Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria netenkintas P. K. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013-01-22 nutarimas Nr. 10-17-AT1-38, kuriuo V. G. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013-01-22 nutarimu Nr. 10-17-AT1-38 nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. G. atžvilgiu pagal ATPK 174 str., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

P. K., nesutikdamas su minėtu nutarimu, apskundė jį teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi P. K. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013-01-22 nutarimą Nr. 10-17-AT1-38.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad policija (Vilniaus AVPK 6 PK) neatliko jokių veiksmų (išskyrus A. K. apklausą), reglamentuotų tiek BPK, tiek ATPK, siekiant nustatyti papildomus ir nešališkus įvykio liudytojus. Nors buvo nurodyta, kad teismo koridoriuje buvo nemažai asmenų (keletas operatorių su video kameromis, keli advokatai, kiti asmenys), policija nesiėmė jokių veiksmų šių asmenų asmens tapatybėms nustatyti, neapklausė jų, taip pat neperžiūrėjo, nesusipažino ir neišreikalavo iš Vilniaus apylinkės teismo video įrašo, daromo video kamerų pagalba, siekiant nustatyti liudytojus, bei faktines aplinkybes. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo patalpos teismo pastato viduje yra stebimos vaizdo kamerų pagalba. Apeliantas pažymi, kad būtent penktajame minėto teismo pastato aukšto koridoriuje (bendrojo naudojimo patalpose - viešojoje vietoje) yra įrengtos ir sumontuotos video kameros, kurių pagalba stebima aplinka. Apeliantas nurodo, kad policija net neapklausė V. G., todėl apylinkės teismas turėjo šią klaidą ištaisyti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, V. G., siekdamas išvengti atsakomybės, turėjo pagrindą teigti, kad jis nieko neprisimena. Pasak apelianto, dėl policijos neveikimo, procedūros vilkinimo ir kitų įvardintų aplinkybių, nebuvo nustatyta objektyvi tiesa. Galimai kaltas asmuo - V. G. išvengia atsakomybės. Apeliantas mano, kad sudaromos sąlygos ir galimybė V. G. neatsakyti už savo padarytus ir atliktus tyčinius veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų, t. y. byloje nėra neginčytinų įrodymų, ar V. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., kuriuo nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, t. y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

V. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., paaiškino, kad teko bendrauti su P. K., jie yra proceso dalyviai baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka. Dėl 2012-11-28 įvykio V. G. paaiškino, kad 503 salėje vyko teismo posėdis minėtoje baudžiamojoje byloje, po 14.00 val., kai jis išėjo iš teismo posėdžių salės, su P. K. nebendravo ir necenzūrinių žodžių jo atžvilgiu nesakė (b. l. 29). Ši V. G. nurodyta įvykio versija nebuvo paneigta.

Tiek tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme P. K. nurodė, kad 2012-11-28 d. apie 14.20 val. viešoje vietoje, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo patalpose, esančiose Laisvės pr. 79A, Vilniuje, prie teismo posėdžių salės Nr. 503, pasibaigus teismo posėdžiui, kuriame buvo nagrinėjama jo iniciatyva iškelta baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka, pagal LR BK 155 str., 154 str., V. G. ištarė frazes „nu b..., K.“, tai buvo pasakyta grasinamu, nepatenkintu tonu, įžeidžiant jį. P. K. paklausė „kaip, ką jūs sakėte“, V. G. atsakė, „eik tu šikt s...“. P. K. paaiškino, kad A. K. girdėjo žodžius, jis buvo byloje kartu su P. K., nes teismo posėdis buvo viešas. P. K. prašė, kad A. K. jį atstovautų, buvo sprendžiamas klausimas dėl A. K. skyrimo atstovu byloje. P. K. nuėjo link lifto ir neįsivėlė į konfliktą. A. K. su V. G. kalbėjo. P. K. paaiškino, kad dar buvo pašalinių žmonių, buvo asmenys su video kameromis. P. K. pažymėjo, kad V. G. pasakyti žodžiai, tai chuliganizmas, nurodytų žodžių vartojimu viešoje vietoje, kibimu prie jo, V. G. pažeidė viešąją tvarką, tuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 str. (b. l. 22). Tiek tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme A. K. iš esmės patvirtino P. K. nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad P. K. prašė jį atstovauti privataus kaltinimo byloje. 2012-11-28 po posėdžio teisme 503 salėje buvo incidentas. Posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl A. K. atstovavimo. Jie visi išėjo iš teismo salės. A. K. išgirdo V. G. frazę, „nu b... K.“. P. K. sustojo, atsisuko ir paklausė „ką ponas, G.“. V. G. atsakė „eik tu ši..“ (b. l. 22-23).

Kaip matyti, V. G. bei P. K. ir A. K. paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesurinkus nešališkų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių P. K. skunde nurodytas aplinkybes negalima V. G. atžvilgiu surašyti administracinio teisės pažeisimo protokolo ir jo atžvilgiu taikyti administracinę teiseną bei traukti jį administracinėn atsakomybėn.

Nagrinėjamoje byloje policija iš esmės netyrė ar faktiškai vyko toks įvykis, apie kurį pranešė P. K., tik atliko jo nurodytų aplinkybių vertinimą. Teismas nagrinėdamas P. K. skundą, atliko įrodymų tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar V. G. atliko P. K. nurodytus veiksmus, tačiau neišnaudojo visų galimybių pilnai ištirti galimus įrodymus. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus, nustatyti ir apklausti įvykio vietoje buvusius asmenis. P. K. ir V. G. nurodę, kad be jų nurodytoje vietoje buvę daugiau asmenų, pvz. privataus kaltinimo bylos (Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teisme) dalyvių, kuriuos galima nustatyti pagal 2012-11-28 teismo posėdžio minėtoje byloje protokolą ir juos apklausti, siekiant nustatyti nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes. Be to, teismas neišnaudojo galimybės išsiaiškinti, ar apelianto nurodytas įvykis ir galimi liudytojai nebuvo užfiksuoti teismo patalpose esančiomis vaizdo kameromis. Apeliantas tvirtina, kad būtent penktajame Vilniaus miesto apylinkės teismo pastato aukšto koridoriuje yra įrengtos ir sumontuotos video kameros, kurių pagalba stebima aplinka.

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant V. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms ir prieštaravimams išsklaidyti, todėl P. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti P. K. apeliacinį skundą iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.