Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios protokolą - Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos - atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 29 d. atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad Bendrovės direktorė M. M. O., būdama darbdavys, susitarė su R. L. dėl administratorės darbo Bendrovės estetinės odontologijos klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), Vilnius, toliau - klinika), minimalaus darbo užmokesčio, slenkančio darbo grafiko, tačiau prieš darbo pradžią nesudarė darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka (prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios) nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens, t.y. R. L. priėmimą į darbą, tuo leido R. L. laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. klinikoje dirbti nelegalų darbą. R. L. realiai dirbtą nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. darbą įrodo 2015 m. rugpjūčio 31 d. užpildyta pacientės J. Š. ambulatorinė kortelė.

Tuo bendrovės direktorė M. M. O., būdama atsakinga už Bendrovės veiklos organizavimą, netinkamai vykdė pareigas, nepakankamai kontroliavo darbo santykius, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 99 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatas. Tokiais veiksmais Mažena M. O. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

M. M. O. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį dėl to, kad patikrinus Bendrovės apskaitos dokumentus už 2015 m. spalio mėnesį, nustatyta, kad Bendrovės direktorė M. M. O., būdama darbdavys, už 2005 m. spalio mėnesį Bendrovės darbuotojai tyčia apskaičiavo ir išmokėjo iš viso 163 eurų darbo užmokesčio, neįtraukto į Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, t.y. administratorei R. L. į jos AB SEB bankas (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovės direktorės M. M. O. prašymu fizinis asmuo J. Š. iš savo asmeninės banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) m. spalio 29 d. pervedė 163 eurus darbo užmokesčio, neįtraukto į Bendrovės apskaitos dokumentus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tuo Bendrovės direktorė M. M. O., būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, kaltinama padariusi darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą ir pažeidusi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktų nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama M. M. O. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino, teigdama, kad R. L. jos vadovaujamoje įmonėje protokole nurodytu laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. nedirbo, o pradėjo dirbti nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. Prieš priimant į darbą, R. L. visus reikiamus dokumentus, taip pat ir medicininę knygelę, atnešė anksčiau, todėl tą dieną jos medicininėje knygelėje ir buvo padarytas įrašas. Faktiškai dirbti ji pradėjo tik 2015 m. rugsėjo 2 d., anksčiau pradėti dirbti negalėjo, nes namie prižiūrėjo vaikus. Pripažįsta, kad iš jos draugės J. Š. sąskaitos buvo pervesti pinigai į R. L. sąskaitą, tačiau šie pinigai nėra susiję su darbo užmokesčiu. Įmonės bendrasavininkė N. Z. buvo skolinga R. L. pinigų už kažkokias prekes. Kadangi Roma išėjo iš darbo, Natalija kreipėsi į ją, norėdama pervesti pinigus Romai ir tuo pačiu grąžinti skolą. Kadangi iš įmonės sąskaitos ji šių pinigų pervesti negalėjo, todėl paprašė savo draugės J. Š., kuri nedirba klinikoje, kad ši pervestų pinigus Romai. Nurodė, kad visi darbo užmokesčio pinigai darbuotojams yra pervedami į jų banko sąskaitą. R. L. dirbant jų įmonėje kildavo įvairūs konfliktai, ji bandė sukiršinti kolektyvą, todėl buvo nuspręsta atsisakyti jos paslaugų ir ji iš darbo išėjo savo noru, o po poros mėnesių pasipylė skundai. Šiuo metu jie vėl ieško administratorės, R. L. vėl prašo būti priimama į darbą, atsiuntė savo CV, kurioje nurodė, kad jų įmonėje dirbo anksčiau, nei buvo iš tiesų. Ji vėl meluoja. Nurodyta pacientė J. Š., kurios kortelę užpildė R. L., yra jos draugė, ji atėjo į kliniką prieš tą dieną, kai Roma turėjo būti įdarbinta ir jai buvo leista užpildyti kortelę mokymo tikslais. Ten Romos ranka buvo įrašytas tik vardas, pavardė, gimimo data ir numeris. Kita pacientė, kurios kortelę pildė R. L., taip pat buvo jos pažįstama, tačiau ji negali pasakyti, kada tai įvyko.

Administracinio teisės pažeidimo nustatymo metu M. M. O. su pažeidimu nesutiko. Duodama paaiškinimus 2016 m. sausio 7 d. M. M. O. nurodė, kad priimant darbuotoją į darbą darbo sąlygos yra aptariamos su direktore, darbo sutartį pasirašo direktorė ir darbuotojas. Visas darbo užmokestis yra nurodomas bendrovės apskaitoje. R. L. į darbą buvo priimta nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. Prieš priimant darbuotoją į darbą yra paimami visi darbuotojo dokumentai iš anksto. Paimama med. knygelė, kurioje įrašoma data ir žmogus turi laiką, per kurį turi susitvarkyti med.patikrą. R. L. visus dokumentus buvo atnešusi anksčiau, dirbti pardėjo tik rugsėjo 2 d., nes anksčiau negalėjo, kadangi dirba namie – prižiūri vaikus. Buvo sutarta, kad ji pradės dirbti nuo rugsėjo mėnesio, kai jos prižiūrimiems vaikams bus surasta kita auklė. Knygelėje buvo įrašyta 2015 m. liepos 29 d. Odontologo įrašus, ambulatorinę kortelę užveda odontologo padėjėjas, administratorius, įrašus daro gydytojas odontologas. R. L. galimai užvedė kortelę J. Š., nes tai yra jos pažįstama, kurią ji atvedė į kliniką pas gydytoją. Buvo leista užvesti kortelę mokymo tikslais. Su R. L. buvo atsiskaityta galutinai 2015 m. spalio 27 d., pervesta 66,69 eurų. Kitų mokėjimų bendrovė neatliko. R. L. 2015 m. spalio 29 d. buvo pervesti 163 eurai iš J. Š. sąskaitos, nes buvo grąžinti pinigai, kuriuos R. L. buvo davusi gydytojai N. Z. su prašymu nupirkti rankšluosčius iš Minsko. Kadangi R. L. išėjo iš darbo, rankšluosčių gydytoja nepirko ir pinigai buvo grąžinti Romai. Tą dieną gydytoja iš savo sąskaitos pervesti pinigų negalėjo, nes neturėjo prisijungimo duomenų, pasiūlė, kad pinigus gali pervesti Š. (b.l. 24-25).

Liudytoja R. L. teismo posėdyje nurodė, kad ieškodama darbo ji 2015 m. liepos mėnesį portale „darbo rinka“ rado skelbimą, paskambino nurodytu telefonu bei buvo pakviesta pokalbiui į odontologijos kliniką. Skelbime buvo nurodytas siūlomas darbo užmokestis. Tos įmonės direktorė yra N. Z.. Pokalbis dėl darbo vyko su M. M. O., tačiau ji yra tik popierinė direktorė. Liudytoja paklausė, ar siūlomas darbas yra oficialus ir jai pasakė, kad viskas yra oficialu. Ji pradėjo dirbti 2015 m. liepos 29 d., tačiau niekas jos oficialiai nuo tos datos įdarbinęs nebuvo. Sakė, kad iš pradžių ji privalo baigti apmokymus ir ji su tuo sutiko. Vėliau ji dirbo visą darbą dieną, nuo 08.00 val., tačiau oficialiai buvo įdarbinta tik 2015 m. rugsėjo 2 d. Liudytoja išėjo iš šio darbo, nes buvo sutarta, kad ji dirbs 0,5 etato, buvo įdarbinta tik 0,25 etato, nors realiai dirbo visą dieną, todėl ji neturėjo jokių socialinių garantijų. Iki rugsėjo mėnesio atlyginimą ji gaudavo vokelyje. Iki oficialaus įdarbinimo gavo 150 eurų vokelyje. Įmonėje buvo mokamas oficialus atlyginimas kiekvieno mėnesio 5-6 dienomis, o po to 7-8 dienomis buvo mokamas neoficialus atlyginimas. Po atleidimo iš darbo ji gavo oficialią atlyginimo dalį, kuri buvo pervesta į jos sąskaitą ir dar gavo kitus pavedimus. Visi pokalbiai dėl darbo laiko, pobūdžio, darbo užmokesčio vyko su N. Z., darbo sutartį su ja pasirašė M. M. O.. Liudytoja nurodė, kad ji dirbo administratorės registratorės darbą, iš ryto turėjo sutvarkyti kliniką. Darbo pobūdis po oficialaus įdarbinimo nepasikeitė. Medicininę komisiją ji praėjo tą pačią dieną, kai įsidarbino. Būdama neoficialiai įdarbinta, ji pildė pacientų medicinines korteles. Su N. Z. jokių susitarimų dėl prekių pirkimų nebuvo, jai asmeniškai niekada nereikėjo pirkti jokių prekių, pirkimais užsiimdavo M. M. O..

R. L., duodama 2016 m. sausio 4 d. paaiškinimus nurodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ estetinės odontologijos klinikoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje dirbo nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. spalio 28 d. Su vadove N. Z. susitarė dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio. Dirbo nuo 4 iki 8 val. per darbo dieną slenkančiu grafiku nuo 3 iki 5 dienų per savaitę. Darbo skelbime darbo užmokestis buvo nurodytas 350 eurų per mėnesį. Dirbant nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. administratorės pareigose gavo 150 eurų į rankas, mokėjo klinikos vadovė N. Z. klinikoje 2015 m. rugsėjo 8 d. grynais pinigais. Už gautus pinigus nepasirašė. Darbo sutartis su ja buvo pasirašyta 2016 m. rugsėjo 2 d. su klinikos direktore M. M. O.. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad dirbs 0,25 etato, darbo užmokestis 83,50 eurų. Faktiškai dirbo nuo 4 iki 8 valandų per dieną. 2015 m. spalio 6 d. gavo darbo užmokestį, kuris buvo pervestas į banko kortelę (63,47 eurų). Kitą dalį grynais pinigais sumokėjo klinikos vadovė N. Z., klinikos patalpose 2015 m. spalio 12 d. (250 eurų). Už gautus pinigus nepasirašė. Į administratorės pareigas įeidavo pacientų registravimas, kortelių užvedimas, prekių užsakymas, darbas su kasos aparatu. Darbo vieta buvo tik klinikoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tiesioginis vadovas - N. Z.. Prašymą dėl atleidimo iš darbo parašė 2015 m. spalio 29 d., galutinį atsiskaitymą gavo į kortelę (66,69 eurai), dar pinigai į kortelę buvo pervesti kelis kartus, konkrečių sumų neatsimena. Asmens medicininę kortelę pildė klinikos direktorė M. M. O., kurioje nurodė, kad jos darbo pradžia yra 2015 m. liepos 29 d. Ambulatorinę kortelę J. Š. pildė savo ranka 2015 m. rugpjūčio 20 d. Kitas ambulatorines korteles taip pat pildė savo ranka (b.l. 15-16).

R. L. papildomame 2016 m. sausio 11 d. paaiškinime nurodė, kad į jos sąskaitą 2015 m. spalio 27 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervestas galutinis atsiskaitymas – 66,69 eurų. 2015 m. spalio 29 d. taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ N. Z. gavo 163 eurų, tačiau pinigus gavo iš kitos sąskaitos. Kas yra J. Š. nežino (b.l. 18).

Liudytoja N. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad jai yra žinoma, kad dėl R. L. skundų jų odontologijos klinikoje VMI atliko patikrinimą. R. L. buvo nepatenkinta patikrinimu, nes buvo skirtas įspėjimas. Dėl jos iniciatyvos byla atsirado teisme. Liudytoja nurodė, kad 2015 m. liepos pabaigoje į jų kliniką dėl darbo kreipėsi R. L. ir jai buvo pasiūlyta rugpjūčio mėnesį įsidarbinti klinikoje administratore. Ji pasakė, kad nuo rugpjūčio mėnesio negali pradėti dirbti, nes dirbo aukle ir turėjo išdirbti, kol nebus surastas kitas žmogus. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje ji atėjo susipažinti į kliniką su darbu, pasižiūrėjo 1-2 dienas, kaip yra dirbama, pildoma medicininė dokumentacija, nes jiems taip pat reikėjo įsitikinti, ar Roma tiks tam darbui. Nuo rugsėjo mėnesio ji pradėjo klinikoje dirbti oficialiai. Darbo eigoje iškilo įvairūs sunkumai, liudytojos asistentė skundėsi, kad Roma grubiai kalba telefonu su pacientais. Pati Roma paaiškino, kad ji telefonu grubiai kalbėjo su savo sūnumi. Po to atėję į kliniką pacientai skundėsi, kad jiems nepatinka, kokiu tonu su jais yra kalbama, klinikos darbuotojai taip pat skundėsi, kad su R. L. yra sunku dirbti psichologiškai. Tuomet liudytoja pasikalbėjo su Roma, paaiškino, kad su ja darbiniai santykiai jiems nesusiklostė ir jie taikiai išsiskyrė, o jau gruodžio mėnesį vyko patikrinimas. Liudytoja taip pat nurodė, kad po patikrinimo R. L. jai skambino, vėl prašėsi būti priimama į darbą bei sakė, kad skundą VMI parašė M. M. O.. Liudytoja tuo nepatikėjo, nes M. yra klinikos direktorė, dirba labai daug, tvarko dokumentaciją, kalba su pacientais ir jos santykiai su Roma nebuvo geri. Vėliau R. L. jiems atsiuntė savo gyvenimą aprašymą ir toks Romos elgesys liudytojai yra sunkiai paaiškinamas. Liudytoja nurodė, kad jai nieko nežinoma apie R. L. neva sumokėtus 150 eurų darbo užmokesčio vokelyje. Liudytoja N. Z. pripažino, kad buvo skolinga R. L. pinigų, kuriuos Roma buvo davusi liudytojai, kad ši nupirkti jai prekių Minske. R. L. dalis sutartų prekių iš Minsko buvo atvežta, o dalis jos pinigų liko. Ji atidavė tuos pinigus M., kad ši juos grąžintų Romai. Kadangi M. nenorėjo susitikti su Roma, ji jai pinigus pervedė per sąskaitą. Liudytoja nurodė, kad jai nežinoma, kiek valandų per dieną jų klinikoje dirbo R. L., nes tai nėra jos kompetencija. Ji yra šios įmonės akcininkė, kitas akcininkas yra jos vyras. Liudytojai taip pat nežinoma, ar atėjusi į kliniką įsidarbinti, R. L. kažką pildė, nes jos ten nebuvo. 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje klinikos administratore dirbo M. M. O., nes kai M. yra laisva, ji atlieka ir administratorės pareigas. Liudytoja taipogi neneigė, kad klinikoje yra dvi kortelės, kurias pildė Roma. R. L. pati atsivedė į kliniką dvi savo drauges bei užpildė jų korteles.

N. Z. 2016 m. sausio 18 d. paaiškinime nurodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba gydytoja, yra įmonės akcininkė (priklauso 50 procentų akcijų). Priimant darbuotojus į darbą deramasi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, taip pat kartais dalyvauja akcininkė. Dėl darbo sąlygų priimant R. L. tiksliai neprisimena, greičiausiai buvo kalbamasi su direktore, darbo sutartis buvo pasirašyta su direktore. Ji negali nurodyti tikslios datos nuo kada dirbo R. L., darbo užmokestis jai buvo pervedamas į banko sąskaitą. Dėl galutinio atsiskaitymo su R. L. iš J. Š. sąskaitos nieko nežino. Visiems darbuotojams darbo užmokestis yra mokamas į jų banko sąskaitas (b.l. 30).

Liudytoja L. J. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra VMI vyriausioji specialistė. Ji dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinime kaip antras asmuo, pirmas asmuo buvo E. K., kuri ir surašė pažymą. Nuvažiavusios į kliniką su kolege jos prašė, kad jiems patikrinimui būtų pateiktos pacientų kortelės. Ten yra nemažai gydytojų, reikėtų fiziškai peržiūrėti ir atsirinkti kiekvieno gydytojo korteles už laikotarpį, kai dirbo Roma. Jos paprašė klinikos darbuotojų, kad būtų pateiktos dvi kortelės, kurias pildė R. L., tačiau jiems pateikė tik vieną kortelę. Jiems pati R. L. nurodė pacientų pavardes, kurių korteles ji pildė ir kurių jie prašė klinikoje. Nelegalus darbas buvo fiksuojamas už praėjusį laikotarpį, o ne faktinio patikrinimo metu.

Liudytoja E. K. nurodė, kad ji yra VMI specialistė. 2015 m. lapkričio 4 d. VMI buvo gautas pranešimas dėl mokestinio pažeidimo. Buvo palikti pranešėjo kontaktiniai duomenys, todėl su juo buvo susisiekta. R. L. atvyko ir raštu pateikė paaiškinimus, nurodydama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje administratorės pareigose dirbo nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. spalio 28 d. Dėl užmokesčio ir darbo laiko tarėsi su gydytoja Natalija. Roma iš gydytojos Natalijos gavo 150 eurų, kurie buvo sumokėti 2015 m. rugsėjo 15 d. Darbo sutartį pasirašė tik 2015 m. rugsėjo 2 d. Apžiūrai buvo pateikta R. L. medicininė knyga, kurioje padarytas įrašas, nurodyta data, darbovietė, atsakingo asmens vardas ir pavardė. R. L. taip pat nurodė, kad 2015 spalio mėnesį gavo 66 eurus apskaityto darbo užmokesčio ir 163 eurus neapskaityto darbo užmokesčio. Ši suma buvo pervesta iš sąskaitos. Buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad sutartis su R. L. buvo pasirašyta tik 2015 m. rugsėjo 1 d., duomenys SODRAI pateikti 2015 m. rugsėjo 2 d., 66 eurai buvo pervesti į jai kortelę, o 163 eurai buvo neapskaityti pinigai, todėl įmonės direktorei buvo surašytas protokolas. Liudytoja nurodė, kad jiems atvykus į kliniką, administratorės nebuvo, buvo odontologo asistentė, kuri jiems pateikė prašomus duomenis. Patikrinimo metu buvo rastas vienas įrašas, susijęs su Roma. Jiems buvo paaiškinta, kad kortelės saugomos su gydytojais, kurių labai daug. Atrankos būdu buvo pateiktos tam tikros kortelės. Tų kortelių, kurios būtų užpildytos Romos ranka, nerado. R. L. ranka buvo užpildytos dvi kortelės, bet joms pateikė tik vieną.

Dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį už nelegalų darbą galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. DK 98 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Iš paminėtų teisės aktų matyti, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, tad bent vienos iš jų konstatavimas leidžia darbą vertinti kaip nelegalų.

M. M. O. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, susitarė su R. L. dėl administratorės darbo, minimalaus darbo užmokesčio, slenkančio darbo grafiko, tačiau prieš darbo pradžią nesudarė darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka (prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios) nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens, t.y. R. L. priėmimą į darbą, taip leido R. L. laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. klinikoje dirbti nelegalų darbą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama M. M. O. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino, teigdama, kad R. L. jos vadovaujamoje įmonėje protokole nurodytu laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. nedirbo, pradėjo dirbti nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. R. L. medicininėje knygelėje padarytas įrašas 2015 m. liepos 29 d. dėl to, kad darbuotojai buvo duotas laikas praeiti medicininę patikrą. Pacientės J. Š. kortelę, pradėtą pildyti 2015 m. rugpjūčio 31 d. užpildė R. L. mokymo tikslais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad M. M. O. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį pasitvirtino, t. y. įrodytas, tik iš dalies.

M. M. O. kaltė, padarius protokole nurodytą pažeidimą, iš esmės yra grindžiama liudytojos R. L. tiek teismo posėdžio metu, tiek VMI duotais paaiškinimais, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose dirbo nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. spalio 28 d., tačiau darbo sutartis su ja buvo pasirašyta tik 2015 m. rugsėjo 2 d. Visi pokalbiai dėl darbo laiko, pobūdžio, darbo užmokesčio vyko su N. Z., darbo sutartį su ja pasirašė M. M. O.. Prašymą dėl atleidimo iš darbo parašė 2015 m. spalio 29 d. R. L. taip pat nurodė, kad J. Š. kortelę ji pradėjo pildyti savo ranka 2015 m. rugpjūčio 31 d., kitas ambulatorines korteles ji taip pat pildė savo ranka.

Patikrinimui R. L. taip pat pateikė asmens medicininę knygelę, kurioje yra padarytas Bendrovės direktorės M. M. O. įrašas apie darbovietę bei nurodyta: data – 2015 m. liepos 29 d., darbovietės pavadinimas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareigos - administratorė, atsakingo asmens vardas ir pavardė - M. O. bei uždėtas Bendrovės atspaudas.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo 2016 m. sausio 29 d. pažymoje Nr. (4.65)-FR1042-599 nurodyta, kad siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose aktuose nustatytų mokėtojų pareigų vykdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė) estetinės odontologijos (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2015 m. gruodžio 9 d. atliktas operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu dėl darbo laiko ir darbo užmokesčio paaiškinimus raštu pateikė 6 Bendrovės darbuotojai.

Byloje esantis pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią patvirtina, kad apie R. L. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo teritoriniam skyriui buvo pranešta 2015 m. rugsėjo 1 d. (b.l. 8), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį su R. L. pasirašė 2015 m. rugsėjo 2 d. (b.l. 9-10). Iš R. L. medicininės knygelės (sveikatos paso) matyti, kad jame yra padarytas bendrovės direktorės M. M. O. įrašas apie darbovietę bei nurodyta data – 2015 m. liepos 29 d. (b.l. 20). Iš byloje esančios J. Š. ambulatorinės kortelės kopijų matyti, kad ji buvo pradėta pildyti R. L. 2015 m. rugpjūčio 31 d. (b.l. 21-23).

Liudytoja N. Z., turinti 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, patvirtino teismo posėdyje M. M. O. paaiškinimus, teigdama, kad R. L. 2015 m. liepos mėnesį iš tikrųjų kreipėsi į kliniką dėl darbo bei jai buvo pasiūlyta dirbti nuo rugpjūčio mėnesio. Kadangi R. L. nuo rugpjūčio mėnesio negalėjo pradėti dirbti, nes tuo metu prižiūrėjo vaikus, ji tik rugpjūčio pabaigoje buvo atėjusi į kliniką susipažinti su darbu, pasižiūrėjo 1-2 dienas kaip yra pildoma dokumentacija. Oficialiai R. L. klinikoje pradėjo dirbti tik nuo rugsėjo mėnesio, tačiau vėliau jos buvo paprašyta išeiti iš darbo dėl netinkamo elgesio su pacientais bei darbuotojais. Ši liudytoja taip pat neneigė, kad susipažindama su darbu, R. L. iki oficialaus jos priėmimo į darbą buvo užpildžiusi mokymo tikslais dviejų savo pažįstamų, kurias pati atsivedė į kliniką, ambulatorines korteles.

Pagal formuojamą teismų praktiką, susipažinimas su darbo sąlygomis laikyti tokie veiksmai, kaip pasivaikščiojimas po įmonę, susipažinimas su įranga, pokalbiai su jau dirbančiais darbuotojais ir pan. Tokiam susipažinimui ar deryboms darbo teisės aktai netaikomi, nes asmuo neatlieka jokių darbinių funkcijų ir neatneša darbdaviui naudos, jam nemokamas atlyginimas. Tačiau susipažinimo su darbo sąlygomis metu asmuo neturi atlikti jokių darbo funkcijų, neturi atlikti veiksmų, dėl kurių atlikimo jis tariasi, neturi nešti įmonei naudos, nes tokiu atveju kyla tiek darbo užmokesčio ir mokesčių mokėjimo klausimas, tiek nelaimingo atsitikimo darbe grėsmė, o jei nėra darbo sutarties ir nemokami socialinio draudimo mokesčiai, kyla žalos kompensavimo problemos. Įstatymas (DK 93 str., 98 str. ir 105 str.) sureguliavo santykius tarp darbdavio ir potencialaus darbuotojo taip, kad, prieš pradedant asmeniui atlikti bet kokias darbines funkcijas, su juo turi būti sudaryta darbo sutartis (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartis byloje Nr. ATPK-579-487/2013).

Šioje byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad pranešimas Valstybinio socialinio draudimo teritoriniam skyriui apie R. L. įdarbinimą buvo pateiktas 2015 m. rugsėjo 1 d., darbo sutartis su ja buvo sudaryta 2015 m. rugsėjo 2 d. J. Š. ambulatorinė kortelė patvirtina, kad įrašai joje R. L. ranka buvo pradėti pildyti 2015 m. rugpjūčio 31 d. Šioje ambulatorinėje kortelėje R. L. ranka yra užrašyti pacientės duomenys, t.y. vardas, pavardė, gimimo metai bei telefono numeris. Nurodytos aplinkybės – kad R. L. mokymo tikslais prieš pradedama dirbti užpildė šią ambulatorinę kortelę, taip pat dar vienos savo pažįstamos ambulatorinę kortelę – iš esmės neneigė ir M. M. O., taip pat patvirtino liudytoja N. Z., nurodydama, kad susipažindama su darbu, R. L. iki oficialaus jos priėmimo į darbą buvo užpildžiusi mokymo tikslais dviejų savo pažįstamų, kurias pati atsivedė į kliniką, ambulatorines korteles. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad R. L. jau 2015 m. rugpjūčio 31 d. dirbo bendrovės naudai, o ne tik buvo atėjusi susipažinti su būsimu darbu, ir tokie jos veiksmai yra prilyginami išbandymo institutui, numatytam DK 105 straipsnyje, kuriam taip pat taikomi visi darbo įstatymai.

Taigi įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog M. M. O., būdama atsakinga už įmonės veiklos organizavimą, neužtikrino, kad prieš darbo pradžią įstatymo nustatyta tvarka su R. L. būtų sudaryta darbo sutartis, apie jos įdarbinimą būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui ir leido R. L. nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. klinikoje dirbti nelegalų darbą. Tokie jos veiksmai atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, todėl pažeidėja baustina.

Kaip jau buvo minėta, M. M. O. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji R. L. leido dirbti nelegalų darbą laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Institucijos, surašiusios protokolą, teigimu, šį faktą patvirtina M. M. O. ranka darytas įrašas R. L. medicininėje knygelėje (b.l. 20).

Administracinėn atsakomybėn traukiama M. M. O. teismo posėdyje teigė, jog įrašą 2015 m. liepos 29 d. padarė dėl to, kad darbuotojai buvo duotas laikas praeiti medicininę patikrą. Liudytoja N. Z. taip pat, kaip minėta, nurodė, kad R. L. klinikoje pradėjo dirbti tik rugsėjo mėnesį, nors jai buvo siūloma pradėti darbą jau nuo rugpjūčio mėnesio. Apklaustos teismo posėdyje liudytojomis VMI specialistės L. J. ir E. K. nurodė, kad patikrinimo metu ambulatorinėse kortelėse buvo rastas tik vienas įrašas, susijęs su R. L., padarytas J. Š. kortelėje. VMI specialistės, patikrinusios atrankos būdu pateiktas ambulatorines korteles, kitų kortelių, kurios būtų užpildytos R. L. ranka nuo 2015 m. liepos 29 d. iki jos priėmimo į darbą, nerado. Teismas pastebi, be kita ko, ir tai, jog byloje nėra surinkta jokių kitų įrodymų, pavyzdžiui, klinikoje dirbusių darbuotojų parodymų, jog R. L. jau nuo 2015 m. liepos 29 d. dirbo klinikoje administratorės pareigose, nors akivaizdu, jog tokia aplinkybė, atsižvelgiant į R. L. eitų funkcijų specifiką, turėjo būti žinoma plačiam klinikoje dirbusių darbuotojų ratui.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad vien nurodyti duomenys –R. L. paaiškinimai, kuri, kaip seka iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojos N. Z. parodymų, iš esmės buvo paprašyta klinikos administracijos išeiti iš darbo dėl netinkamo elgesio su pacientais bei darbuotojais, bei jos medicininėje knygelėje (kurios tiesioginė paskirtis nėra patvirtinti darbo sutarties sudarymo faktą) padarytu įrašu – nėra pakankami siekiant pagrįsti M. M. O. kaltę leidus R. L. dirbti nelegalų darbą nuo 2015 m. liepos 29 d., kadangi, kaip minėta, juos neigia M. M. O. paaiškinimai dėl įrašo padarymo aplinkybių, liudytojos N. Z. parodymai bei nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir iš dalies teismo posėdyje apklaustų VMI specialisčių paaiškinimai, kurios, kaip jau buvo minėta, atlikdamos klinikoje pacientų ambulatorinių kortelių patikrinimą, kitų R. L. įrašų, išskyrus vieną, darytą 2015 m. rugpjūčio 31 d., nerado. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad Roma L. M. M. O. vadovaujamoje klinikoje nelegaliai dirbo nuo 2015 m. liepos 29 d., kaip kad nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad R. L. klinikoje nelegalų darbą dirbo tik nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d.

Dėl ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

M. M. O. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė bei būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą ir pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktų nuostatas, nes už 2015 m. spalio mėnesį Bendrovės darbuotojai tyčia apskaičiavo ir išmokėjo iš viso 163 eurų darbo užmokesčio, neįtraukto į Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, t.y. administratorei R. L. į jos AB SEB bankas (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) Bendrovės direktorės M. M. O. prašymu fizinis asmuo J. Š. iš savo asmeninės banko sąskaitos Nr.LT (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 29 d. pervedė 163 eurus darbo užmokesčio, neįtraukto į Bendrovės apskaitos dokumentus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos M. M. O. kaltė padarius šį teisės pažeidimą iš esmės yra grindžiama tik liudytojos R. L. teismo posėdžio metu ir VMI duotais paaiškinimais, jog jai iš fizinio asmens J. Š. sąskaitos 2015 m. spalio 29 d. į jos banko sąskaitą buvo pervesta 163 eurai neapskaityto darbo užmokesčio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. L. taipogi teigė, kad jokių pinigų prekėms iš Minsko ji N. Z. nebuvo davusi.

Vilniaus apskrities VMI, atlikusi patikrinimą pagal R. L. skundą, operatyvaus patikrinimo 2016 m. sausio 29 d. pažymoje Nr. (4.65)-FR1042-599, be kita ko, nurodė, kad palyginus R. L. pateiktame paaiškinime nurodytus darbo laiko ir gaunamo darbo užmokesčio duomenis su pateiktais Bendrovės apskaitos dokumentuose nurodytais duomenimis nustatė, kad Bendrovėje R. L. buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, darbuotoja dirbo didesnį darbo valandų skaičių, negu nurodyta apskaitoje (b. l. 6-7).

Iš R. L. sąskaitos išrašo matyti, kad šioje sąskaitoje yra užfiksuoti pinigų pervedimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. Š. sąskaitų (b.l. 19). Byloje esantis J. Š. sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2015 m. spalio 29 d. ji pervedė į R. L. sąskaitą 163 eurus, nurodydama mokėjimo paskirtį „Klinika“ (b.l. 28-29).

Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiama M. M. O. tiek 2016 m. sausio 7 d. duodama paaiškinimus VMI, tiek teismo posėdžio metu savo kaltės dėl šio pažeidimo nepripažino, teigdama, kad R. L. 2015 m. spalio 29 d. buvo pervesti 163 eurai iš J. Š. sąskaitos, kuriuos R. L. buvo davusi gydytojai N. Z. su prašymu nupirkti prekių iš Minsko. Kadangi R. L. išėjo iš darbo, prekių gydytoja nepirko ar nupirko ne už visus duotus pinigus, todėl ji paprašė savo draugės J. Š., kad ji šiuos pinigus per savo sąskaitą grąžintų Romai ir šie pinigai niekaip nėra susiję su R. L. darbo užmokesčiu.

