- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-31
- Bylos Nr.
- N-63-3033-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimo ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje bei 130² straipsnyje, padarymo. R. M. nubaustas už tai, kad 2009 m. birželio 11 d., 21 val. 48 min., Šiaulių rajone, kelyje A-11 Šiauliai—Palanga 7 km, vairavo V. M. priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta, vengė neblaivumo (apsvaigimo) patikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 29 d. nutarimu R. M. už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 20 parų administracinį areštą su automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, o administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, nutraukė, nesant R. M. veikoje minėto pažeidimo sudėties.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs R. M. apeliacinį skundą, 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi R. M. apeliacinį skundą tenkino iš dalies – minėtą nutarimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II.
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 8 d. nutarimu R. M. veiką kvalifikavo pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį ir skyrė 20 parų administracinį areštą bei pagal ATPK 129 straipsnį ir skyrė 30 parų administracinį areštą, kuriuos subendrinęs, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skyrė galutinę subendrinta administracinę nuobaudą – 30 parų administracinį areštą, o bylos dalį dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, nutraukė. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, jog R. M. transporto priemonę vairavo neblaivus, tačiau jame užfiksuota, kad R. M. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta, kas atitinka ATPK 128 straipsnio 2 dalies dispoziciją, bei aplinkybės, kad tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje vengė neblaivumo (apsvaigimo) patikrinimo, kas atitinka ATPK 129 straipsnio dispoziciją. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, teismas R. M. veikos kvalifikaciją patikslino. Teismas R. M. paaiškinimus vertintino kaip pasirinktą gynybos būdą, nepagrįstą jokiais kitais bylos duomenimis bei dokumentais, pripažino, kad pareigūnų nurodytos aplinkybės leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigtos. Atmetė R. M. argumentą, jog jis buvo įsitikinęs, kad turi teisę vairuoti, nes buvo apskundęs jo atžvilgiu priimtą nutarimą. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgė į tai, kad R. M. yra linkęs daryti pažeidimus, turi vieną galiojančią nuobaudą, niekur nedirba, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau paskirtų baudų nėra sumokėjęs.
Šiaulių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. M. prašymą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimu paskirtos galutinės administracinės nuobaudos – 30 parų administracinio arešto – vykdymo sąlyginio atidėjimo ir pakeitimo viešaisiais darbais, 2009 m. spalio 16 d. nutarimu jo prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad sąlyginis arešto atidėjimas taikomas tuo pačiu nutarimu, kuriuo buvo paskirta administracinė nuobauda. Be to, įvertinęs R. M. sveikatos būklę, pripažino, kad atlikti viešuosius darbus jam būtų daug sudėtingiau.
III.
Apeliaciniais skundais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimą ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimą. Nurodo, kad byla nutrauktina, nes nevairavo transporto priemonės neblaivus, o tik atsisakė tikrintis neblaivumą, kadangi alkotesterio antgalis, policijos pareigūnams jį sustabdžius, jau buvo išpakuotas, pareigūnai neleido raštu pasiaiškinti, kodėl atsisakė tikrintis neblaivumą. Teigia, jog nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo neturėjo galimybės, kadangi policijos pareigūnai iš karto užsiėmė transporto priemonės transportavimu į aikštelę, jo mobilus telefonas buvo išsikrovęs, o eiti pėsčiomis buvo per toli. Teigia, kad buvo visiškai įsitikinęs, jog turi teisę vairuoti transporto priemones. Prašo dėl sveikatos problemų sąlyginai atidėti arešto vykdymą, paskiriant viešuosius darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimo tenkinamas iš dalies, dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimo – atmetamas.
Dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimo.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. M. kaltė, padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda pagal šį straipsnį individualizuota tinkamai.
