Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. Renaldui Baliūčiui, atsakovo atstovui adv. Arūnui Zeleckiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą dėl įsakymo panaikinimo, atsakovė Valstybinė ligonių kasa prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad vertinant pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojo atliekamų užduočių sudėtingumą, buvo nurodyta, jog pavaduojant vedėją, pareiškėja ne visada susitvarkė su pareigomis, tačiau nenurodoma, kokių užduočių pareiškėja nesugebėjo atlikti. Vertinime nurodoma, kad pareiškėja yra konfliktiškas žmogus, jai trūksta diplomatijos, trūksta konstruktyvumo, pareiškėja ne visada valdo emocijas ir ne visada paiso etikos normų. Šie motyvai taip pat pateikiami be įrodymų.

Mano, kad veikla nepatenkinamai vertinta nepagrįstai, o pagal vertinimo išvadą buvo priimti nepagrįsti sprendimai. Pareiškėja teigia, kad ji vertinimo komisijos posėdyje 2006 01 29 išsamiai atsakinėjo į visus klausimus. Pateikė dokumentaciją, kurioje atsispindėjo atlikti darbai. Tačiau komisija neatsižvelgė į pareiškėjos teikiamus paaiškinimus ir dokumentus.

Paaiškina, kad pagal Vyriausybės 2002 06 17 nutarimu Nr. 909 bei Vidaus reikalų ministro 2003 08 27 įsakymu Nr. IV-308 patvirtintas tvarkas, veiklos tyrimo komisija neprivalo būti saistoma pirmine išvada. Mano, kad pirminė išvada yra tik paties proceso inicijavimas. Mano, kad tyrimo komisija privalėjo tirti visas aplinkybes ir vertinti jas objektyviai.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja pateikė atsikirtimus į VLK prie SAM Valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio, įvykusio 2007 01 29, protokolą Nr. 3, kartu su šiais atsikirtimais pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad tiek jos tiesioginės vadovės išvada, tiek komisijos išvados yra nepagrįstos. Paaiškino, kad visus pavedimus, kuriuos tiesioginė vadovė nurodė kaip blogai įvykdytus, ji yra įvykdžiusi tinkamai, kad pavedimų vykdymą ji pervizuodavo tik tada, kai eidavo vedėjos pareigas. Paaiškino, kad komisija neatsižvelgė į daugelį darbų, kuriuos pareiškėja atliko 2006 metais, į jos parengtų dokumentų apimtį. Taip pat pabrėžė, kad buvo pažeista pati vertinimo procedūra, nes neįvyko pokalbis dėl būsimojo vertinimo, kuris turi vykti tarp vadovės ir darbuotojo, kad komisijos posėdžio metu pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti su vadovės pateiktais dokumentais, kad komisija neišreiškė jokio pageidavimo susipažinti su pareiškėjos atsineštais į posėdį dokumentais. Mano, kad dėl to komisijos išvados buvo neobjektyvios ir nepagrįstos.

Paaiškina, kad vertinimas atliktas griežtai laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. ir Vyriausybės 2002 06 17 nutarimu Nr. 909 patvirtintų taisyklių reikalavimų.

Paaiškina, kad pareiškėja yra karjeros valstybės tarnautoja, iki vertinimo dirbusi Valstybinės ligonių kasos prie SAM Tarptautinių ryšių ir ES integracijos skyriaus vedėjos pavaduotojos pareigose. Vadovaujantis VTĮ 22 str. 1 d. karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas. 2006 12 14 pareiškėjos veiklą per 2006 metus įvertino tiesioginė jos vadovė – skyriaus vedėja. Vertinimą sudarė 2006 12 08 pokalbis, po to buvo surašyta motyvuota 2006 12 14 vertinimo išvada. Tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai. Su išvada pareiškėja supažindinta 2006 12 20.

Po to, pagal VTĮ 22 str. nuostatas pareiškėjos tarnybinę veiklą vertino VLK direktoriaus įsakymu sudaryta vertinimo komisija, apie numatytą vertinimą pareiškėja informuota pasirašytinai 2007 01 11.

