Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. V. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria T. V. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gruodžio 25 d.

Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad G. M. turint tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – kiekiu, savanaudiškais tikslais, sutelkus bendrininkus, paskirsčius bendrininkų vaidmenis ir juos kontroliuojant, organizavus neteisėtą didelio kiekio kanapių auginimą, labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių gaminimą ir laikymą, T. V. T. neteisėtai augino labai didelį kiekį kanapių, neteisėtai gamino ir laikė bei rengėsi pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, veikiant bendrininkų grupėje, o būtent:

G. M. ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio mėnesį neteisėtam kanapių auginimui pasitelkus vietnamiečių tautybės ikiteisminio tyrimo nenustatytą asmenį ir jį – Vietnamo Socialistinės Respublikos pilietį T. V. T., jis kartu su nenustatytu asmeniu ne vėliau kaip nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. sausio mėnesio, Žirnių 58, Vilniuje, esančių patalpų rūsyje, G. M. nurodymu ir pastarajam kontroliuojant, įrengė pertvaras ir tokiu būdu suformavo 4 patalpas, skirtas kanapėms auginti, jis – T. V. T. atliko elektros įrengimo darbus, montavo oro filtrus, elektros leputes, vandens siurblius, ventiliacijos vamzdžius, šviestuvus, vandens žarnas, ventiliatorius, elektros transformatorius, savadarbius šviestuvus, oro temperatūros ir drėgmės matuoklius, t. y. sumontavo specializuotą įrangą, pritaikytą kanapėms auginti. Tęsiant nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir jis – T. V. T., G. M. nurodymu ir pastarajam kontroliuojant, į plastikinius indus pasodino didelį kiekį kanapių augalų, bei pažeisdami nustatytą tvarką, juos augino, džiovino ir tokiu būdu gamino narkotinę medžiagą – kanapes. Vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą auginti didelį kiekį kanapių bei pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, nuo 2012 m. sausio 16 d. pasitelkus bendrininką, Vietnamo Socialistinės Respublikos pilietį B. V. N., kuris minėtose patalpose prisijungęs prie daromų nusikalstamų veikų, kartu su juo – T. V. T. sodino kanapių augalus, juos laistė, tręšė, vėdino patalpas bei palaikė tinkamą augti augalams temperatūrą ir tokiu būdu augino didelį kiekį kanapių augalų, o išaugintas kanapes džiovino ir tokiu būdu gamino bei patalpose, esančiose Žirnių 58, Vilniuje, laikė narkotinę medžiagą. Tokiu būdu vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2012 m. sausio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir jis – T. V. T., o nuo 2012 m. sausio 16 d. prie daromų nusikaltimų prisijungęs V. N. B., veikęs kartu su juo – T. V. T., G. M. nurodymu ir pastarajam kontroliuojant, išaugino didelį kiekį kanapių augalų, dalį užaugintų kanapių nupjovė, išdžiovino ir susmulkino bei tokiu būdu neteisėtai pagamino didelį kiekį – 724,45 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė pastato, esančio Žirnių 58, Vilniuje, rūsyje, kitą dalį, labai didelį kiekį – 4 397,84 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), nupjovė ir neteisėtai laikė minėtose patalpose, o taip pat pažeisdami nustatytą tvarką augino 2098 vnt. kanapių augalų, iš kurių rengėsi neteisėtai pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių bendra masė 6 208,47 g. Tokiu būdu T. V. T. kartu su bendrininkais, t. y. ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu ir V. N. B. bei organizatoriumi G. M., išaugino didelį kiekį kanapių augalų, iš kurių pagamino bei rengėsi pagaminti labai didelį kiekį – iš viso 11 330, 76 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kol 2012 m. sausio 25 d. kratos metu patalpose, esančiose Žirnių 58, Vilniuje, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus kiekius narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei augančių kanapių augalų.

