas, kurį paruošė UAB „Geometrija“, yra logiškas, nepažeidžiantis nei vieno iš savininkų interesų. Savininkai geranoriškai susitarė, jog ūkinis pastatas priklausys P. D. , viralinė – O. D. , kad nebūtų dalinamas šis pastatas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo P. D. apeliaciniu skundu prašo 2007-10-31 teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Geometrija“ parengtas ginčo nekilnojamojo turto atidalinimo planas nebuvo suderintas su suinteresuotais asmenimis. Teismas neatsižvelgė į teismo posėdžio metu išreikštą prašymą koreguoti šį planą. Gyvenamojo namo gyvenamojo ploto paskirstymas neatitinka apelianto interesų, nes antrame aukšte nėra įrengta jokių komunikacijų, išskyrus centrinio apšildymo radiatorių sekcijas, šios sekcijos yra šildomos tik iš katilinės rūsyje, įrengti komunikacijų neturi jokių galimybių. Nesutinka su teismo atliktu patalpų bendram naudojimui paskirstymu. Tiek rūsyje, tiek pirmame aukšte nepagrįstai skiriamos bendros patalpos. Sklypas taip pat netinkamai padalintas, nes apeliantui buvo paskirta mažesnė sklypo dalis, be to, neaišku, kaip naudotis vandentiekiu, kurio įvadai yra sklypo A dalyje.
Suinteresuotas asmuo O. D. apeliaciniu skundu prašo 2007-10-31 teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo nekilnojamojo turto atidalinimo planas, kuriuo vadovavosi teismas priimdamas sprendimą, nebuvo suderintas su suinteresuotais asmenimis, į nesutikimą su tokiu planu ir prašymus jį koreguoti teismas neatsižvelgė. Apeliantė nesutinka su teismo nustatytu nekilnojamojo turto padalinimu, nes jai priteistą 1/2 dalį nekilnojamojo turto norėtų valdyti asmeniškai. Teismas paskyrė apeliantei mažesnę nekilnojamojo turto dalį negu jai priklauso pagal įstatymą, t.y. ½ dalį turto, įgyto santuokos metu, nors gyvenamasis namas yra 85,46 kv. m. ploto, tačiau teismas priteisė apeliantei tik 25,88 kv. m., 20,22 kv. m. garaže yra tik sienos ir durys, virtuvė, tualetas, koridorius pirmame aukšte paskirti bendram naudojimui.
Teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantė, kuri yra neįgali, gyvena kartu su neįgalia senyvo amžiaus seserimi, sergančia sąnarių liga, jai reikalinga nuolatinė priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad suinteresuoti asmenys O. D. ir P. D. bendros dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 3898-3001-3019, pastatą – viralinę, unikalus Nr. 3898-3001-3028, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 3898-3001-3030, bei žemės sklypą, unikalus Nr. 3875-0003-0150, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-6). Suinteresuotų asmenų dalys bendrojoje nuosavybėje yra nustatytos Varėnos rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 25 nutartimi (b.l. 99). Iš P. D. yra vykdomas išieškojimas keliose vykdomosiose bylose, tuo tikslu kreditoriai (byloje pareiškėjai) prašo nustatyti pastatais ir žemės sklypu, priklausančiais suinteresuotiems asmenims bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi tvarką.