2007 01 29 įvyko VLK valstybės tarnautojų vertinimo komisijos posėdis. Komisijos nario teisėmis komisijos darbe dalyvavo Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos deleguota Mokymo ir vertinimo skyriaus vyresnioji specialistė. Komisijos posėdžio metu buvo išnagrinėta išvada, pravestas pokalbis su pareiškėja. Pokalbio metu vertinti pareiškėjos gebėjimai, būtini valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti.

Vertinimo komisija vienbalsiai nutarė, kad tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareiškėjos tarnybinę veiklą, ir nutarė siūlyti perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas.

2007 01 31 VLK direktoriaus įsakymu Nr. K-17 D. K. nuo 2007 02 01 iš einamų pareigų - Valstybinės ligonių kasos prie SAM Tarptautinių ryšių ir ES integracijos skyriaus vedėjos pavaduotojos (13 kategorijos) pareigų perkelta į žemesnes Valstybinės ligonių kasos prie SAM Tarptautinių ryšių ir ES integracijos skyriaus vyriausiosios specialistės (12 kategorijos) pareigas.

Dėl pareiškėjos argumentų pasisako, kad teisės aktai nenumato, jog tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje privalo išvardinti konkrečius faktus. Remiasi Vyriausybės 2002 06 17 nutarimu Nr. 909 patvirtintų taisyklių nuostatomis. Paaiškina, kad konkretūs įrodymai, pagrindžiantys išvadą, buvo pateikti vertinimo komisijai ir yra detaliai aptarti 2007 01 29 vertinimo komisijos posėdžio protokole.

Nesutinka su teiginiais, kad komisija nevertino pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatų, pasiekimų, atliktų darbų bei kvalifikacijos. Iš 2007 01 29 vertinimo komisijos posėdžio protokolo matosi, kad vertinimo komisija nagrinėjo tiesioginio pareiškėjos vadovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius nepatenkinamą pareiškėjos veiklos kokybę, vertino pareiškėjos per 2006 metus atliktus darbus bei veiklos rezultatus. Vertinimo komisijai nekilo abejonių dėl aukštos pareiškėjos kvalifikacijos. Tačiau komisija nustatė, kad nepaisant turimų žinių ir išsilavinimo, pareiškėja nesugeba jų tinkamai panaudoti vykdydama savo tarnybines funkcijas.

Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, išklausęs bylos dalyvių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, išklausęs garso įrašą, priėjo išvados, kad pareiškėjos skundas netenkintinas.

Teismas nustatė faktines bylos aplinkybes. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir ES integracijos skyriuje 2006 metų pabaigoje – 2007 metų pradžioje vyko valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimas, kaip tai numato Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 22 straipsnis. Pagal šį straipsnį valstybės tarnautojo ir jo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – įvertinti įstaigos vadovo, karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus bei kvalifikaciją. Dėl D. K. vertinimo jos tiesioginė vadovė skyriaus vedėja J. S. 2006 12 14 surašė Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (b.l. 5-6, t. 1), kurią pareiškėja pasirašė 2006 12 20. Pareiškėja iš karto pasirašydama nurodė, kad nesutinka su išvados 2, 4 ir 5 punktais, nurodė, kad faktai neatitinka realybės, kad yra išreikšta tik subjektyvi tendencinga vertinančio nuomonė. T.y. pareiškėja jau tuo metu žinojo, kokius jos darbo trūkumus mato jos tiesioginis vadovas. Išvadoje pateiktas vertinimas tik iš dalies paremtas konkrečiais faktais, dalis apibūdinimų yra tokie kaip: „Sunkiai sekasi darbai, kuriems atlikti reikia sisteminių žinių ir analitinių gebėjimų“, „gana pasyviai dalyvauja rengiant VLK ir SAM pozicijas įvairiais klausimais“, „ne visada susitvarko su skyriaus vedėjo pavaduotojo funkcijomis“, „pavaduotojos dažnai nebūna darbo vietoje kabinete“, „pavestus darbus atlieka nekruopščiai: dažnai orientuojasi į pavedimo įvykdymo terminą, tačiau ne į rengiamo dokumento ar rašto turinį“ ir pan. Tačiau skyriaus vedėja konkrečius dokumentus, pagrindžiančius vertinimo išvadą, pateikė VLK prie SAM Valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Komisija) posėdžio metu (2007 01 29 Komisijos protokolas Nr. 3, b.l. 16-30, t. 1). Pateikta 10 atvejų, kurie vedėjo nuomone patvirtina išvadą, kad darbai atliekami nesilaikant nustatytų terminų, netinkamai ir nekokybiškai. Buvo pateikti nekokybiškai rašyti dokumentai, kurie aptarti komisijos posėdyje. Nurodyti tokie netikslumai – netinkamas romų tautybės asmenų pavadinimas, įrašytas rašto projekte, žymi aritmetinė klaida, padaryta apskaičiuojant 5 teritorinių ligonių kasų iškvietimų skaičių Lietuvoje (apie 3 milijonų skaičiavimo klaida), rašto projekto parengimas kitam nei reikėjo adresatui, skubiai parengtas raštas SAM ir pateiktas pasirašyti direktoriaus pavaduotojai ekonomikai, kad VLK pastabų neturi, kai VLK turėjo pastabų, o pareiškėja apie tai žinojo, kad pavedimas pateikti informaciją apie VLK atsiskaitymus su ES šalimis buvo įvykdytas tik pakartotinai paprašius, taip pat netinkamai ir ne laiku buvo pateikta informacija vedėjai apie vidutinių kainų (reikalingų atsiskaitymui su ES šalimis) rengimo eigą, nes atsakymas buvo paviršutiniškas. Skyriaus vedėja posėdyje nurodė ir kitus atvejus, kai pavedimai buvo vykdomi netinkamai. Visi šie dokumentai pateikiami protokolo prieduose. Vedėja posėdžio metu aiškino, kad vertinamoji nevykdė jai pavestų darbų ir blogai organizavo darbą, nes darbus pervizuodavo atlikti kitam skyriaus darbuotojui, kartais net nesančiam darbe darbuotojui. Taip pat vertinimo metu, atsakydama į Komisijos pirmininko klausimą, skyriaus vedėja aiškino, kad per vertinamuosius metus jokių pasiūlymų ir iniciatyvų iš vertinamosios pusės nebuvo gauta. Vedėja taip pat kritikavo klausimyno pildymą. Pareiškėja šį klausimyną buvo parvežusi iš Europos Komisijos aukšto lygio pareigūnų komiteto sveikatos priežiūros paslaugų teikimo per sieną pogrupio susitikimo. Nurodyti ir kiti konkretesni darbų trūkumai. Tuo pačiu vedėja paaiškino, kad 2006 12 08 pareiškėja jai pateikė darbo ataskaitą, kurioje yra neaiškumų ir netikslumų, nurodyti padaryti darbai, nors pareiškėjai tokie darbai nebuvo pavesti. Komisijos posėdžio protokole vertinimas atliktas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų sąrašą, patvirtintą 2002 06 17 Vyriausybės nutarimu Nr. 909. Pagal visus kriterijus vertinimas buvo neigiamas. Po to, komisija pasikvietė į posėdį D. K.. Prašyta, kad visi kalbėtų pagal išvados schemą, t.y. pagal vertinimo kriterijus, patvirtintus Vyriausybės nutarimu Nr. 909. D. K. atsakinėjo į komisijos narių klausimus. Ši posėdžio dalis taip pat įrašyta magnetofono juostelėje, juostelė buvo perklausyta teismo posėdžio metu, įrašas tęsiasi virš 1,5 val. Iš įrašo ir Komisijos protokolo matyti, kad pareiškėja atsinešė į posėdį dokumentus, aiškino, kad jie rodo jos darbo krūvį, darbo pobūdį. Pokalbio metu buvo kalbama apie tai, kokias funkcijas realiai vykdė pareiškėja. Pareiškėja pati paaiškino, kurias pareigybės aprašyme esančias funkcijas ji vykdė, o kurių nevykdė. Taip pat ji aiškino dėl vedėjos nurodytų raštų kokybės. Pareiškėja atsakė ir į kitus komisijos narių klausimus.

Po pokalbio su vertinamąja komisijos nariai pasisakė dėl vertinimo, vienbalsiai pareiškėjos darbinė veikla įvertinta nepatenkinamai. Tuomet komisijos pirmininkas pasiūlė apsispręsti dėl Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytų sprendimų siūlymo. Komisija nutarė siūlyti įstaigos vadovui nepatenkinamai įvertintą karjeros valstybės tarnautoją D. K. perkelti į žemesnes pareigas (vienbalsiai). Pagal Vyriausybės nutarimu nustatytą formą surašyta 2007 01 29 komisijos išvada Nr. 31 (b.l. 166, t. 1), su kuria D. K. susipažino 2007 01 29. VLK prie SAM direktoriaus 2007 01 31 įsakymu Nr. K-17 „Dėl valstybės tarnautojos D. K. perkėlimo į žemesnes pareigas“, kuriuo D. K. nuo 2007 02 01 iš einamų pareigų perkelta į žemesnes – Tarptautinių ryšių ir ES integracijos skyriaus vyriausiosios specialistės (12 kategorija) pareigas (b.l. 181, t. 1).

Pareiškėja ginčija ne tik šį įsakymą, bet ir vertinimo komisijos 2007 01 29 išvadą Nr. 31.

Ginčo santykius reglamentuoja skundžiamų aktų priėmimo metu galiojusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas bei Vyriausybės 2002 06 17 nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklės (toliau – taisyklės) bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (toliau – kriterijai).

