Kauno apygardos teismo nutartis

2020-08-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-605-813/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-24
Bylos Nr.
1S-605-813/2020
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00225-2008-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
A. F.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-605-813/2020
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00225-2008-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgio Kiškio,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. F. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 17 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. F. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 14 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. vasario 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 17 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta nuteistajam A. F. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos, konstatavus, kad nuteistąjį ir jo elgesį apibūdinančių aplinkybių visuma neduoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės bei prižiūrimą, nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.

4. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartimi skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad visapusiškai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis A. F. skunde prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teigia, kad tiek Komisijos nutarimas, tiek teismo nutartis yra diskriminaciniai, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama kam nors teikti privilegijas ar daryti apribojimus dėl žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties. Nurodo, kad Komisija, svarstydama jo lygtinio paleidimo klausimą, 6 kartus neturėjo priekaištų dėl to, kad jis 7 kartus baustas drausmine tvarka, juolab, kad paskutinė nuobauda skirta 2013 m., o šiuo metu teigia, kad tai jį neigiamai charakterizuoja. Nuteistasis tikina priekaištų iš pareigūnų neturintis, todėl jam nesuprantamas argumentas dėl dvejopos nuomonės į pareigūnų priežiūrą. Nesutikdamas su argumentu dėl žalos atlyginimo, teigia, kad šiuos klausimus sprendžia pataisos namų buhalterija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. F. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., t. y., redakcija, kuri galiojo Komisijos nutarimo priėmimo metu) buvo numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, daryti priešingą išvadą, negu Komisija, neturėjo pagrindo. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, A. F. nepateikė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, ar kaip teigia skundo autorius, diskriminaciniu.

8. Nuteistasis A. F. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir aukščiau minėta, taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. A. F. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą. Taigi vieną iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų nuteistasis atitinka. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą bylą, skundžiamą nutartį, nuteistojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam A. F. šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vienos iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadai, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. F. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema (36 balai), tačiau artima vidutinei. Be to, net ir esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo Komisija ir pirmosios instancijos teismas, tokia pažanga nenustatyta.

