Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui A. M., institucijos, priėmusios nutarimą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-12-11 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2024-12-06 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už nelegalų darbą atliekant statybos darbus, kadangi A. M., būdamas atsakingu už statybvietėje, adresu: (duomenys neskelbtini), skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodo galiojimą, neužtikrino, kad statybvietėje dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus.

2024-12-11 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda - 1500 Eur dydžio bauda. Ši nuobauda skirta už tai, kad A. M., vykdantis individualią veiklą, 2024 m. lapkričio 11 d. nuo 09.00 val. iki 13.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas atsakingu už statybvietėje, adresu: (duomenys neskelbtini), skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodo galiojimą, neužtikrino, kad statybvietėje dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus ir padarė pažeidimą numatytą ANK 95 straipsnio 3 dalyje.

A. M. posėdžio metu skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad nesijaučia įpareigotas tikrinti, ar kiti asmenys yra tinkamai deklaravę savarankišką veiklą bei turintys galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. (duomenys neskelbtini), naujai statomo individualaus namo viduje buvo atliekami pastato šiltinimo darbai. Su užsakove statomo namo savininke K. U. dėl darbų tarėsi jis. Sutartis dėl atliekamų darbų buvo žodinė. Kad būtų greičiau, pasikvietė dirbti J. S., kurį jam rekomendavo kiti asmenys. Kaltas jaučiasi tik dėl to, kad pasitikėjo J. S. ir leido jam dirbti neįsitikinęs, ar yra tinkamai deklaravęs savarankišką veiklą. Prašo tenkinti skundą ir nutraukti bylą, nesant jo veiksmuose administracinio nuasižengimo požymių. Praeityje baustas už analogiško pažeidimo padarymą nebuvo. Paskirta didelė bauda skaudžiai atsilieps jo šeimos finansinei padėčiai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai teismo įvertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

ANK 95 straipsnyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą, kurio 3 dalyje reglamentuota, kad nelegalus darbas atliekant statybos darbus užtraukia baudą statytojui (užsakovui) - fiziniam asmeniui nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui - fiziniam asmeniui, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo - juridinio asmens vadovui - nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - UĮ) 56(1) straipsnio 1 dalies 1 punktu nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalųjį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22(1) straipsnis reglamentuoja, kad statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - VSDĮ) 15(1) straipsnio 1 dalyje, privalo turėti VSDĮ 15(1) straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus VSDĮ 15(1) straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos) patikrinimo metu pateikti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, patikrinimus vykdančioms institucijoms (Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijai), taip pat statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims, jam (jiems) pareikalavus. Be to, pažymėtina, kad statybvietėje gali būti asmenys, kurie: atlieka statybos darbus ir turi suformuotą galiojantį kodą arba, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22(1) straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.

Šalių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad darbus organizavo ir su užsakove tarėsi A. M., vykdantis individualią veiklą. Tyrimo metu, 2024-11-11 A. M. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad organizavo ir buvo atsakingas už objekte, adresu: (duomenys neskelbtini), atliekamus gyvenamojo namo šiltinimo darbus. Posėdžio metu, A. M. paaiškino, kad pasitikėjo J. S. ir leido atlikti darbus neįsitikinęs, ar asmuo yra tinkamai deklaravęs savarankišką veiklą bei turintis galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Su užsakove, statomo namo savininke, K. U. dėl darbų tarėsi jis. Sutartis dėl atliekamų darbų buvo žodinė. Kad būtų greičiau, pasikvietė dirbti J. S., kurį jam rekomendavo kiti asmenys. Kaltas jaučiasi tik dėl to, kad pasitikėjo J. S. ir leido jam dirbti neįsitikinęs, ar yra tinkamai deklaravęs savarankišką veiklą. K. U. 2024-11-11 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad yra statybvietėje statomo namo savininkė, ir, kad dėl mūro bei pastato šiltinimo darbų atlikimo tarėsi su A. M.. Statybvietėje būna nereguliariai. Sutartį dėl atliekamų darbų sudarė žodine forma.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22(1) straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, nevykdantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdantis, atsako Užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.644 straipsnio 1 dalimi, rangovas - tai rangos sutarties šalis, prisiėmusi pareigą atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui. Statybos rangos sutarties atveju rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus (CK 6.681 straipsnio 1 dalis), taigi, viena iš esminių rangovo pareigų - tai pareiga užsakovo nurodymu pastatyti statinį ar atlikti statybos darbus.

Laikytina, kad objekte adresu: (duomenys neskelbtini), rangos sutarties šalis, prisiėmusi pareigą atlikti mūro ir pastato šiltinimo darbus, yra A. M. (fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla) pagal kitos šalies - užsakovės K. U. užduotį. Statybos darbai buvo vykdomi nesudarius rašytinės statybos rangos sutarties ir šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, tiek ir dėl šių santykių turinio, tiek dėl konkrečių šalių prisiimtų teisių ir pareigų. Abi šalys neneigia žodinio susitarimo dėl mūro ir šiltinimo darbų atlikimo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22(1) straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.

A. M., fizinis asmuo deklaravęs savarankišką veiklą, būdamas statytojo (užsakovo) įgaliotas rangovas - leido J. S. atlikti pastato šiltinimo darbus neįsitikinęs, ar asmuo yra tinkamai deklaravęs savarankišką veiklą bei turintis galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, ir tokiais veiksmais/neveikimu padarė pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginys ,,kad nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, nutarime skirti nuobaudą nurodyta, kad patikrinimo metu, laikytina rašymo apsirikimu, kadangi visuose pateiktuose kituose dokumentuose, paaiškinimuose aiškiai nurodyta, kad patikrinimas buvo atliktas 2024-11-11.?

Administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas surašyti tinkamai, iš esmės atitinka ANK 609 straipsnyje numatytus protokolui keliamus reikalavimus. 2024-12-11 nutarimu A. M. buvo paskirta administracinė nuobauda, įvertinus lengvinančią aplinkybę, kad prisipažįsta ir gailisi ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, t. y. straipsnio sankcijoje nustatytos nuobaudos – baudos minimumas. Nors A. M. teismo posėdžio metu kaltu nebeprisipažino, tačiau teismas negali pasunkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties, todėl nutarimas dalyje dėl nuobaudos dydžio paliktinas nepakeistu. A. M. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų, atitinkanti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad paskirta minimali nuobauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei.

Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad administracinio nusižengimo protokolas A. M. buvo surašytas pagrįstai ir dėl to jis pagrįstai nubaustas. Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta pagrįstai, todėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2024-12-11 nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistu, o A. M. skundas atmestinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. M. nurodė, kad paskirta didelė bauda skaudžiai atsilieps jo šeimos finansinei padėčiai. Todėl jam išaiškintina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja AN baudas, vykdydama šių baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą ir priverstinio išieškojimo priežiūrą. Negalėdamas iš karto sumokėti paskirtos baudos, gali kreiptis su prašymu į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl baudos mokėjimo išdėstymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.