Vertinant šiuose teisės aktuose esantį reglamentavimą, daroma išvada, kad vertinimo procedūros nebuvo pažeistos. Darytina išvada, kad pokalbis apie tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus tarp tiesioginio viršininko – skyriaus vedėjos J. S. ir D. K. visgi įvyko 2006 metų gruodžio mėnesį. Liudytoja J. A. (buvusi S.) teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2006 metų pabaigoje skyriuje buvo ruošiami dokumentai valstybės tarnautojų vertinimui ir apie tai vedėja J. S. kalbėjo su kiekvienu tarnautoju. Liudytoja pati matė ir girdėjo, kaip vedėja J. S. užėjusi į jų kabinetą, kur sėdi ir D. K., pasakė: „D., noriu pakalbėti apie jūsų vertinimą“, pakvietė D. K. užeiti į vedėjos kabinetą. Liudytoja paaiškino, kad pertvaros yra stiklinės, todėl ji matė, kaip tarp vedėjos J. S. ir D. K. vyko kažkoks konfliktinis pokalbis, kurio turinio ji negirdėjo. Pokalbis vyko 1 – 2 valandas. Liudytoja tikslios šio įvykio datos neprisiminė, tik nurodė, kad tai buvo 2006 m. gruodžio mėnesį. Be to, liudytoja parodė, kad tokie pokalbiai vyko ne kartą. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti J. S. paaiškinimu, duotu 2007 06 28 teismo posėdžio metu (b.l. 56—61, t. 4), kai ji aiškino, kad pokalbis dėl vertinimo vyko 2006 m. gruodžio mėnesį 12 – 20 dienomis, tęsėsi apie 3 val. Tokį J. S. paaiškinimą netiesiogiai patvirtina prieš tai minėti liudytojos parodymai, be to, tas faktas, kad pareiškėja 2006 12 08 parengė savo darbo ataskaitą, kurios ir buvo prašoma tam, kad būtų galimybė aptarti tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, atlikti jos veiklos vertinimą. Tas faktas, kad liudytoja negirdėjo pokalbio turinio, nėra reikšmingas, nes J. S. pasikvietė D. K. aiškiai suformuluodama apie ką bus pokalbis. Taigi, jeigu D. K. nesuprato, ar pradėjo kalbėti kitomis temomis, ji galėjo išsiaiškinti, ką vedėja norėjo su ja aptarti dėl jos darbo vertinimo, tuo labiau, kad tuo periodu ji jau buvo pateikusi savo darbo už 2006 metus ataskaitą (vedėjai pateikta 2006 12 08, b.l. 159, t. 1, pati ataskaita be datos, b.l. 131-132, t. 1). Rengiant ataskaitą pareiškėja turėjo žinoti, kad vyksta tarnautojų vertinimas. Vėliau, rašydama atsikirtimus, pati pareiškėja pripažino, kad ataskaita dėl laiko stokos buvo neišsami. Tai, kad asmenys, pasakoję apie šį pokalbį, neatsiminė tikslios datos, tikslios pokalbio trukmės, nekeičia jų paaiškinimų esmės. Praėjus tokiam laiko tarpui neįmanom atsiminti tokių detalių. Tačiau, kadangi matėsi, kad vyksta konfliktinis pokalbis, akivaizdu, kad pokalbis buvo apie tarnybinės veiklos rezultatus, apie būsimą vertinimą, nes pareiškėja nenurodė, kad kokiais nors kitais klausimais konfliktavo su vedėja. Pareiškėja teigia, kad tuo metu prašė atostogų. Dėl atostogų konflikto nebuvo ir atostogos jai buvo suteiktos.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2006 12 14 vedėja surašė Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (b.l. 32, t. 1), kurią D. K. pasirašė 2006 12 20. Išvada surašyta laikantis Vyriausybės nutarimu nustatytų kriterijų, pagal kiekvieną kriterijų pateiktas vertinimas ir ne visi vertinimai yra neigiami. Pateiktas išvadoje vertinimas yra motyvuojamas aprašant pagal konkretų kriterijų, kokie yra darbo trūkumai. Išvadoje pakankamai aprašyti netgi konkretūs darbai – tokie kaip pavedimų vykdymo terminai ir kokybė, pervežimų organizavimas, VLK ir SAM pozicijų rengimas, OECD klausimyno pildymas ir pan. Išvadoje neišvardinami konkretūs netinkamai atlikto darbo pavyzdžiai, tačiau iš išvados teksto valstybės tarnautojui turi būti aišku, kokios konkrečios pretenzijos yra išsakytos, be to iš išvados buvo matyti, kad jos tarnybinė veikla daugumoje vertinama neigiamai, t.y. nepatenkinamai, todėl pareiškėja jau pagal šią išvadą, su kuria susipažino 2006 12 20, galėjo paruošti atsikirtimus.

Po išvados surašymo pareiškėjai Taisyklėse nustatytais terminais (netgi beveik dvigubai didesniu terminu) buvo pranešta apie 2007 01 29 įvyksiantį vertinimo komisijos posėdį – pranešimą pareiškėja pasirašė 2007 01 11 (b.l. 165 t. 1). Taigi pareiškėja turėjo laiko tinkamai pasirengti posėdžiui.

Įvertinus Komisijos 2007 01 29 posėdžio protokolą, teismas pripažįsta, kad posėdis vyko Taisyklėse nustatyta tvarka (13 p., 15 p., 16 p., 18 p., 19 p.). Taisyklių punktuose, kuriuose nustatyta, kaip vyksta vertinimas, niekur nepasakyta, kad tiesioginis vadovas privalo pateikti visą dokumentaciją, patvirtinančią jo teiginius bei išvadas. Pagal taisyklių 16 p., tik jeigu vadovas dalyvauja komisijos posėdyje, komisijos nariai prireikus gali pasiūlyti tiesioginiam vadovui išsamiau apibūdinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, taip pat gali pateikti kitų klausimų. VTĮ 22 str. 6 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti posėdyje vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą, t.y. vadovo dalyvavimas netgi nėra privalomas. Šiuo gi atveju tiesioginis vadovas komisijos nariams ne tik žodžiu paaiškino, kodėl būtent taip vertina gebėjimus ir kitus kriterijus, bet kartu pateikė ir vykdytų pavedimų pavyzdžius. Visi šie dokumentai yra Komisijos protokolo priedai. Niekur taisyklėse nenumatyta, kad valstybės tarnautojas gali susipažinti su protokolo priedais, ar netgi pačiu protokolu. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją privaloma pasirašytinai supažindinti tik su komisijos išvada. Su komisijos išvada pareiškėja buvo supažindinta pasirašytinai (b.l. 166, t. I). Vertinimo komisijos posėdžio esmė yra ne visos tarnybinės veiklos už tuos metus dokumentų nagrinėjimas, o pokalbiai su tiesioginiu vadovu ir vertinamu valstybės tarnautoju, tiesioginio vadovo išvados teisingumo patikrinimas. Iš protokolo ir garso įrašo matyti, kad tokie pokalbiai vyko. Taigi pareiškėjos argumentai, kad ji negalėjo susipažinti su vedėjos pateiktais dokumentais, negalėjo pateikti savo dokumentų, yra teisiškai nereikšmingi, nes dokumentų teikimas nenumatytas Taisyklėse. Tai logiškas reglamentavimas, nes tiek vadovas, tiek valstybės tarnautojas turi atsiminti atliktus darbus, tuo labiau, kad šiuo atveju keletą kartų vedėja iš pareiškėjos 2006 metų bėgyje yra prašiusi paaiškinimų dėl neatliktų darbų. Antra vertus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su vedėjos pateiktais dokumentais ir teikti savo atsineštus dokumentus. Iš komisijos posėdžio protokolo bei garso įrašo matyti, kad iš dalies abiejų pusių dokumentai buvo aptariami. Liudytojos V. G. ir E. G. netgi patvirtino, kad kalbėdama apie kažkokį konkretų atvejį, V. G. nunešė ir parodė pareiškėjai konkretų dokumentą. Kitos liudytojos, komisijos nariai, šio fakto neprisiminė, tačiau tai nereiškia, kad to nebuvo. Be to, šį faktą patvirtina garso įrašas. Teisme apklaustos liudytojos, komisijos narės bei sekretorė, be paminėtų, dar ir L. P., D. L., S. M. (VRM įgaliota atstovė), visos patvirtino, kad vedėjos J. S. atnešti dokumentai gulėjo ant stalo, komisija apie juos kalbėjo, klausinėjo, todėl kiekvieną dokumentą buvo galimybė apžiūrėti. Taip pat liudytojos patvirtino, kad pareiškėja buvo atsinešusi kažkokius segtuvus, tačiau konkrečių dokumentų neteikė, tik aiškino, kad turi kažkokius dokumentus. Taigi Taisyklėse numatyti komisijos narių pokalbiai su tiesioginiu vadovu ir vertinamuoju buvo išsamūs ir konkretūs, lietė kiekvieną iš kriterijų, todėl vertintini, kaip atitinkantys Taisyklių reikalavimus.

Dėl pačios vertinimo esmės. Pareiškėja teismui pateikė atsikirtimus į posėdžio protokolą (b.l. 106-128, t. 2) ir atsikirtimų priedus. Tokio dokumento teikimo nenumato Vyriausybės nutarimu patvirtintos Taisyklės. Šie atsikirtimai gali turėti reikšmės tik todėl, kad skyriaus vedėja yra pateikusi nemažai konkrečių pavyzdžių, rodančių, kad pareiškėja pavedimus vykdė netinkamai ir nekokybiškai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vertinimo esmė yra ne visos tarnautojo darbinės veiklos pilnutinė analizė vertinimo komisijoje, o tiesioginio vadovo įvertinimas, kaip valstybės tarnautojas vykdo savo pareigas. Būtent vadovas įvertina visą tarnautojo darbą. Pareiškėja nenuneigė daugelio skyriaus vedėjo pateiktų pavyzdžių, tokių kaip greitosios medicinos pagalbos iškvietimų skaičiaus neteisingo suskaičiavimo ir duomenų pateikimo ne ant VLK blanko, o ant Šiaulių teritorinės ligonių kasos blanko (b.l. 42, 43, 44, t. 1), rašto JAV ambasadai rengimo procedūroje padarytų klaidų (b.l. 48-51, t. 1), rašto parengimas SAM dėl EK sveikatos paslaugų ir gydymo aukšto lygio grupės parengtos santraukos, kur pareiškėja nurodė, kad VLK pastabų neturi (b.l. 59, t. I), kitų raštų nerūpestingo ir neatidaus rengimo atvejų. Pareiškėjos paaiškinimai, kad raštai iš įstaigos visgi išeidavo tinkamai paruošti ir laiku, nepaneigia jos pareigos pačiame tų raštų rengimo procese, rengti juos ne atmestinai, o atidžiai ir rūpestingai, vedėjos pavedime nurodytu laiku, nes priešingu atveju be pagrindo trikdosi ir gaištasi kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbo laikas. Pareiškėjos pareigybės charakteristikoje (b.l. 33-34, t. 1) 5.7. punkte numatytas reikalavimas sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti raštvedybos taisykles. Taip pat skyriaus vedėja pateikė pavyzdžius, kaip pareiškėja pervizuoja skyriaus darbuotojams jai pavestus atlikti darbus. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad net pavaduodama vedėją ji buvo taip užimta, kad neturėjo galimybės atlikti pavedimą pati. Skyriaus vedėja pateikė nepagrįsto pavedimų pervizvimo kitiems darbuotojams atvejus ( b.l. 97, 102, 108, 113, 118, 122, 127, t. 1). Pareiškėja tik dalį šių priekaištų paneigė savo atsikirtimuose į komisijos posėdžio protokolą (b.l. 106-128, t. 2). Be to, tokie pareiškėjos nurodomi faktai, kad raštas buvo jos parengtas, nepaneigia, kad jis buvo pervizuotas kitam darbuotojui.

Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino ir kiti skyriaus vedėjos išvadoje esantys teiginiai. Liudytoja J. A. (buv. S.) patvirtino, kad D. K. visada ginčydavosi, kad pavestas jai darbas jai dirbti nepriklauso, nes ji vedėjo pavaduotoja, visus jai pavestus darbus visada pervizuodavo kitiems darbuotojams. Liudytoja aiškino, kad pavaduotoja stengdavosi vykdyti tik pavedimus, kuriuose galima panaudoti šabloninį atsakymą, įrašant kitą pavardę, tačiau teigė, kad ir atliekant šiuos darbus pavaduotoja padarydavo daug klaidų, kurias tekdavo kelis kart taisyti. Liudytoja patvirtino, kad pareiškėja nenorėdavo jai, tik pradėjusiai dirbti, paaiškinti kaip ji turėtų atlikti darbą. Liudytoja D. L. teisme parodė, kad jos kabinetas šalia D. K. kabineto, todėl ji žino, kad pastarosios dažnai ir ilgai nebūna darbo vietoje. Liudytoja L. P. patvirtino, kad jai laikinai einant direktoriaus pareigas, D. K. įtikino ją pasirašyti klaidingą raštą SAM, kad VLK neturi pastabų, kad po to skyriaus vedėjai teko prašyti SAM leisti ištaisyti klaidą. Pareiškėja aiškina, kad jai tenka eiti į kitus skyrius, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad VLK bendravimas tarp darbuotojų yra kompiuterizuotas, todėl abejotina, ar dėl kiekvieno klausimo derinimo būtina eiti į kitus skyrius. Iš atsakovės atstovo teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikto VLK direktoriaus 2007 08 27 įsakymo Dėl tarnybinės nuobaudos D. K. skyrimo matyti, kad D. K., neturėdama leidimo dirbti kitą darbą, dirba VšĮ Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje gydytojos neurologės pareigose. Tai paaiškina nebuvimo ilgą laiką darbo metu pagrindinėje darbovietėje faktą.

Tokie parodymai ir dokumentai patvirtina skyriaus vedėjos išvadų 1, 2, 3, 5 punktų turinį.

