Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-09-10 · Civilinė byla Nr. 2S-760-392/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-10
Bylos Nr.
2S-760-392/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius (pirm.), Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
R. Č.
Atsakovas
A. M., R. M.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Virginijus Kairevičius Civilinė byla Nr.2S33-760/07 m.

Teisėja Rosita Patackienė Procesinio sprendimo kategorija 122.4(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Virginijaus Kairevičiaus,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės,Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios R. M. stomatologinės klinikos bankroto administratoriaus UAB ,,Bankrotera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovams A. M. ir R. M. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB ,,Bankrotera“ kreipėsi į teismą prašydama išduoti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002-02-18 nutarties dėl nekilnojamojo turto, esančio Avižienių k., Vilniaus r., arešto nuorašą, panaikinti areštą minėta teismo nutartimi taikytą A. M. nekilnojamajam turtui siekiant apsaugoti naujojo savininko V. V. interesus, persiųsti civilinę bylą Vilniaus apygardos teismui, kad būtų galima tinkamai užtikrinti ieškovo R. Č. skolos susigrąžinimo klausimą iš bankrutavusios įmonės savininkų. Nurodė, kad 2003-01-30 Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą R. M. stomatologinei klinikai. Vykdant bankroto procedūras viešose varžytynėse buvo parduotas bankrutavusios įmonės savininkų R. M. ir jos sutuoktinio A. M. nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis Avižienių k., Vilniaus r. 2007-05-03 nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino dalį areštų, uždėtų viešose varžytynėse parduotam turtui, tačiau nepanaikino arešto, uždėto 2002-02-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 5 d. nutartimi UAB ,,Bankrotera“ prašymą tenkino iš dalies. Išdavė UAB ,,Bankrotera“ Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002-02-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-525-01/02, nuorašą. Kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2002-05-03 sprendimu patenkino R. Č. ieškinį bei priteisė ieškovui iš atsakovų A. M. ir R. M. po 4400 Lt. Atsakovė R. M. įvykdė savo prievolę ieškovui R. Č. , todėl 2002 m. gruodžio 31 d. vykdomasis raštas buvo grąžintas teismui kaip įvykdytas. Taip pat nurodė, kad prašymas dalyje dėl turto arešto panaikinimo bei civilinės bylos persiuntimo atmestinas, nes pagal LR įmonių bankroto įstatymo 18 str. arešto ir kitus vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduoda antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Klausimus, susijusius su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Išnagrinėtos civilinės bylos persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nenumato nei Įmonių bankroto įstatymas, nei Civilinio proceso kodeksas. Esant būtinybei, pats bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali išreikalauti civilinę bylą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikta Vilniaus apygardos teismo 2007-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-253-44/2007 patvirtina, kad administratoriui nepateikus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002-02-18 nutarties ir jos neįvertinus, Vilniaus apygardos teismas nutarė nesant pagrindo spręsti šia nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo klausimo, todėl nusprendė išduoti UAB ,,Bankrotera“ teismo nutarties nuorašą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu UAB ,,Bankrotera“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti 2007 m. gegužės 23 d. UAB ,,Bankrotera“ prašymą ir panaikinti 2002 m. vasario 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo visų 2007 m. gegužės 23 d. pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, neįvertino, jog nagrinėjamu atveju nebėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Nurodo, kad 2002 m. vasario 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tam, kad ieškovo R. Č. reikalavimų patenkinimo atveju egzistuotų realus turtas, iš kurio būtų galima išieškoti atsakovų A. M. ir R. M. įsiskolinimus ieškovui. Iš ginčo bylos aplinkybių matyti, jog, vykdant bankroto procedūras, nekilnojamas turtas, esantis Avižieniuose, Vilniaus rajone, kuris buvo areštuotas 2002 m. vasario 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, buvo parduotas viešose varžytynėse trečiajam asmeniui – V. V. . Perleidus minėtą turtą trečiajam asmeniui, nebeliko pagrindo taikyti 2002 m. vasario 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovo R. Č. atsakovams A. M. ir R. M. keliami reikalavimai, kurie buvo patenkinti 2002 m. gegužės 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, nebegali būti nukreipiami į teisėtai trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas CPK 150 str. 1 d. ir šio straipsnio 2 d. 1 p. pagrindu turėjo pareigą panaikinti 2002 m. vasario 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad 2002-02-18 nutartimi atsakovų A. M. ir R. M. nekilnojamasis turtas buvo areštuotas 16.000 Lt sumai, tuo tarpu iš skundžiamos pirmosios intancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2002-0503 sprendimu iš atsakovo A. M. ir R. M. ieškovui R. Č. priteisė tik po 4400 Lt . Tebetaikomos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja CPK 145 str. 2 d. numatytam ekonomiškumo principui, kadangi riboja atsakovų teises labiau nei tai yra būtina 2002 m. gegužės 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimui užtikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį tik toje dalyje, kurioje nebuvo panaikintas 2002 m. vasario 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi uždėtas areštas daliai gyvenamojo namo, esančio Avižieniuose Vilniaus rajone, priklausiusio A. M. ir R. M. siekiant užtikrinti R. Č. ieškinį. Šis nekilnojamasis turtas vykdant bankroto procedūras buvo parduotas viešose varžytinėse V. V. . Apeliantas savo prašymu prašė panaikinti areštą siekiant apsaugoti naujojo savininko interesus. Iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2007 05 03 d. nutarties matyti, kad teismas bankroto administratoriaus prašymo netenkino ir minėto arešto nenaikino. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad R. Č. reikalavimas buvo pareikštas R. M. stomatologinei klinikai, šis fizinis asmuo nėra įrašytas į bankrutavusios R. M. stomatologinės klinikos kreditorių sąrašą, administratoriui nepateikus teismui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002-02-18 nutarties ir jos neįvertinus, nėra pagrindo R. M. stomatologinės klinikos bankroto byloje spręsti šia nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo klausimo. Šiuo metu apeliantui yra išduotas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002-02-18 nutarties nuorašas. Taigi jis, arešto panaikinimo klausimą, jei tam yra pagrindo, gali kelti bankroto byloje. Apelianto skundas negali būti patenkintas jame nurodytais motyvais, nes bankroto administratorius siekia veikti naujojo savininko vardu neturėdamas tam jokių įgalinimų. Skunde išdėstytų motyvų pagrindu (arešto nebetikslingumas) į apylinkės teismą su prašymu panaikinti areštą gali kreiptis arba šios bylos šalys, arba naujasis areštuoto nekilnojamojo turto savininkas.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundo argumentai negali būti pagrindu pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti pakeista ar panaikinta skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p. teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusTeisėjos Tatjana ŽukauskienėVirginija Volskienė