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu objektu bei juo disponuoti. Bendroji nuosavybė gali būti jungtinė santuokinė, kai kiekvieno savininko - sutuoktinio dalys nenustatytos ir bendroji dalinė – kai kiekvieno bendraturčio dalys yra nustatytos. Nustatymas dalių bendrojoje nuosavybėje reiškia idealiosios dalies nustatymą teisėje ir realiosios dalies nustatymą daikte, kuri turi atitikti idealiąją teisės dalį. Pilnas bendraturčio dalies nustatymas, t.y. ne tik idealiosios, bet ir realiosios, galimas paties bendraturčio reikalavimu, kai jis siekia be kito bendraturčio sutikimo, pats vienasmeniškai tvarkyti jam tenkančio bendro daikto dalis, kai pasibaigia bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniai santykiai arba, kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmeninę jo prievolę, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, jeigu kito jo turimo turto neužtenka. CK 4.89 str. 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš bendraturčio turto pagal jo prievolę, apsprendžia antstolio veiksmus, vykdant tokį išieškojimą. Antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis. Po bendro turto arešto priverstinis išieškojimas, parduodant bendro daikto dalį varžytynėse, galimas po to, kai bus nustatyta skolininko - bendraturčio dalis bendrame turte, nes kitas bendraturtis, nesvarbu, ar tai sutuoktinis, ar kitas asmuo, neatsako už skolininko asmenines prievoles. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik dalies nustatymą nuosavybės teisėje (idealioji dalis), bet ir aiškiai apibrėžtos, jo idealiąją dalį atitinkančios realios dalies turte nustatymą. Toks nustatymas privalomas prieš parduodant varžytynėse skolininko turtą, nes negalima parduoti nesuformuotos ir individualiai neapibrėžtos daikto dalies, kitaip būtų pažeistos bendraturčio ar kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Materialinės teisės normos reikalavimą nustatyti bendraturčio dalis bendrojoje nuosavybėje, prieš išieškant iš tos dalies skolas, įgyvendina antstolis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios teisės normos paskirtis - skolininko dalies turto, kuris yra bendra jo su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymas. Dalies nustatymo tvarka nepriklauso nuo skolininko santykio su kitu bendraturčiu, ar tai būtų sutuoktinis, ar kitas fizinis asmuo. Antstolis siūlo išieškotojui bei atskirais atvejais – skolininkui pagal CPK 667 straipsnį per tam tikrą terminą teisme nusistatyti dalį turte. CPK 667 straipsnio 1 dalis nustato, kad nukreipti išieškojimą į bendraturčio bendrai su kitais asmenimis valdomą turtą, galima tik kai nustatoma jo dalis tame turte. Tokiu būdu pareiškėjų reikalavimas nustatyti suinteresuotiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės turtu yra pagrįstas tiek procesinėmis, tiek materialinėmis teisės normomis.
Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą ar kreditorių reikalavimą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar pagal bendraturčio ar pagal kreditoriaus reikalavimą nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų. Nagrinėjamoje byloje aplinkybių visetas – tai daugelis ir kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių: 1) šalių dalys bendrojoje nuosavybės teisėje į pastatus ir žemės sklypą yra lygios, vadinasi, naudojimosi tvarka turi kuo labiau atitikti šalių lygių dalių nuostatą; 2) laikytina racionalia tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarka, kuri pašalina arba maksimaliai sumažina nesutarimus, tuo labiau, kad vieno iš bendraturčio priklausanti pastatų dalis numatoma parduoti iš varžytinių; 3) nei vieno iš bendraturčio negalima palikti be tokios patalpos, kuri būtina tam tikriems gyvybiškiems poreikiams tenkinti.
Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padalinęs bendraturčiams priklausantį namą pagal jo aukštus pažeidė šalių, o būtent apeliantės O. D. nuosavybės teises skirdamas jai naudotis tik vieną iš name esančių penkių kambarių. Pagrindinis ir vertingiausias gyvenamajame name yra gyvenamasis plotas, t.y. patalpos – kambariai. Suinteresuotiems asmenims priklausančiame name yra 85,46 kv.m. gyvenamojo ploto, tačiau iš jo tik 25,88 kv.m. teismas paskyrė O. D. , o visą likusį gyvenamąjį plotą kitam bendraturčiui. Taip pat name esančią vieną virtuvę, t.y. patalpą, be kurios negali būti patenkinti gyvybiški asmens poreikiai, paskyrė naudotis vienam iš bendraturčių O. D. , tuo pažeisdamas kito bendraturčio teisę naudotis būtinomis bendrojo naudojimo patalpomis. Toks teismo sprendimas nurodytose dalyse neatitinka bendraturčių įstatymo saugomo intereso ir taip pat neatitinka Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 d. nuostatų, todėl jis keistinas.
Kolegija atsižvelgdama į suinteresuotų asmenų gan pasyvų elgesį bylos nagrinėjimo metu dėl jų pasiūlymų pateikimo dėl kitokios nei pareiškėjų pasiūlytos naujinosi tvarkos nustatymo, taip pat atsižvelgdama ir į viešą interesą – išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus- sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti kitą nei pareiškėjų pasiūlytą namu naudojimosi tvarką, tuo užtikrinant tinkamą Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 d. nuostatų taikymą.
Apeliantei O. D. atsižvelgiant į jos turimą dalį bendrame turte (1/2 dalis) skirtina naudotis kambariais namo antrame aukšte pažymėtais indeksais 1-6, 1-7, 1-8, tokiu būdu jai tenkantis gyvenamasis plotas sudarys 48,60 kv.m., o P. D. skirtina naudotis kambariais pirmame aukšte, plane pažymėtu 1-2, ir antrame aukšte – pažymėtu 1-5, jam tenkantis gyvenamasis plotas sudarys 36,86 kv.m. Kadangi pastarajam gyvenamojo ploto (kambarių) skirtina naudotis mažiau nei kitam bendraturčiui, tokiu būdu jam tikslingą kompensuoti tokį skirtumą ir skirti mažiau vertesnę patalpą negu kambarys, tačiau didesnio ploto, negu skirtumas tarp O. D. skirtino gyvenamojo ploto ir P. D. , naudotis garažu, pažymėtu indeksu G-1, kurio plotas 20,22 kv.m. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, jog virtuvė name yra tik viena, ją tikslinga skirti bendram suinteresuotų asmenų naudojimui.
Tikslinant teismo sprendimą dėl bendro naudojimo pastapų tikslinga nurodyti, siekiant ateityje išvengti ginčų, jog aukštelė antro aukšto laiptinėje skirtina bendram bendraturčių naudojimui.
Su kita teismo sprendimo dalimi kolegija sutinka ir konstatuoja, kad teismas pagrįstai ir teisėtai namo rūsį ir kitas bendrojo naudojimo patalpas paskyrė bendrai naudotis suinteresuotiems asmenims, nes šių patalpų funkcinis ryšys su kitomis patalpomis ir jų paskirtis yra būtent naudotis bendrai, taip apsaugant abiejų suinteresuotų asmenų interesus bendrojoje nuosavybėje.
Kolegija nesutinka su apelianto P. D. skunde nurodyta aplinkybe, kad nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką jam tenkanti dalis yra mažesnė. Toks apelianto argumentas niekuo nepagrįstas, nes pagal byloje esančią žemės sklypo schemą (b.l. 58) tiek O. D. , tiek P. D. naudotis skirtų sklypų plotas yra vienodas, po 300 kv.m.
Kolegija atkreipia bylos dalyvių dėmesį, kad naudojimosi tvarkos turtu nustatymas nėra atidalijimas iš bendro turto, kuriuo siekiamą panaikinti bendrąją nuosavybę, ir toks naudojimosi tvarkos nustatymas neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti iš bendrosios nuosavybės (Civilinio kodekso 4.80 straipsnis) kitu būdu negu nustatyta naudojimosi tvarka.
Dėl nurodyto kolegija iš dalies tenkina apeliacinius skundus ir teismo sprendimą keičia (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti:
O. D. paskirti naudotis kambariais plane pažymėtais indeksais 1-6, 13,63 km.m ploto, 1-7, 15,40 kv.m. ploto ir 1-8, 19,57 kv.m. ploto, esančius antrame aukšte;
P. D. paskirti naudotis kambariais plane pažymėtais indeksais 1-5, 10,98 kv.m. ploto, esančiu antrame namo aukšte, ir 1-2, 25,88 kv.m. ploto, esančiu pirmame namo aukšte; garažu pažymėtu indeksu G-1, 20,22 kv.m. ploto.
O. D. ir P. D. bendram naudojimui paskirti virtuvę plane pažymėta indeksu 1-2, 10,90 kv.m. ploto, esančią namo pirmame aukšte, bei laiptinės aikštelę, esančią antrame aukšte.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.