Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja E. Kavaliauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04475-2011-6

NUTARTIS

2012 m. kovo 14 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5379-797/2011 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. M. pateikė prieštaravimus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. preliminaraus sprendimo. Prašė preliminarų sprendimą panaikinti.

Nurodė, kad aukštu žemiau esančio buto neapliejo, (duomenys neskelbtini) buto savininkas A. C. į avarinę tarnybą įvykio dieną nesikreipė, apžiūra atlikta praėjus trims dienoms, atsakovas nebuvo pakviestas į apžiūrą, todėl apžiūra atlikta neobjektyviai ir pažeidžiant nustatytą tvarką.

1. Nurodo, kad teismas neištyrė pilnai visų bylos aplinkybių ir neišsiaiškino, kaip atsakovas, gyvendamas ketvirtajame aukšte, galėjo aplieti antrajame aukšte esantį butą, neapliedamas trečiajam aukšte po atsakovo butu esančio buto.

2. Kad yra prieštaringi pastatų administravimo vadybininkės liudytojos I. K. parodymai, jog (duomenys neskelbtini) bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo šlapia siena, o ne lubos. Liudytoja paaiškino, kad iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovo buto, Nr. (duomenys neskelbtini) lubų neįmanoma aplieti, o iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) aplieti galima ir lubas, ir sienas. Tačiau butas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apžiūrėtas. Butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas remontas, dalis kambarių buvo sujungta, tačiau teismas neišreikalavo šių butų planų ir nenustatė, kas yra jų savininkai. Nebuvo prijungtas prie bylos namo laiptinės butų planas.

3. Liudytoja D. B., kuri 2009 m. – 2010 m. nuomojosi butą Nr. (duomenys neskelbtini), apklausta byloje liudytoja, nurodė, kad apliejimo metu atsakovas buvo atėjęs pas ją į butą, tačiau apžiūrėjus butą, jokių vandens ar drėgmės pėdsakų iš atsakovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta. Liudytoja A. D., kuri ateina pas atsakovą kiekvieną dieną, taip pat nurodė, kad 2010-09-23 buvo atėjusi pas atsakovą, tačiau jokio vandens nubėgimo iš kriauklės nebuvo, jokio remonto ar skylių lopymo atsakovas neatliko. Iš UAB “Saulės valda” 2011-01-06 pažymos matyti, kad avarijų užregistruota nebuvo, o po apliejimo praėjus ilgesniam laikui, įvykio kaltininko nustatyti neįmanoma, tačiau pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi tik liudytojo A. C., kuris buvo suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais, ir kuris po apliejimo į avarinę tarnybą nesikreipė, nes gavo iš ieškovo draudimo išmoką.

4. Atsakovui yra pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-11-08 sprendimą suteikta antrinės teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų ir atleidžiant atsakovą nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl atsakovas neturi apmokėti ieškovui 269,00 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas.

1. Alinkybes, kad gyvendamas ketvirtajame namo aukšte A. M. galėjo užpilti antrojo aukšto gyventoją, neužpildamas trečiajame aukšte gyvenančio kaimyno, teismo posėdžio metu paaiškino liudytoja I. K.. Liudytoja A. D. taip pat patvirtino, kad pas atsakovą po kriaukle sujungimas praleido vandenį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir A. C. buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis, kuria nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (7-8 b. l.). 2010 m. rugsėjo 23 d. šis ieškovo draustas turtas buvo aplietas vandeniu. Surašytas 2010 m. spalio 1 d. „Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas“ bei jo priedas (11-14 b. l.). Iš (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą administruojančios UAB „Atidumas“ 2010 m. spalio 27 d. pažymos Nr. A-RS-10-0396 matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (10 b. l.), kuris priklauso atsakovui A. M. (20-21 b. l.). Iš 2010 m. spalio 14 d. lokalinės sąmatos matyti, kad draudėjui (buto savininkui) A. C. buvo padaryta 978,00 Lt žala (15-16 b. l.), kurią ieškovas draudėjui atlygino (18-19 b. l.). Ginčo dėl draudimo išmokos dydžio šioje byloje nėra.

Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (LR CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

LR CK 6.266 str. 1 ir 2 d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.207 str. 1 dalyje numatytos aplinkybės. Neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiajam, šiuo konkrečiu atveju ieškovui, išmokėjusiam nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką.

Ieškovas ieškinį grindė UAB „Atidumas“ 2010 m. spalio 27 d. pažyma Nr. A-RS-10-0396 (10 b. l.), kuri patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš atsakovui A. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šį rašytinį įrodymą pirmosios instancijos teismas vertino drauge su kitais byloje esančiais įrodymais, tame tarpe ir liudytojos – UAB „Saulės valda” (buvęs pavadinimas UAB „Atidumas“) pastatų administravimo vadybininkės I. K., kuri prižiūri gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), parodymais. Šiais įrodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Minėtos liudytojos parodymai išsamiai paaiškina atsakovo apeliaciniame skunde keliamą klausimą, kaip antrame aukšte esantis butas galėjo būti aplietas iš ketvirtame aukšte esančio buto. Kaip nurodė liudytoja I. K., „...tais atvejais, kai butą aplieja viršutinis butas, tai šlampa lubos ir sienos, o kai iš paralelinio buto, tai vandens kelias neina į apačią, o eina į kitą butą, šlapios būna sienos. Šiuo atveju 9l-ame bute buvo dėmės ne ant lubų, o ant sienos, toje vietoje, kur pas kaimyną viršutiniame aukšte yra virtuvė. Jeigu būtų apipilta iš viršaus, tai būtų šlapios lubos ir sienos. Iš 94-o buto neįmanoma lubų aplieti, o iš 95-to buto aplieti galima lubas ir sienas. Jeigu vanduo bėgo ilgesnį laiką, tai vanduo galėjo patekti ir 87-am butui. Bendro naudojimo vamzdynai tvarkingi, nusiskundimų nebuvo. Butas Nr. 90 galėjo būti sausas, nes nubėgimas galėjo pereiti į kitą pusę sienos, vanduo nubėgo per 91 butą į apačią pagal sieną...“ (73-75 b. l.). Duomenų, kad minėtos liudytojos parodymai būtų prieštaringi, byloje nėra. Todėl teisingos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad iš atsakovui priklausančio 94 buto palei sieną vanduo prasiskverbė ir apliejo 87 butą, kurio savininkui A. C. ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką. Šias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti vandens dėmės (56 b. l.).

Įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12 str.). Tuo tarpu atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo bute esanti santechnika ar vamzdynai žalos atsiradimo metu buvo tvarkingi. Kaip teisingai yra konstatavęs pirmosios instancijos teismas, atsakovo A. M. teismui pateiktas UAB „Saulės valda“ 2011 m. sausio 6 d. atsakymas į 2010-12-03 prašymą tik patvirtina faktą, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. vykusios apžiūros metu buvo nustatyta, kad bendrojo naudojimo vamzdynai, o ne atsakovo bute esantys vamzdynai, buvo tvarkingi (29 b. l.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovo nurodytų ir teismo apklaustų liudytojų A. D., S. S., D. B. parodymai taip pat nepaneigia išvados, jog A. C. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš atsakovui A. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl abejoti A. C. parodymais taip pat nėra pagrindo (61-64, 73-75 b. l.). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytoja A. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji nuo 2004 metų prižiūri atsakovą, kurio buto virtuvėje yra medinės grindys, remontas pas atsakovą nėra darytas, vamzdynas senas, ji 2010 m. rugsėjo 23 d. buvo pas atsakovą, kai A. C. buvo įėjęs ir pamatė, kad po plautuve šlapia ir vamzdis kiauras. Liudytoja patvirtino, kad ji tuo metu buvo atsukusi vandenį ir vanduo per tarpą bėgo, bėgo truputį ant grindų, nes po kriaukle sujungimas praleido vandenį, bet stipriai užsukus, nepraleido. Liudytojas A. C. parodė, kad vanduo liovėsi tekėjęs tik tada, kai užsuko pas atsakovą vandens kraną (61-64, 73-75 b. l.).

Pažymėtina, kad atsakovas manydamas, jog jo atsikirtimams pagrįsti reikalinga į bylą pateikti tam tikrų butų ar visos namo laiptinės planus, tačiau šių įrodymų negalėdamas pateikti, galėjo reikšti teismui prašymą šiuos įrodymus išreikalauti (LR CPK 135 str. 2 d.), tačiau to nepadarė. Teismas turi teisę rinkti įrodymas savo iniciatyva tik šio Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 179 str. 2 d.). Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjama byla nepatenka į LR CPK 179 str. 2 d. numatytų pagrindų sąrašą, kuomet įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą rinkti įrodymus savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas svarbias bylos aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius įrodymus, kurių pilnai užteko teisingam bylos išsprendimui.

Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (LR CK 280 str. 1 d.). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens (LR CK 6.1015 str. 1 d.), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 978,00 Lt.

Atsakovas A. M. praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl, vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., jis privalo mokėti ieškovui 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos 978,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą asmuo procesines palūkanas privalo mokėti nepriklausomai nuo to, ar jis yra ar nėra atleistas nuo bylinėjimosi ir kitų išlaidų mokėjimo. Todėl šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2011 m. gruodžio 23 d. galutiniu sprendimu palikdamas nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. preliminarų sprendimą, paliko nepakeistą ir preliminaraus sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista ieškovui 269,00 litai bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe 27,00 Lt žyminis mokestis ir 242,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ yra sumokėjęs 27,00 Lt žyminio mokesčio (3 b. l.), taip pat turėjo 242,00 Lt advokato pagalbos išlaidų (5-6 b. l.), kurias pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo. Ieškovo turėtos advokato pagalbos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį nuo 100 proc. žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (55 b. l.).

LR CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

LR CPK 96 str. 2 d. nurodyta, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimo daliai. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

LR CPK 98 str. 1 d., 2 d. nurodyta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Minėtų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pakeisti preliminarų sprendimą dalyje dėl 27,00 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo, bei ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį grąžinti iš valstybės biudžeto, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas keistinas.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ turėjo 200,00 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais ir prašo priteisti iš apelianto (91-93 b. l.). Ieškovo turėtos advokato pagalbos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl atsakovo apeliacinį skundą dėl pagrindinio reikalavimo (draudimo išmokos priteisimo) atmetus, iš atsakovo A. M. priteistinos ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ jo turėtos 200,00 Lt advokato pagalbos išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. galutinį sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. preliminarų sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti iš atsakovo A. M. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 242,00 Lt (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų litų).

Grąžinti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834, buveinė – Basanavičiaus g. 12, Vilnius) 27,00 Lt (dvidešimt septynis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2011 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 8514, banke „Swedbank“, AB.

Nutartį, dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo, pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą“.

Priteisti iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834, buveinė – Basanavičiaus g. 12, Vilnius) 200,00 Lt (du šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.