R. M. kaltę dėl padaryto administracinio pažeidimo patvirtina administracinėje byloje esanti medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 9), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 10), tarnybinis pranešimas (b. l. 8). Minėtame pranešime policijos pareigūnas nurodė, kad patruliuodamas pamatė įtartinai po kelią važinėjantį, ir kaip vėliau paaiškėjo, R. M. vairuojamą automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis buvo sustabdytas, o nuo vairuotojo sklido labai stiprus alkoholio kvapas, jis atlikti testą neblaivumui nustatyti ir pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu atsisakė. Šiais paaiškinimais netikėti nėra pagrindo. Apeliantas, neigdamas policijos pareigūno parodymų teisingumą, jokių aplinkybių, dėl kurių jis būtų suinteresuotas jį melagingai apkaltinti nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, byloje nėra duomenų, kad R. M. būtų apskundęs jo veiksmus pavaldumo tvarka, todėl šiais paaiškinimais pagrįstai vadovautasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Atitinkamai apelianto teikiama įvykio versija vertinta kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai. Pažymėtina, kad apeliantas nesiėmė jokių veiksmų bet kokioms abejonės dėl jo blaivumo pašalinti ? atlikti fizinius pratimus (testą) neblaivumui įvertinti nesutiko, nepasinaudojo įstatymo įtvirtinta teise savo noru nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jam buvo objektyviai apribota galimybė nuvykti į medicinos įstaigą. Iš paties apelianto paaiškinimų matyti, kad jis neįvertino visų konkrečioje situacijoje įmanomų būdų nuvykti į medicinos įstaigą (pvz. viešuoju transportu, paprašant kitų asmenų iškviesti pagalbą ir t. t.).
R. M. nurodo, kad įvykio dieną buvo įsitikinęs, kad turi teisę vairuoti transporto priemonę. ATPK 330 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 31 d. nutarimu R. M. pripažino kaltu už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 1,59 promilės girtumas) ir skyrė jam 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Taigi R. M. neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo teismo nutarimo priėmimo dienos. Apeliantas nurodo, kad minėtą nutarimą apskundė, tačiau apeliacinio skundo padavimas minėtos administracinės nuobaudos vykdymo nesustabdo. Pažymėtina, kad pažeidimo padarymo metu minėtas nutarimas ir jo pagrindu paskirta administracinė nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) galiojo. Įvedus duomenis į LITEKO programą, nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo tik 2009 m. spalio 2 d. Dėl šių priežasčių R. M. argumentas, kad teisę vairuoti transporto priemones pažeidimo padarymo metu turėjo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas R. M. veiką kvalifikavo ir pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau nagrinėjamu atveju pripažintina, jog ATPK 129 straipsnio dispozicijoje yra nurodyti visi R. M. veikos požymiai, todėl jo veikos papildomai kvalifikuoti ir pagal kitą ATPK straipsnį (nagrinėjamu atveju – ATPK 128 straipsnio 2 dalį), pagrindo nėra, kadangi ATPK 129 straipsnio dispozicijoje esantis veikos požymis – transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti – apima ir atvejį, kai asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, kadangi tokia teisė jam yra atimta. Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. M. padaryta veika netinkamai kvalifikuota pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, dėl to Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimo dalis dėl padarytos veikos kvalifikavimo pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį panaikinama ir bylos teisena šioje dalyje nutraukiama (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas atitinkamai keičiamas.
Dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimo.
ATPK 338¹ straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas arba kuriam bauda pakeičiama administraciniu areštu šio kodekso 314 straipsnyje nustatyta tvarka, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Taigi sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas gali būti atidėdamas, esant tam tikrom sąlygoms ir tuo pačiu apylinkės teismo nutarimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas administracinio arešto vykdymo atidėjimo klausimo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nekėlė. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1504/2008), jog paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, jei yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, dėl kurių arešto taikymas sukeltų itin sunkias ir neproporcingas siekiamiems tikslams pasekmes, nebuvo nustatyta. Apeliantas nurodo, kad arešto negali atlikti dėl ligos, tačiau šios aplinkybės neįrodytos. Administracinėje byloje pateiktoje epikrizėje (b. l. 42) užfiksuoti seni 2008 m. spalio 14-22 d. gydymo stacionare duomenys, todėl niekaip negali patvirtini dabartinės apelianto sveikatos būklės. Be to, įvertinus epikrizėje aprašytą ligą, paciento būklę po išrašymo bei rekomenduojamą gydymą, akivaizdu, kad joje nurodyta liga konkrečiu atveju netrukdo apeliantui atlikti administracinį areštą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu motyvu, kad sąlyginai atidėjus arešto vykdymą ir įpareigojus atlikti viešuosius darbus, kas yra būtina sąlyga, apeliantui dėl jo nurodytos sveikatos būklės šiuos įpareigojimus būtų fiziškai sunkiau įvykdyti nei atlikti administracinį areštą.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimo tenkinti iš dalies, dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimo – atmesti.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimo dalį, kuria R. M. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir bylą dėl šio pažeidimo nutraukti.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimo rezoliucinę dalį, kuria buvo subendrintos nuobaudos, panaikinti.
Likusią Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.