10. Pastebėtina, kad nuteistojo A. F. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo paskutinio vertinimo yra padidėjęs net 6 balais. Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu, teismas abejoti neturi jokio pagrindo, nurodyta, kad šis vertinimas padidėjo, kadangi mąstymo ir elgesio skiltyje pastebima nuteistojo sąmoningumo stoka savo probleminių sričių elgesyje atpažinimo atžvilgiu, motyvacijos stoka tęsti dalyvavimą pradėtose programose su siekiu spręsti turimas elgesio problemas bei nuteistojo nenuolaidumas, sunkumai priimant kito žmogaus požiūrį, darbinės motyvacijos stoka. Praeityje A. F. elgesyje pasireiškė agresyvaus, impulsyvaus elgesio apraiškos. Šiuo metu atlieka bausmę ir anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus. Jis linkęs įsivelti į problemines situacijas, kuriose veikia spontaniškai, neatsakingai, nemąsto apie galimas savo poelgių pasekmes. A. F. turi alkoholio vartojimo problemų, tačiau jų, būdamas laisvėje, spręsti nemėgino, nes neįvertino sudėtingumo. Agresija kyla, kuomet būna neblaivus, nors nei psichologiškai, nei fiziškai savęs priklausomu nuo alkoholio nelaiko. Būdamas įkalinimo įstaigoje jis dalyvavo savitarpio pagalbos grupės veikloje, siekdamas spręsti alkoholio vartojimo problemą, taip pat dalyvavo Pykčio ir agresijos valdymo programoje, tačiau joje sudalyvavo tik keliuose pirmuose užsiėmimuose. Nuteistasis pripažino, kad Anoniminių alkoholikų savipagalbos grupės veikloje ir Pykčio bei agresijos valdymo programoje dalyvavo daugiau dėl formalumo. Stokojo vidinės motyvacijos, sąmoningumo, probleminių sričių jo elgesyje atžvilgiu. Nuteistajam kyla sunkumų paaiškinant, kokią naudą minėti užsiėmimai jam davė. Stebimas nuteistojo polinkis sudaryti apie save kuo palankesnį vaizdą, kai ką pagražinti ar nuslėpti. Šie nuteistojo elgesį ir mąstymą labiau neigiamai nei teigiamai apibūdinantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėtų būti vertinami atsietai nuo nusikaltimo, už kurį A. F. atlieka bausmę, pobūdžio. Skundo autorius šiuo metu bausmę atlieka už itin žiaurų kito žmogaus gyvybės atėmimą. Nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, nuosprendyje nurodyta, kad iki nusikaltimo padarymo asmuo nuolat girtaudavo. Nors ankstesnė kriminalinė nuteistojo patirtis negali būti laikoma absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ankstesni teistumai atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar nuteistasis deramai supranta alkoholio įtaką savo elgesiui ir ar būdamas laisvėje sugebės atsisakyti jo vartojimo. Kadangi Pykčio ir agresijos valdymo programoje dalyvavo tik formaliai, kyla abejonių ir dėl to, ar iškilsiančiais problemas, ypač susidarius konfliktinėms situacijoms, sugebės spręsti socialiai priimtinais ir konstruktyviais būdais. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, jog nuteistajam būtina išmokti labiau apgalvoti ir analizuoti savo poelgius, atsirinkti tinkamus elgesio variantus, suvokti neigiamą nusikaltimų poveikį visuomenei, lavinti problemų ir konfliktų sprendimo įgūdžius. Visa tai padaryti jis gali aktyviai, o ne formaliai, kaip kad buvo iki šiol, dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis. Tokiu būdu jis tuo pačiu sumažintų ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kintamus balus, kurių šiuo metu iš visų jam nustatytų 36 balų yra net 26 balai bei eliminuotų bent dalį jam nustatytų kriminogeninių veiksnių.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. F. šiuo metu nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys; lėšos, ieškiniai; ankstesnis teistumas, paskutinis teistumas sunkesnis; teistas už labai sunkų nusikaltimą. Paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, kaip ir minėta, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, kurie paskutiniu metu jo atžvilgiu net padidėjo. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių nustatymas, šiuo atveju netgi didėjimas, rodo, kad dalyvavimas atitinkamose programose reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturėjo, nuteistojo atžvilgiu vykdomas pataisos procesas nebuvo pakankamai efektyvus, su galimu pakartotiniu nuteistojo A. F. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos.

12. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galima spręsti ir atsižvelgiant į jo elgesį padarytos žalos atlyginimo srityje. Teisėjų kolegija pažymi, jog asmuo, išgyvenantis dėl savo neteisėto elgesio, stengiasi sušvelninti kilusius neigiamus padarinius, pašalinti padarytą žalą ir pan. Šiuo atveju tokių duomenų nenustatyta ir tai geriausiai atspindi nuteistojo požiūris (ir jo pastangos) į priteistų civilinių ieškinių atlyginimą. Nuosprendžiu iš jo yra priteista 868,86 Eur, be to, nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia 1 381,14 Eur, tačiau iš jų A. F. yra sumokėjęs tik labai menką dalį – 34,30 Eur, kas laikytina formaliu, simboliniu turimų įsipareigojimų atlyginimu. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2008 m. vasario 17 d., apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas 2009 m. gruodžio 1 d. Į nuteistojo asmeninę sąskaitą buvo pervedamos piniginės lėšos, tačiau šių lėšų savanoriškam žalos atlyginimui neskirdavo. Nuteistasis, nesuvokiantis pareigos atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, negali tikėtis švelnesnių bausmės atlikimo režimo sąlygų. Komisija ankstesnio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu buvo nustačiusi A. F. rekomendaciją tęsti finansinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau šios rekomendacijos nuteistasis nepaisė, turimų finansinių įsipareigojimų nemažina, nededa jokių pastangų šia linkme.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių (neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas 7 kartus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais) nepakanka daryti išvadai, kad A. F., šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama.

14. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuojama, kad nuteistojo A. F. pataisos procesas turi būti tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas A. F. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. F. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. F. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysDarius KantaravičiusJurgis Kiškis