Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2024-04-30 įsakymo Nr. 1PE-2708 „Dėl A. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo vykdymo – pareiškėjo grąžinimo į muitinės inspektoriaus pareigas bei darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš pareigų iki grąžinimo į jas priteisimo priteisimo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. G. dirbo Vilniaus teritorinėje muitinėje inspektoriumi. A. G., būdamas Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto inspektoriumi, 2010 m. padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių jam ir keletui kitų muitinės pareigūnų, buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas 2019 m. kovo 1 d.

Pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-574/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00032-2011-3) 2022 m. sausio 20 d. priimto nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė A. G. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti 200 MGL (7532 Eur) baudą; pripažinti, kad A. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-149 redakcija, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d.) BK 225 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, įsigal. 2005 m. birželio 30 d.) (2010 m. balandžio 9 d. epizodas), požymių, ir baudžiamąją bylą dėl šios dalies nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-851/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00032-2011-3), pagal A. G. apeliacinį skundą, nusprendė panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir jam paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, bei pripažinti, kad A. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X- 1233 redakcija), požymių ir šią bylos dalį nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio aprašomoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą bei panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje teismas konstatavo, kad A. G. veiksmuose yra ir nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 225 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio28 d. įstatymo Nr. X 1233 redakcija), požymių; ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą bei nurodyti, jog A. G. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), požymių, ir baudžiamoji byla dėl šios dalies nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

2024 m. balandžio 30 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. PE-2708 A. G. atleistas iš Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriaus pareigų atsiradus pareigūną kompromituojančių duomenų.

Įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 15 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 74 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 80 straipsniu ir atsižvelgiant į minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-851/2024.

Statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog į vidaus tarnybą nepriimamas asmuo, apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų. Būtent šiuo pagrindu ir rėmėsi atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš pareigų.

Nors Statute nėra pateikta kompromituojančių duomenų sąvokos ar tokių duomenų sąrašo, vertintina, kad nuosprendžiais konstatuoti pareiškėjo veiksmai kaip nusikalstami, bei išdėstytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo dalyvavimą korupcinio pobūdžio veikose kartu su kitais muitinės sistemos pareigūnais, suteikė pagrįstą pagrindą atsakovui vertinti, kad nustatytos faktinės aplinkybės yra būtent tokios – patikrinti asmenį (pareiškėją) kompromituojantys duomenys minėto Statuto straipsnio kontekste.

Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata „apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų“ turėtų būti taikoma, kuomet yra kitų (nepatenkančių į Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 1 dalies 1-6 punktus) patikrintų kompromituojančių duomenų. Ir nors nustatyti duomenys apie pareiškėją savo esme yra panašūs į Statuto 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, vis dėlto, pareiškėjo atžvilgiu nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio, pareiškėjo padarytos nusikalstamų požymių turinčios veikos nepatenka į šio straipsnio apimtį, todėl pagrįstai atsakovas vertino, kad nuosprendžiu buvo nustatyti kiti patvirtinti pareiškėją kompromituojantys duomenys.

Teismo vertinimu, duomenys apie pareiškėjo padarytas nusikalstamo pobūdžio veikas yra pareiškėjo biografijos faktai, atsiradę dėl paties pareiškėjo veiksmų/neveikimo, kuriais remiantis galima vertinti pareiškėjo asmenines savybes, jo tinkamumą vidaus tarnybai. Bylos medžiaga (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio išvados) patvirtina, kad pareiškėjas A. G. 2010 m. balandžio mėn. savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį už neteisėtą neveikimą – t. y. už tai, kad G. T. ir A. G. neatliks vilkiko „Volvo FH12“ su puspriekabe-šaldytuvu „Koegel“, ir vilkiko „MAN“, su puspriekabe „Koegel“, vyksiančių per Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, krovinių detalaus muitinio tikrinimo ir juose kontrabanda gabentas cigaretes su trečiųjų valstybių banderolėmis netrukdomai praleis į Lietuvos Respubliką, tokiu būdu sudarys sąlygas ir pašalins kliūtis kontrabandos darymui; be to, vykdydamas susitarimą Šalčininkų kelio poste A. G. kartu su G. T. tinkamai neatliko muitinio tikrinimo ir praleido pro Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą minėtus vilkikus. Vėliau, 2010 m. balandžio mėn. M. T., V. M.s 7000 litų perdavė A. S., o pastarasis, pasilikęs sau 3000 litų iš 7000 litų, – 4 000 litų perdavė G. T., A. G., kurie 4000 litų, pasidalino tarpusavyje. Taigi, kaip konstatavo teismas, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 225 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio motyvuose pažymėta, jog „teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, jog A. G. veiksmuose yra ir nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 225 straipsnio 1 dalyje požymių, bei jog rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodė, jog A. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto 225 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 225 straipsnio 2 dalyje, požymių, vertintina kaip teismo rašymo apsirikimai. Atsižvelgiant į tai, šie rašymo apsirikimai taisytini – nuosprendžio aprašomosios dalies teiginys, kad A. G. veiksmuose yra ir nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 225 straipsnio 1 dalyje požymių, naikintinas, bei nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad A. G. veiksmuose yra ne nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje, požymių, o nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, požymių. Paminėtina, jog šių rašymo apsirikimų ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės, kadangi nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas konstatavo, kad A. G. veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje teismas šios aplinkybės nekonstatavo, be to, nors teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, jog apelianto veiksmuose yra BK 225 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymių, tačiau abejose šio straipsnio dalyse numatytos nusikalstamos veikos (vadovaujantis veikos padarymo metu galiojusia BK redakcija) yra apysunkiai nusikaltimai, todėl atsižvelgiant į tai, jog dėl šios veikos baudžiamoji byla apelianto atžvilgiu nutraukta suėjus senaties terminui, toks rašymo apsirikimo ištaisymas nuosprendžio esmės bei A. G. teisinės padėties nekeičia“. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat akcentavo, jog „nors A. G. prašo jį išteisinti, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo A. G. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 225 straipsnio 2 dalyje, požymių“. Bei teismo pažymėta, kad tai patvirtina byloje esantys įrodymai – paties apelianto nuteistojo A. G. parodymai, nuteistojo A. S., liudytojo G. T. parodymai, 2013 m. kovo 27 d. Vilniaus teritorinės muitinės raštas Nr. (3.39)2V-7210“.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog palyginus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutą su kitais baudžiamosios teisės institutais, galima daryti išvadą, kad savo esme jis panašus į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą (LR Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas). Asmuo laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos neribotą laiką Statuto normų prasme, jeigu yra padaręs tyčinį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nepaisant to, kiek laiko praėjo nuo tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėjas padarė veikas, turinčias nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams požymių, nors ir nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino jo atžvilgiu, Muitinės departamentui buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad yra „kiti patikrinti“ (pirmos ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais) pareiškėją kompromituojantys duomenys.

Šiuo konkrečiu atveju atsakovas pagrįstai sprendė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo atliktų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių Lietuvos Respublikos ekonomikai ir verslo tvarkai (kontrabanda), taip pat nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (kyšininkavimas), yra tokie duomenys, kurie pakankamai kompromituoja pareiškėją ir yra nesuderinami su statutine valstybės tarnyba, vyraujančiomis joje vertybėmis, veiklos skaidrumo politika bei teigiamo įvaizdžio formavimu.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas nebuvo, tačiau tai nepaneigia paties fakto, jog pareiškėjas, tarnaudamas LR valstybei, nusikalstamas veikas, nurodytas nuosprendyje, kurios kvalifikuotos kaip apysunkiai nusikaltimai, padarė.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas minimas nusikalstamas veikas padarė, būdamas muitinės pareigūnu, jo padarytų tyčinių veikų pobūdis yra nesuderinamas su muitinės pareigūno pareigomis, muitinės paskirtimi bei tikslais. Pareiškėjo grįžimas į tarnybą būtų nesuderinamas su pagrindiniais tokios tarnybos principais (padorumo, pavyzdingumo, nešališkumo, atsakomybės ir kt.), etikos standartais. Pareiškėjo sugrąžinimas į tarnybą sukeltų tam tikrų abejonių dėl Muitinės sistemoje taikomų etikos principų ir reikalavimų bei sudarytų negatyvų precedentą formuojant neigiamą praktiką, susijusią su tarnautojų elgesiu ir darbinių pareigų vykdymo skaidrumu.

Sutiktina su atsakovo vertinimu, kad duomenys, nustatyti baudžiamojoje byloje, apie pareiškėjo padarytas veikas yra pareiškėjo biografijos faktai, atsiradę dėl paties pareiškėjo veiksmų / neveikimo, kuriais remiantis galima vertinti pareiškėjo asmenines savybes, jo tinkamumą vidaus tarnybai. Teismui nustačius šias aplinkybes, matyti, kad pareiškėjas buvo pagrįstai kaltintas padaręs nusikalstamas veikas valstybės tarnybai, viešiesiems interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai. Pagrįstai atsakovo vertinta, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, paaiškėjo patvirtinti pareiškėją kompromituojantys duomenys.

Pareiškėjui kaip buvusiam vidaus tarnybos statutiniam pareigūnui, taikytini aukštesni standartai, nei kitiems valstybės piliečiams. Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad valstybės institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Jie jokiomis aplinkybėmis negali veikti viršydami įgaliojimus, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, tarptų teisinis nihilizmas. Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, neužkirtus jiems kelio atsirastų didžiulis socialinis disbalansas, būtų pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių, galimybių pasipriešinti valstybės (galingo mechanizmo) savivalei ir, paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos, yra gniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga (LR Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas)

Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, baudžiamojoje byloje priimtų nuosprendžių, pareiškėjas veikė priešingai Muitinės tikslams ir uždaviniams, pats dalyvavęs nusikalstamose veikose, susijusiose su kontrabanda ir kyšininkavimu.

Taigi, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus ir baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai konstatavo, jog įsiteisėjus 2024 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiui, apie A. G. paaiškėjo kompromituojantys duomenys, sudarę Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 74 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintus pagrindus atleisti A. G. iš tarnybos Muitinėje.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundo reikalavimas dėl atleidimo iš tarnybos pripažinimo neteisėtu yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus pagrindinį minėtą reikalavimą, atmestini ir kiti ir su tuo susiję išvestiniai skundo reikalavimai dėl grąžinimo į darbą bei darbo užmokesčio priteisimo.

Pažymėtina, jog teismas plačiau nenagrinėja ir nepasisako dėl šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, susijusių su pareiškėjo atžvilgiu atliktu (ar neatliktu) tarnybiniu patikrinimu, tyrimu ir patraukimo drausminėn atsakomybėn terminu bei nušalinimu nuo pareigų, kadangi atsakovas yra pažymėjęs savo paaiškinimuose, jog pareiškėjui nebuvo taikyta drausminė atsakomybė ir paskirta tarnybinė nuobauda, jis buvo atleistas pagal absoliutų atleidimo pagrindą ir faktinis A. G. atleidimo pagrindas yra baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės. Minimoje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai (reikšmingos aplinkybės), kurių pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, todėl vien tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliktas, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių Įsakymas turėtų būti panaikintas. Todėl byloje nėra reikšminga tirti aplinkybes, kodėl atsakovas netaikė drausminės atsakomybės pareiškėjui, kai pareiškėjas atleistas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir 74 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Taigi, pareiškėjui skunde, atsakovui atsiliepime ir teismo posėdyje šalims išdėsčius ir daugiau argumentų, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas ir nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas prašo iš pareiškėjo priteisti 3539,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-143-375/2008 yra išaiškinusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pagalba buvo būtina ir ar tokios išlaidos buvo būtinos, realios ir pagrįstos. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; 2019 m. kovo 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019).

Įvertinus ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, pažymėtina, kad byla (ginčo klausimas) nėra itin didelės apimties, byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais (iš esmės byloje pagrindiniai įrodymai – teismų procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje). Byloje sprendžiami teisiniai klausimai, susiję su atleidimu iš tarnybos, nebuvo nauji, dėl kurių buvo būtina pasitelkti advokatą. Atsakovas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, taip pat nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės institucijos interesus ginti institucijoje dirbančių darbuotojų (teisininkų) pajėgumais, o buvo būtina pasitelkti advokatą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo įrodyta, jog atsakovas neturėjo galimybių užtikrinti tinkamą atstovavimą savo interesams kitais būdais nei sudarydamas atstovavimo sutartį su advokatu. Šiuo aspektu išdėstytų argumentų kontekste teismas vertina, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjo, nebuvo būtinos, todėl atsakovo Muitinės departamento prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atmesti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.