Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-29 · Administracinė byla Nr. eI-518-162/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
eI-518-162/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01519-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
L. O.
Advokatai
Jurga Šakienė
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-518-162/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01519-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 59; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Neringai Keršienei,

2015 m. sausio 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei L. O. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Rinkliavų centras) 2014 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 315 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Nurodo, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas remiantis Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Teismui pridedami mokėjimo pranešimai, kuriose nurodyta vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka ir dydis. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 100 Lt skundo surašymo ir pateikimo teismui išlaidų.

Pareiškėjas nurodo esantis Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 31-33 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoti sąskaitas už šių paslaugų teikimą ir pateikti jas mokėtojams. Metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 20 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas).

Vadovaujantis Nuostatų 61 punktu Jurbarko rajono savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovės atžvilgiu Jurbarko rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas prašyme nurodė bylą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovė, tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į prašymą atsakovė prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsakovė L. O. 2015 m. sausio 2 d. atsiliepimu nurodė nesutinkanti su prašymu ir išdėstė šiuos nesutikimo motyvus. Atsakovė nurodo, kad nekilnojamuoju turtu Eimantų kaime nesinaudoja, nes gyvena bute, esančiame adresu J.T. (duomenys neskelbtini), o šią aplinkybę patvirtina pažyma apie šeimos sudėtį ir deklaruotą gyvenamąją vietą bei AB „Lesto“ pažyma apie sunaudotą elektros energijos kiekį 2012-2013 metais. Pažymi, kad pagal Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtintų nuostatų 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ar juridiniai asmenys, nuosavybės teise ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Teigia nesanti vietinės rinkliavos mokėtoja Jurbarko rajone, nes turimo nekilnojamojo turto šiame rajone nenaudoja, o vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui moka kaip Tauragės miesto gyventoja.

Teigia, kad 2012 metais gavusi vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą kaip Eimantų kaimo gyventoja, kreipėsi į UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro specialistus, kurie patarė pristatyti AB „Lesto“ pažymą apie sunaudotą elektros energijos kiekį Eimantų kaimo valdoje, būsssiantį įrodymu apie nesinaudojimą minėtu nekilnojamuoju turtu. Teigia tokią pažymą pristačiusi ir daugiau jokių pranešimų iš pareiškėjo negavo, todėl manė, jog pateiktų dokumentų pakako ir ginčas išspręstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui ir atsakovei nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (minėta, toliau – ir Nuostatai).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. T2-47 1 punktu įvedė nuo 2012 m. balandžio 1 d. Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei šio sprendimo 2.1 punktu patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Minėti aktai bei Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-223 patvirtintos Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) paskelbti Jurbarko rajono savivaldybės interneto tinklapyje www.jurbarkas.lt) Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.

Nuostatų 21 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į pranešime nurodytą Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. (Nuostatų 34 punktas). Jeigu vietinės rinkliavos mokėtojas pageidauja, vietinę rinkliavą gali sumokėti už visus metus iš karto iki vasario 28 d. Tokiu atveju, pasikeitus nekilnojamojo turto savininkui (naudotojui) ir vietinės rinkliavos dydžiui, ji nebus perskaičiuojama (Nuostatų 35 punktas).

Nuostatų IX skyriuje numatyta galimybė taikyti vietinės rinkliavos lengvatas, kurias nustato ir taiko Jurbarko rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr.94/11606) patvirtina, kad L. O. nuosavybės teise pagal 2007 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6843 priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 108,71 kv. m. Tai reiškia, kad atsakovė pagal Nuostatus laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nors atsakovė atsiliepime teigia, jog 2012 metais kreipėsi į pareiškėją pateikdama duomenis apie nesinaudojimą minėtu nekilnojamuoju turtu, tačiau UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 2015 m. sausio 15 d. raštu Nr. IS-019 informavo teismą, kad atsakovė L. O. dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo nesikreipė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2157/2013, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2156/2013 ir kt.), vietinės rinkliavos lengvatų taikymas yra viešojo administravimo subjekto kompetencija, todėl nesant galiojančio kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimo takyti lengvatą, teismas nevertina atsakovės pateiktus įrodymus dėl deklaruotos gyvenamosios vietos, pažymos apie šeimos sudėtį bei AB „Lesto“ pažymos apie sunaudotą elektros energiją.

Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai Nr. 10043061 bei Nr. 10151361 patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra 315 Lt. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovės nuosavybės teise valdomo pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota remiantis Nuostatais, t.y. pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto. Nuostatų 22 punkte numatyta, kad maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties pastatų (individualių ir daugiabučių namų) ir sodų paskirties pastatų, kuriuose nuolat gyvenama, plotas yra 100 kv.m. bendro ploto. Nors atsakovei priklausančio individualaus gyvenamojo namo bendras plotas 108,71 kv.m., tačiau pagal minėtą Nuostatų reglamentavimą, vietinė rinkliava apskaičiuota gyvenamajam namui nustatytą rinkliavos dydį, padauginus iš maksimalaus apmokestinamo ploto (0,15 Lt/mėn x 100 kv.m.). Atsakovei už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 135 Lt dydžio vietinė rinkliava; už 2013 metus – 180 Lt dydžio vietinė rinkliava. Remdamasis prieš tai išdėstytu, teismas sprendžia, jog paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos pareiškėjui priteistina 315 Lt įsiskolinimo suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės patirtas 100 Lt skundo surašymo ir pateikimo teismui išlaidas.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę inter alia reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.

Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 100 Lt sumą sudaro prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Pareiškėjo patirtas išlaidas patvirtina 2014 m. lapkričio 11 d. sąskaita faktūra Nr. JUR1021 bei 2014 m. lapkričio 18 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 6737. Bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo vardu prašymą ruošė ir teikė advokatė Jurga Šakienė, atstovaujanti pareiškėją pagal teisinių paslaugų sutartį.

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-261-776/2014 nurodė, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei nutarti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Nors pareiškėjo prašoma priteisti 100 Lt suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga (vien per 2013 metus teisme išnagrinėta virš tūkstančio tokio pobūdžio bylų), nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, pareiškėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą (analogiškose pareiškėjo bylose pareiškėją atstovauja ta pati advokatė), pareiškėjas skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, prašymo ir jo priedų kopijas atsakovui ruošė teismas, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai, priteisiant 50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015 konstatavo, kad paminėti argumentai yra reikšmingi ir pakankami nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį analogiškose bylose.

Dėl nustatomos prievolės piniginės išraiškos

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu, visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį eurais, taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą, teismas po euro įvedimo dienos išnagrinėjęs ginčą dėl piniginės prievolės nustatytos iki euro įvedimo dienos bei šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo eurais, taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. O., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas nežinomas), pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 179901854) 91,00 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti iš atsakovės L. O., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas nežinomas), pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 179901854) 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė