- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-10
- Bylos Nr.
- 2K-49/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Vytautas Piesliakas, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- M. Z.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. Z. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvylikai metų. Iš jo priteista L. N. padarytos žalos atlyginimui 8000 Lt bei 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, Panevėžio teritorinei ligonių kasai – 17 629, 90 Lt
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo M. Z. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, nuteistojo gynėjos prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Z. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 23 d., apie 1.00 val., Zarasų r., Turmanto sen., Smalvų k., ant važiuojamosios kelio dalies, šalia namo, priklausančio V. N., be priežasties, demonstruodamas aiškų visuomenės ir aplinkinių negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų nepaisymą, pribėgo prie S. N. ir tyčia sudavė jam vieną smūgį kumščiu į galvos sritį. S. N. nuo gauto smūgio nukritus, M. Z. kojomis nukentėjusiajam tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį ir abiem kojom, visu svoriu, ne mažiau kaip vieną kartą tyčia užšoko S. N. ant galvos, padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, nubrozdinimus kairio smilkinio srityje, skruostuose, kairio antakio srityje, kaktoje, dešinėje smilkininėje srityje, nosies kairėje pusėje, kraujosruvas kairės akies vokuose ir už kairės ausies, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimą, difuzinį galvos smegenų aksonų sužalojimą. M. Z. suduotų smūgių pasekoje, nuo galvos sumušimo, kuris komplikavosi smegenų koma, bendru išsekimu, aspiraciniu-hipostaziniu plaučių uždegimu, kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Nukentėjusysis, neatgavęs sąmonės, 2006 m. rugsėjo 4 d. mirė VŠĮ Zarasų rajono ligoninėje, t. y. M. Z. tyčia, iš chuliganiškų paskatų, nužudė S. N.
Šalies argumentai
Nuteistojo M. Z. gynėja kasaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti, bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą bei apklausti kitus kaltinamuosius bei liudytojus ir šie asmenys buvo apklausti dviejuose posėdžiuose, tačiau antrajame posėdyje pasikeitė teisėjų kolegijos sudėtis. BPK 223 straipsnyje numatyta, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi nagrinėti tos pačios sudėties teismas, o jei kuris nors iš teisėjų negali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas, tačiau baudžiamoji byla pradedama nagrinėti iš naujo. Kitų išimčių, išskyrus numatytas BPK 222 straipsnyje, įstatymas nenumato. Teismo sudėties nekeičiamumo principas užtikrina išsamų ir nešališką kiekvienos bylos išnagrinėjimą. Šiuo gi atveju šis principas buvo pažeistas ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Nuosprendyje įrodymai išdėstyti chaotiškai ir nelogiškai, nenurodant, kokias aplinkybes jie patvirtina. Be to, nuosprendis pažodžiui nurašytas nuo kaltinamojo akto ir neatitinka nuosprendžiui keliamų reikalavimų bei kelia pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo. Gynybos argumentai ir kaltinamojo atsakomybę šalinantys įrodymai ne tik nebuvo paneigti, bet nuosprendyje jie nėra net paminėti – pvz., 2006 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvada Nr. 426. Liudytojų R. J., A. M., E. S., kaltinamųjų H. K., A. G. parodymai iškraipyti, teismas parodymus tik nurašė, tačiau jų netyrė, nenurodė, kuriais jų vadovavosi, o kuriuos atmetė ir kodėl. Tai kelia abejonių dėl objektyvaus teismo nešališkumo. Tokiu būdu kasatoriui buvo atimta teisė pasinaudoti viena teismo instancija. Įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Asmens kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, tuo tarpu liudytojų parodymai, kuriais iš esmės pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis, yra prieštaringi, menamojo bei spėjamo pobūdžio, nurodytos aplinkybės skirtingos (dėl smūgių skaičiaus, lokalizacijos, nukentėjusiojo padėties bei nuteistojo aprangos). Liudytojai įvykio metu buvo išgėrę, tačiau teismas nekreipė dėmesio į šią aplinkybę ir jų duotus parodymus laikė patikimais, tuo tarpu liudytojo A. G. parodymus būtent dėl šios aplinkybės vertino kritiškai. Liudytojai V. K., A. C., kaltinamieji H. K., A. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė iš esmės skirtingus parodymus dėl įvykio aplinkybių, o H. K. kiekvienos apklausos metu nurodydavo vis kitokias aplinkybes. Liudytojai Č. B. ir E. S. nurodė, kad galėtų atpažinti ir kitus nukentėjusįjį spandžiusius asmenis, tačiau buvo padaryti tik du parodymo atpažinti veiksmai, liko visiškai neįvertinta minėta 2006 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvada, kurios 6 punkte nurodyta, kad S. N. kūne kovos ir savigynos požymių nėra, nors logiška, kad jaunas, normalaus sudėjimo vyras tikrai būtų gynęsis nuo vieno užpuoliko. Teismai ignoravo ir liudytojo A. G. parodymus, kad spardant S. N. M. Z. jau nebuvo ir jis ant galvos nešokinėjo, H. K. parodymus, kad „Švarcas ant galvos nešokinėjo, bet spardė į pilvą, į galvą“. Nė vienas iš nurodytų asmenų nepatvirtino, kad M. Z. šokinėjo ant galvos. Teismas rėmėsi R. Š. bei E. D. parodymais