Pareiškėjos atsikirtimuose nurodyti kiti jos atlikti darbai vertinimo komisijoje nebuvo aptarti, todėl nežinomas jos tiesioginio vadovo požiūris į šių darbų rengimo procesą, tačiau tai, kad buvo ir tinkamai atliktų darbų, nepaneigia pastoviai pasikartojančio netinkamo pavedimų vykdymo atvejų.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad pareiškėjos vertinimas ne tik procedūriškai buvo atliktas laikantis nustatytų taisyklių reikalavimų, bet turi būti pripažinta, kad komisija vykdė Taisyklių 15 punkto reikalavimus ir pagrįstai nustatė, kad tiesioginis vadovas teisingai vertino valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal vertinimo kriterijus. Komisija detaliai apklausė tiek skyriaus vedėją, tiek pareiškėją, susipažino su pateiktais dokumentais, išklausė pareiškėjos argumentus. Tiek iš vertinimo komisijos protokolo, tiek iš liudytojų parodymų (komisijos narių), tiek išklausius garso įrašą, galima teigti, kad pareiškėja į komisijos narių klausimus atsakinėjo nors labai plačiai, bet nekonkrečiai ir netiksliai. Pavyzdžiui, S. M. klausia pareiškėją apie jos pagrindines vykdomas funkcijas, o pareiškėja vardina kokius konkrečius darbus ji atlieka. Tai rodo, kad valstybės tarnautoja ne visai skiria sąvokas, iš tiesų nemoka sisteminti, išskirti savo atliekamų funkcijų, o tai susiję tiek su jos pareigybės aprašymo geru išmanymu, tiek su skyriaus darbą aprašančių dokumentų įvertinimu ir išmanymu. Tokie įstaigos ir tarnautojo veiklą reglamentuojantys aktai pareiškėjai, ėjusiai skyriaus vedėjos pavaduotojos pareigas, turi būti gerai žinomi.

Pareiškėja teikdama teismui skundą prašo panaikinti ne tik įsakymą, kuriuo ji buvo perkelta į žemesnes pareigas, bet ir VLK prie SAM direktoriaus 2005 10 04 įsakymu Nr. 118-K sudarytos komisijos 2007 01 29 išvadą Nr. 31. Teismas šiuo atveju vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika panašiose bylose (LVAT administracinė byla Nr. A11-230/2007, 2007 02 27 nutartis). VTĮ 22 str. nėra numatyta, kad Komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami. Nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimai, priimti pagal vertinimo komisijos pasiūlymus, gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Taisyklėse nustatyta, kaip vykdomas komisijos sprendimas (Taisyklių 33.1 p.) ir jo vykdymo trumpas 5 dienų terminas leidžia daryti išvadą, kad Komisijos sprendimai neskundžiami teismui. Komisijos priimtas sprendimas gali būti įvertintas sprendžiant jo pagrindu priimtą įstaigos vadovo sprendimą.

Teismas šio ginčo atveju įvertino, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos bei procedūros. Komisijos protokole valstybės tarnautojos vertinimas pagal kriterijus buvo aptartas. Nustatyta, kad vertinimas buvo pagrįstas ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl daroma išvada, kad Komisijos vertinimas buvo teisingas, nes Komisija patikrino tiesioginio vadovo vertinimo teisingumą.

Dėl nurodytų argumentų pripažintina, kad nėra pagrindo panaikinti VLK prie SAM 2007 01 31 įsakymą Nr. K-17, kuriuo pareiškėja buvo nuo 2007 02 01 perkelta iš einamų Tarptautinių ryšių ir ES integracijos skyriaus vedėjos pavaduotojos (13 kategorija) pareigų į žemesnes – šio skyriaus vyriausiosios specialistės (12 kategorija) pareigas. Taip pat netenkinamas reikalavimas priteisti atlyginimo skirtumą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, nėra pagrindo iš atsakovo pareiškėjos naudai priteisti jos turėtas teismo išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d., 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 p., ir 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos D. K. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.