T. V. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi T. V. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Skunde teigiama, jog teismas, spręsdamas dėl griežčiausios kardomosios priemonės tolesnio taikymo būtinybės bei jos taikymo būtinybę grįsdamas T. V. T. pareikšto kaltinimo sunkumu, privalėjo įvertinti T. V. T. pareikšto kaltinimo pagrįstumą ta apimtimi ir tuo aspektu, ar byloje surinktų duomenų visuma patvirtina ar paneigia pareikšto kaltinimo realumą ir pagrįstumą. Tačiau teismas nutartyje tik formaliai pažymėjo, kad byloje yra faktinių duomenų, kad T. V. T. nusikalto, visiškai neanalizavo ir nevertino, ar teismui pateikti bylos duomenys šioje proceso stadijoje pagrindžia T. V. T. pareikštą kaltinimą ir jeigu tai, tai kokia apimtimi. Gynėja tvirtina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą. Byloje taip pat nėra visiškai jokių duomenų, kurie paneigtų T. V. T. nurodytas aplinkybes, kad nei su kaltinamuoju G. M., nei su jokiais kitais asmenimis jis nesitarė pagaminti labai didelį narkotinių medžiagų kiekį ir jų negamino, taip pat nesirengė jų gaminti, kad jokių narkotinių medžiagų jis nelaikė, jokios narkotinės medžiagos jam niekada nepriklausė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad T. V. T. būtų turėjęs valdymo ar/ir naudojimosi teises į minėtas rūsio patalpas, kuriose buvo auginami kitiems asmenims priklausę kanapių augalai. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų T. V. T. nurodytas aplinkybes, kad jam buvo pasiūlytas elektriko darbas Lietuvoje, tačiau už atliktus darbus su juo nebuvo atsiskaityta, o juo, kaip asmeniu, pagal tuo metu susiklosčiusią situaciją buvusiu visiškai priklausomu nuo asmenų, jį atgabenusių į Lietuvą, buvo pasinaudota, jo rankomis atliekant įvairius veiksmus su minėtoje patalpoje augusiomis kitiems asmenims priklausiusiomis kanapėmis.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas turėjo įvertinti ir BPK numatytų suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų objektyvų egzistavimą, ilgalaikio suėmimo tolimesnio taikymo pagrįstumą ir suėmime praleisto laiko santykį su kaltinamajam gręsiančios bausmės dydžiu. Gynėjos teigimu, kuo ilgau asmuo praleidžia suėmime ir kuo didesnę santykinę jam galimai gręsiančios bausmės dalį sudaro suėmime praleistas laikas, tuo mažesnė tikimybė, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, o kuo ilgiau asmuo praleidžia suėmime iki nuosprendžio priėmimo, tuo didesnė yra tikimybė, kad bus pažeistos Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose bei tarptautiniuose susitarimuose įtvirtintos pamatinės žmogaus teisės. Kaltinamajam suėmimas taikomas jau ilgą laiką – beveik du metus, kas sudaro beveik ½ dalį visos pagal BK 265 straipsnį galimos jam skirti laisvės atėmimo bausmės, o duomenų, kad T. V. T. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, byloje nėra. Todėl vien ši aplinkybė, kad kaltinamasis yra praleidęs tokią didelę jam galimai gresiančios griežčiausios bausmės dalį, leidžia manyti, jog T. V. T. neturi jokios motyvacijos ir realiai egzistuojančio pagrindo bėgti ar slėptis nuo teismo. Be to, skundžiamoje teismo nutartyje jokių tai patvirtinančių duomenų nėra nurodyta. Taip pat taip pat nėra nurodyta jokių realių faktų, kurie sudarytų objektyvų pagrindą manyti, kad T. V. T., slėpdamas (bėgdamas) nuo teismo trukdytų proceso eigai. Teismas iš esmės pratęsė T. V. T. suėmimo terminą dėl to, kad jis yra užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, pilietis, su Lietuva nesusijęs jokiais socialiniais ryšiais. Tačiau tokia baudžiamojo proceso teisės normų, reglamentuojančių suėmimo skyrimą (jo termino pratęsimą), traktuotė bei taikymo praktika yra teisiškai ydinga ir iš esmės neteisinga, nes sudaro prielaidas suėmimą, kaip vienintelę taikytiną kardomąją priemonę, taikyti kiekvienam užsieniečiui, nes daugumos jų su Lietuva nesieja jokie socialiniai ryšiai, be to, jie visi neišvengiamai turi tvirtų ryšių užsienyje. Pagal nacionalinių teismų, tiek pagal E. Ž. Teisių Teismo praktiką, sprendžiant asmens suėmimo pratęsimo klausimą, turi būti apsvarstyta švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo. Tokių asmenų neišvykimas iš šalies gali būti užtikrinamas dokumentų paėmimu ir pareigos itin dažnai registruotis policijos įstaigoje nustatymu. galimybė. Be to, vadovaujantis Europos tarybos 2009-10-23 sprendimu 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui, teismas turėjo apsvarstyti galimybę vienos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimo dėl alternatyvios suėmimui kardomosios priemonės vykdymą perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje įtariamasis ar kaltinamasis nuolat gyvena. Tačiau to nesvarstė, nors byloje yra duomenų, kad iki T. V. T. sulaikymo Lietuvos Respublikoje, jis nuolat gyveno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje – Čekijos Respublikoje. Ten turėjo legalų pragyvenimo šaltinį ir nuolatinę gyvenamąją vietą, tai yra glaudūs socialiniai ryšiai jį siejo su kita Europos Sąjungos valstybe nare. T. V. T. buvo išduotas leidimas gyventi Čekijoje. Todėl ir teismo argumentas, kad T. V. T. nėra Europos Sąjungos pilietis nėra pakankamas pratęsti jam suėmimo terminą.

