Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje I. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, teista Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 9 MGL (338,94 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda, duomenų apie sumokėjimą nėra, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

I. B. 2020 m. sausio 18 d., apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kambaryje kilusio žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo šeimos nario – motinos L. B. atžvilgiu, kuriai gitara sudavė du smūgius į kojas, ranka sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, malkų pliauska sudavė kartą į abi rankas ir rankomis pešė už plaukų, taip mušdama nukentėjusiajai L. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kairėje alkūnėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje ir abiejose blauzdose.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji I. B. pripažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad sudavė smūgius savo motinai L. B.. Ji gyvena kartu su motina L. B., motinai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 18 d., ji ir motina L. B. buvo namuose. Abi gėrė alų. Po išgertuvių namuose vakaro metu tarp jų abiejų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji nesusivaldė ir kambaryje motinai sudavė gitara smūgius į kojas, po to medine malka sudavė smūgį į rankas, pešė paėmusi už plaukų. Kiek viso smūgių sudavė motinai nežino, neprisimena, nes buvo neblaivi. Pripažįsta sudavusi smūgius savo motinai, nežino ar skaudėjo, nes motina išbėgo iš namų. Motinos L. B. atsiprašė, susitaikė, todėl jai pretenzijų neturi. Daugiau nieko apie šį įvykį neprisimena (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 58 – 60).

Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 18 d., vakare, buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namo grįžo dukra I. B.. Be jokio aiškaus pagrindo apie 19.00 val. dukra pradėjo ant jos šaukti, trankytis namuose. Kai būna neblaivi dukra būna neprognozuojama, tampa agresyvi. Ji gulėjo lovoje. I. B. pasiėmė tame pačiame kambaryje stovėjusią gitarą ir smogė jai į dešinę koją. Matosi nubrozdinimas, kraujosruva. Tada sudavė ranka jai į skruostą (kairį), atsinešusi malką iš virtuvės sudavė smūgį į kairiąją ranką. Jis tiksliai neprisimena kiek smūgių sudavė malka, neprisimena, kur tiksliai, ties alkūne. Taip pat rankomis pešė jai plaukus. Tą kartą nekvietė policijos. Niekada stengiasi policijos nekviesti, nes gėda, kad jos dukra su ja taip elgiasi. Tuo tarpu dukra nuolat kviečia policiją ar medikus, dažniausiai be jokio pagrindo. Būna neadekvati, kai būna neblaivi. Po konflikto dukra išėjo. Nežino kur išėjo. Nežino kada dukra grįžo. Ji taip pat išėjo iš namų. Nuėjo pas draugę L. B.. Prabuvo iki 2020 m. sausio 19 d. ryto. Tada abi nuėjo pas draugą A. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). P. A. atvažiavo policijos pareigūnai ir su policijos pareigūnais išvažiavo. L. B. papildomai parodė, kad kilusio žodinio konflikto metu dukra I. B. tyčia gitara sudavė du smūgius į kojas, ranka vieną smūgį į kairį skruostą, malka į kairę ranką ir rankomis pešė už plaukų. I. B. jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. I. B. dėl jos atžvilgiu vartoto fizinio smurto atsiprašė, todėl pretenzijų I. B. neturi ir civilinio ieškinio nereiškia (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 24 – 26, 29 – 30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. B. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairėje alkūnėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje ir abiejose blauzdose. Sužalojimai padaryti veikiant abi rankas ir abi kojas kietais bukais žalojančiias daiktais. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešių trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnat ir atsitrenkiant į kietą pagrindą, mažai tikėtina (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 52 – 53).

2020 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), esančios sodybos gyvenamajame name. Namuose bendra tvarka nepažeista, sulaužytų daiktų ar kitų grumtynių požymių nėra (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 45 – 48).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji, būdama neblaivi, nukentėjusiajai L. B. žodinio konflikto tyčia gitara suduodama du smūgius į kojas, ranka vieną smūgį į kairį skruostą, malka į kairę ranką ir rankomis pešdama už plaukų sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje kairėje alkūnėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje ir abiejose blauzdose. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji visiškai pripažino padariusi jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad ji sudavė smūgius savo motinai L. B.. Kaltinamosios parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kilusio žodinio konflikto metu dukra I. B. tyčia gitara sudavė jai du smūgius į kojas, ranka vieną smūgį į kairį skruostą, malka į kairę ranką ir rankomis pešė už plaukų. I. B. jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir pačios kaltinamosios parodymai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2020 m. sausio 19 d. protokole - pareiškime, nurodyta, kad L. B. kreipėsi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje ir nurodė, kad jos neblaivi dukra I. B. sudavė jai vieną smūgį gitara į dešinę koją ties blauzda, ranka sudavė vieną smūgį į veidą (į kairįjį skruostą), ir kelis smūgius sudavė malka į kairės rankos alkūnę. Kaltinamosios pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jos pačios paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajai ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad L. B. padaryti sužalojimai padaryti mažiausiai šešių trauminių poveikių pasėkoje, veikiant abi rankas ir abi kojas kietais bukais žalojančiais daiktais.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas I. B. dėl fizinio skausmo sukėlimo L. B. pasitvirtino.

Kaltinamoji I. B. tarpusavio konflikto metu tyčia savo motinai L. B. gitara sudavė du smūgius į kojas, ranka sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, malkų pliauska sudavė kartą į abi rankas ir rankomis pešė už plaukų, taip mušdama nukentėjusiajai L. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kairėje alkūnėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje ir abiejose blauzdose. Kaltinamoji I. B. sąmoningai tarpusavio konflikto metu sudavė mažiausiai šešis smūgius šeimos nariui – motinai L. B.. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgius kietais žalojančiais daiktais), padaryti keli sužalojimai, taip pat sužalojimo lokalizaciją (padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kairėje alkūnėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje ir abiejose blauzdose) ir sužalojimo pobūdį (padarytos kraujosruvos, sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas), daro išvadą, kad kaltinamoji smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamosios smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir ją sužalojo. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios sužalojimą, fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamosios prieš ją panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad L. B. patirtas fizinis skausmas yra I. B. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamosios neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad nukentėjusiajai ant padarytos kraujosruvos, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji, suduodama smūgius nukentėjusiajai, tai darė gan intensyviai, panaudodama fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. I. B. yra nukentėjusiosios dukra, t. y. ji yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažintina, kad kaltinamoji atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teismas konstatuoja, kad I. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 76 – 77).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

I. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius I. B. – teista, teistumas neišnykęs (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 73 – 75), ne kartą bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, bedarbė, registruojasi Užimtumo taryboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2020 m. sausio 30 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. B. diagnozuota (duomenys neskelbtini), 3 kartus gydyta psichiatrijos stacionare, diagnozuota F(duomenys neskelbtini). Padaryta išvada, kad I. B. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamosios asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bei prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus – per bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog I. B. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas I. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 19 d. 16.22 val. iki 2020 m. sausio 19 d. 20.42 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 16 – 18, 19 – 21).

Teismas paskiria kaltinamajai I. B. BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajai I. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 61 – 63) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir I. B. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti kaltinamąją I. B. per 4 (keturių) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę I. B. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. sausio 19 d. 16.22 val. iki 2020 m. sausio 19 d. 20.42 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Palikti galioti I. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąją I. B. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajai I. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdama su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.