M. M. O. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja N. Z., kuri, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taipogi nurodė, kad ji prašė M. M. O., kad ši grąžintų pinigus R. L., kuriuos pastaroji buvo davusi liudytojai, kad ši jai nupirktų prekių Minske. Kadangi R. L. tuo metu klinikoje jau nedirbo, o M. M. O. dėl ne itin draugiškų santykių su R. L. susitikti su ja nenorėjo, todėl M. tuos pinigus R. L. pervedė per banko sąskaitą.

J. Š. savo 2016 m. sausio 22d. paaiškinime VMI nurodė, kad 2015 m. spalio 29 d. iš jos asmeninės sąskaitos SEB banke fiziniam asmeniui R. L. buvo pervesta iš viso 163 eurų jos pažįstamos M. O. prašymu. Ji nežinojo, už kokias paslaugas pervedė pinigus ir tuo nesidomėjo. Jai buvo pasakyta parašyti nuorodą „klinika“. Jai žinoma, kad M. O. dirba klinikoje, pavadinimo nežino, tik žino, kad (duomenys neskelbtini). Į jos asmeninę sąskaitą 2015 m. rugsėjo 19 d. buvo gautas mokėjimas iš M. O. 304 eurų už neįvykusią kelionę. Kitas mokėjimas 2015 m. lapkričio 30 d., suma – 535 eurų, buvo grąžinta 163 eurų skola (pinigai, pervesti R. L.). Kitų klinikos darbuotojų, kurioje dirba M. O., nepažįsta, panašaus pobūdžio mokėjimų daugiau nedarė (b.l. 27).

Atsižvelgęs į anksčiau aptartus ir byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad grįsti M. M. O. kaltę dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo vien liudytojos R. L. paaiškinimais, kurių pagrindu buvo surašyta VMI operatyvaus patikrinimo pažyma, pagrindo nėra, nes R. L. parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys - administracinėn atsakomybėn trauktinos M. M. O. bei liudytojos N. Z. parodymai. Vien ta aplinkybė, kad J. Š., pervesdama pinigus R. L., nurodė mokėjimo paskirtį „klinika“, taip pat neduoda pagrindo teigti, jog buvo padarytas inkriminuotas teisės pažeidimas, nes R. L., kaip matyti iš jos paaiškinimų, asmeniškai J. Š. nepažįsta, todėl gavusi pinigus į savo sąskaitą be nuorodos „klinika“, R. L. tikėtina nesuprastų, už ką jai buvo pervesti pinigai iš visiškai nepažįstamo asmens. Kaip matyti iš J. Š. duotų paaiškinimų VMI, ji pinigus į R. L. sąskaitą pervedė M. O. prašymu, kokiu tikslu tai buvo daroma nesidomėjo, klinikos darbuotojų, kurioje dirba M. O., nepažįsta, panašaus mokėjimų daugiau nebuvo dariusi (b.l. 27). Teismas, vertindamas R. L. parodymus, taip pat atsižvelgia į jau minėtą aplinkybę, kad R. L. iš darbo paprašyta tai padaryti, siekiant išvengti psichologinio diskomforto darbe, kas leidžia vertinti, kad galimai jos santykiai su klinikos administracija, taip pat ir su M. M. O. nėra geri ar neutralūs.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą teisme prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn traukiamos M. M. O. ir liudytojos N. Z. parodymų bei R. L. parodymų pašalinti jokių galimybių nėra, kadangi nėra jokių duomenų, kad atitinkamas reikšmingas aplinkybes galėtų patvirtinti ar, priešingai, paneigti kiti įrodymais, taip pat įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad M. M. O. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, todėl jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Už ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimą numatyta bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad M. M. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kita vertus, pastebėtina, jog iš esmės tam tikrų aktualių faktinių aplinkybių M. M. O. neneigė, teigdama, jog leido R. L. mokymo tikslais užpildyti dvi pacienčių ambulatorines korteles iki jos priėmimo į darbą. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei įrodytą nelegalaus darbo trukmę, jo padarymo aplinkybes – nelegalus darbas buvo dirbamas tik dvi dienas, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. M. O. – duomenų apie jos patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad yra pagrindo M. M. O. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti mažesnę baudą, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nes nagrinėjamu atveju spręstina, kad net minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda būtų neproporcinga, ir yra pakankamo pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir skiriant švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. M. O. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti 400 (keturių šimtų) eurų baudą.

M. M. O. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Išaiškinti pažeidėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16054904525, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.