Gynėjos teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas visiškai neatsižvelgė ir į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, o šioje byloje jis yra jau davęs parodymus, kas dar kartą patvirtina, kad jis neturi jokio pagrindo bėgti (slėptis) nuo teismo ir tokiu būdu trukdyti procesui.

Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. V. T. gynėjos skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. V. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė BPK 121, 122, 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia gynėjos dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo klausimai nesprendžiami ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai yra šiuo metu svarstant klausimą dėl suėmimo termino T. V. T. pratęsimo pagrįstumo, nėra revizuojamas T. V. T. baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisingumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas nutartyje šiuo atveju pagrįstai konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismui pateikti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis T. V. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šiuo konkrečiu atveju, patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog T. V. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį. Tokie duomenys, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra paties kaltinamojo parodymai, kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kratų ir apžiūrų protokolai, specialistų išvados, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Taigi, kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti suėmimo terminą T. V. T. šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Proporcingumo principas taikant procesinės prievartos priemones šiuo atveju nėra pažeistas.

Apygardos teismas kaltinamajam T. V. T. suėmimo terminą trims mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šį suėmimo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai. Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje dėl suėmimo taikymo yra nustatyta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (skunde minimo LAT senato nutarimo Nr. 36 8 punktas).

T. V. T. kaltinamas labai sunkaus (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir apysunkio (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Jie susiję su didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu. Nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, Apeliacinio teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) teismo.

Kitų reikšmingų suėmimo pagrindui nustatyti aplinkybių visetas taip pat neleidžia paneigti suėmimo būtinumo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą, teisingai įvertino, kad kaltinamasis T. V. T. nėra Europos Sąjungos pilietis, turi ryšių už jos ribų, Lietuvoje jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, legalaus pragyvenimo šaltinio, Lietuvos Respublikoje nėra saistomas socialiniais, šeiminiais santykiais. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas T. V. T. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nors suimtojo gynėja skunde nurodo, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje Europos Sąjungos valstybėje - Čekijos Respublikoje, jo socialiniai ryšiai ten yra tvirti, jis dirbo, tačiau teismas mano, jog šio kaltinamojo gynėjos teiginio nepakanka tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas yra išnykęs. Be to šios aplinkybės dar kartą rodo, jog jis neturi jokių socialinių ar materialinių ryšių valstybėje, kurioje vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas, bei turi tvirtus socialinius ryšius užsienyje. Šios aplinkybės didina tikimybę, kad suimtasis gali vengti teismo proceso, išvykti iš šalies, kurioje jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Kaltinamojo gynėja nurodo, kad teismas, svarstymas dėl suėmimo termino T. V. T. pratęsimo, taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad T. V. T. anksčiau nebuvo teistas. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo suėmimo terminą yra atsižvelgiama į kaltinamojo teistumus, tačiau šiuo atveju ši aplinkybė tikrai nenusveria kitų aplinkybių, patvirtinančių suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindo buvimą, ir nėra pakankamos panaikinti pačią griežčiausią kardomąją priemonę.

T. V. T. pratęsiant suėmimo terminą esmingai įstatymas, kaip tvirtina gynėja skunde, taip pat nebuvo pažeistas. Patikrinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, taip pat neįžvelgiama galimo Vilniaus apygardos teismo šališkumo ar neobjektyvumo apraiškų priimant nutartį. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo bei skundžiamos nutarties, nėra jokio pagrindo manyti, jog teismas galėjo būti suinteresuotas svarstomo klausimo pobūdžiu bei galimu išankstiniu sprendimu. Atkreiptinas gynėjos dėmesys į tai, kad BPK 123 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog, kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio kodekso 122 straipsnio reikalavimais. Tai reiškia, jog teisminėse proceso stadijose kardomųjų priemonių klausimai, taip pat ir kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, gali būti sprendžiami ir paties teismo iniciatyva. Prašymas teismo posėdyje skirti kaltinamajam švelnesnę kardomosios priemonės rūšį neįpareigoja teismo besąlygiškai jį tenkinti ir kartu nedraudžia teismui savo iniciatyva pratęsti suėmimo terminą, nustačius, kad aplinkybės, į kurias teismas turi atsižvelgti pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nėra pakitusios. Vilniaus apygardos teismas, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, pagrįstai nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo galimybės T. V. T.. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė kitokį sprendimą negu suimtasis tikėjosi, nepasisakė dėl jo kaltės įrodytumo, nėra teismo šališkumo įrodymas, o duomenų kad teismas būtų šališkas byloje nėra.

Kaltinamajam T. V. T. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma jau pakankamai ilgą laiko tarpą. Gynėja skunde nurodo, kad teismas kiekvieną kartą iš naujo turi patikrinti, ar tokį ilgą laiką asmeniui taikomas suėmimas yra pateisinamas. Be to, teismas visiškai neįvertino T. V. T. suėmimo trukmės pagrįstumo ir nutartyje nieko nepasisakė, ar tokį ilgą laiką (beveik du metus) laikomas T. V. T. suimtas, kuriam nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, pagrįstai. Tai, kad suėmimas šiuo atveju yra pateisinamas, šioje nutartyje jau buvo išdėstyta, o teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad suėmimo terminas T. V. T. pratęsiamas, nes neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas ir yra BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse nurodytos sąlygos. Nors teismas nutartyje ir nenurodė išsamesnių suėmimo taikymo trukmės pagrįstumo motyvų, tačiau jokių BPK nuostatų, reglamentuojančių suėmimo taikymo trukmę nepažeidė. Pažymėtina, kad remiantis EŽTT praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Šioje byloje T. V. T. inkriminuotas nusikaltimas yra ne tik labai sunkus, bet ir keliantis neabejotiną grėsmę visuomenei. Aptariamu konkrečiu atveju viešasis interesas netrukdomai teisiškai įvertinti inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, neabejotinai turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nors T. V. T. laikomas suimtas ilgą laiką, tačiau šioje (ir ankstesnėse) nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad ilgas suėmimo terminas yra pateisinamas. Be to, pažymėtina, kad BPK 127 straipsnis reglamentuoja suėmimo taikymo trukmę tik ikiteisminio tyrimo metu, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suėmimas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 18 mėnesių, tačiau įstatymas nenumato maksimalių suėmimo trukmės terminų, kai byla jau yra teisme. Ši baudžiamoji byla jau nagrinėjama teisiamajame posėdyje, todėl teismo nutartis T. V. T. suėmimo terminą pratęsti dar trims mėnesiams nepažeidžia ir BPK 127 straipsnio nuostatų.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o esant motyvuotiems T. V. T. suėmimo termino pratęsimo pagrindui ir sąlygoms teismas taip pat neįžvelgia nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo T. V. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.