ir visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad jam pačiam buvo iš pradžių pareikšti įtarimai ir šis buvo suinteresuotas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o E. D. yra pastarojo mergina. Liko neįvertinti H. K. parodymai dėl R. Š. dalyvavimo spardant S. N. R. Š. ir E. D. parodymai vertintini kritiškai ir dėl to, kad jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, tame tarpe minėtai specialisto išvadai. Be to, minėti liudytojai iki apeliacinio bylos nagrinėjimo net neužsiminė apie jiems daromą kokį nors spaudimą, todėl po to jų duoti kitokie parodymai vertintini kritiškai. Akivaizdu, kad teismai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nepatikimais, nepakankamais įrodymais, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus. Teismai nepagrįstai vadovavosi ir duomenimis, gautais E. S. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, nes jie neatitinka BPK 192 straipsnio 192 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Liudytojui joks poveikis daromas nebuvo ir teismas šioje vietoje rėmėsi visiškai nepagrįstais spėjimais. Be to, liudytojas įvykį matė iš 150 m atstumo ir nurodė, kad nukentėjusįjį spardė asmuo tamsiu apsiaustu, kai tuo tarpu M. Z. striukė buvo ryškiai raudona. Akivaizdu, kad tamsiu paros metu iš tokio atstumo jis negalėjo matyti asmens, spandžiusio nukentėjusįjį, veido, todėl šio parodymo atpažinti metu gauti duomenys kelia pagrįstų abejonių. Specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tiriamųjų objektų nėra S. N. kraujo, o jo likti turėjo ir visiškai nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistasis galėjo sunaikinti pėdsakus. Toks bylos duomenų vertinimas ydingas. Be to, teismas turėjo išsiaiškinti ir M. Z. teisinančias aplinkybes, neperkeldamas jam įrodinėjimo pareigos, tačiau jo nuoseklių parodymų teismas netyrė. Taigi teismas pažeidė ir BPK 44 straipsnio reikalavimus. Visi išvardinti pažeidimai byloje laikytini esminiais ir jų pasekoje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nepagrįstos ir teismų išvados dėl turtinės žalos dydžio. Nukentėjusioji teismui pateikė tik kvitus dėl maisto pirkimo ir kelionės išlaidų, o kitokie įrodymai dėl gydymo ir laidojimo išlaidų pateikti nebuvo. Be to, L. N. negalėjo turėti išlaidų, susijusių su pagerintu maitinimu, nes S. N. nuo sumušimo iki pat mirties išbuvo komos būsenoje. Todėl nuosprendis dėl 8000 Lt turtinės žalos priteisimo L. N. nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
BPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai kasaciniam skundui, kuriame, be kitų straipsnyje nurodytų reikalavimų, turi būti nurodyti argumentai, pagrindžiantys šio Kodekso 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas.
BPK 369 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis ir nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu:
1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;
2) padaryta esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
BPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Paminėtos Baudžiamojo proceso įstatymo normos apibrėžia kasacinio proceso esmę, kasacinę bylą nagrinėjančio teismo įgaliojimus bei nagrinėjimo ribas.
M. Z. gynėjos advokatės K. Račkauskienės kasacinis skundas iš esmės surašytas pagal reikalavimus, nustatytus apeliaciniam skundui, nes didžioji dalis argumentų yra bylos duomenų vertinimo bei įrodymų pakankamumo klausimais ir atkartoja apeliacinio skundo argumentus. Šie skundo argumentai kasacine tvarka nenagrinėtini.
Dėl Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
Nuteistojo M. Z. gynėja kasaciniame skunde teigia, jog 2008 m. birželio 19 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje teisėją V. Kažį pakeitė teisėjas A. Kruopys, todėl, jos manymu, buvo pažeistas BPK 223 straipsnyje įtvirtintas teismo sudėties nekeičiamumo principas. Šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. BPK 223 straipsnyje numatytas reikalavimas nėra absoliutus, nes minėtame straipsnyje numatyta, jog tais atvejais, kai kuris iš teisėjų negali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus BPK 222 straipsnyje numatytus atvejus. Šiuo atveju 2008 m. birželio 19 d. posėdyje byla buvo pradėta nagrinėti iš pradžių, buvo įvykdyti parengiamosios teisiamojo posėdžio dalies reikalavimai – paskelbta teismo sudėtis, suteikta teisė pareikšti nušalinimus, prašymų, papildymų teisė, išspręstas įrodymų tyrimo klausimas, nors prieš tai vykusiame posėdyje buvo padaryta pertrauka, o ne atidėtas bylos nagrinėjimas. Posėdžio metu buvo pagarsinti ankstesniuose teismo posėdžiuose apklaustų asmenų parodymai. Galimybė nekviesti anksčiau apklaustų asmenų, kai byla nagrinėjama iš naujo, numatyta BPK 276 straipsnio 5 dalyje. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai byla nagrinėjama nauja teismo sudėtimi. Proceso dalyviai nepareiškė prašymų, kad anksčiau apklausti asmenys būtų pakartotinai kviečiami ir apklausiami. Kasacinio skundo autorė 2008 m. birželio 19 d. vykusiame posėdyje nušalinimų ar pareiškimų dėl teismo sudėties pasikeitimo taip pat nepareiškė, anksčiau apklaustus asmenis pakartotinai kviesti į teismo posėdį neprašė, todėl bylos nagrinėjimas teisme atliktas nepažeidžiant BPK reikalavimų.
Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kuriais kritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, o apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir padarytos išvados iš esmės nekvestionuojamos.
Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo vadovaudamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, buvo apklausti liudytojai, dėl kurių apklausos ir parodymų pirmosios instancijos teisme buvo reiškiamos abejonės apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus apeliacinio skundo argumentus, pašalino neatitikimus ir abejones dėl liudytojų R. Š., liudytojos E. D. parodymų patikimumo, išdėstė motyvus dėl skundo argumentų apie M. Z. teisinančius bylos duomenis. Nutartyje išdėstytais motyvais dėl nerastų kraujo pėdsakų ant M. Z. megztinio, striukės, batų nebuvo perkelta įrodinėjimo našta kaltinamajam, kaip teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išdėstė motyvus, kuriuose nurodė priežastis, kodėl, jos manymu, pėdsakai ant minėtų daiktų neišliko, be to, ši aplinkybė (nesurasti kraujo pėdsakai ) nesukuria alibi, paneigiančio M. Z. kaltę. Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog teismas rėmėsi nepatikimais ir nepakankamais įrodymais, tačiau jų nepatikimumą grindė ne duomenų klaidingumu ar esminiu prieštaringumu kitiems bylos duomenims, o formaliomis aplinkybėmis, tokiomis kaip asmenine pažintimi, kaltinimo grėsme. Tokie faktai yra pagrindas išsamiai patikrinti bylos duomenų patikimumą, tačiau savaime nepaneigia šių duomenų įrodomosios galios. Teismas rėmėsi tais įrodymais, kurie patikimai patvirtina M. Z. kaltę nužudžius S. N., įvertino juos atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimo atliekant parodymo atpažinti procesinį veiksmą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išdėstė motyvus dėl skundo argumentų apie asmens atpažinimo iš fotonuotraukų procesinio veiksmo atitikimą įstatymo reikalavimams ir teisingai aiškino BPK 192 straipsnio nuostatas, pagrindė BPK 192 straipsnio 5 dalies taikymo reikalingumą E. S. atpažįstant M. Z. iš fotonuotraukų. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, kuriais remdamasis atmetė liudytojo A. G. ir R. J. parodymus, bei nurodė motyvus, paaiškinančius tam tikrų detalių nesutapimus kai kurių liudytojų parodymuose. Nuteistajam M. Z. nebuvo perkelta įrodinėjimo pareiga, kaip teigiama kasaciniame skunde, bylos procesas teisme vyko remiantis rungimosi principu, o jam buvo suteiktos baudžiamojo proceso įstatyme numatytos galimybės gintis ir jis šiomis galimybėmis pasinaudojo bylos ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme. Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenis įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymai, kuriais grindžiama M. Z. kaltė nužudžius S. N., atitinka įstatymo reikalavimus, teismas išanalizavo ir palygino ikiteisminio bylos tyrimo metu duotus nuteistųjų M. Z., H. K., A. G. parodymus su apklausos duomenimis, gautais nagrinėjant bylą teisme, bei kitų liudytojų parodymais apie nusikaltimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo atlikta įrodymų analizė patvirtino, jog įrodymai iš skirtingų šaltinių nuosekliai atitinka kaltinimo nustatytas bylos aplinkybes, yra informatyvūs, atskleidžia nusikaltimo padarymo mechanizmą, nusikaltimo paskatas ir kaltės turinį.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl 8000 Lt materialinės žalos atlyginimo. Teismai teisingai vadovavosi susiformavusia teismų praktika dėl laidojimo išlaidų bei gydymo išlaidų dydžių. Teisingi teismų motyvai, jog 8000 Lt suma yra proporcinga realioms išlaidoms, susijusioms su laidojimu ir, atsižvelgiant į tai, kad S. N. keturis mėnesius išbuvo komos būsenoje, kurios metu reikalinga papildoma priežiūra bei medikamentai gyvybinių kūno funkcijų palaikymui. Įstatymo taikymo aspektu materialinės žalos dydžio klausimas išspręstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. Z. gynėjos Karinos Račkauskienės kasacinį skundą atmesti.