Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2018-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-265-659/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-01-29
Bylos Nr.
1-265-659/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00309-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Kaltinamasis
I. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-265-659/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00309-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,

išnagrinėjo prokurorės Nijolės Žemaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje I. B. (I. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (jūreivis), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-01-02 apie 03.30 val. bute, esančiame Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), žodžiais grasindamas ten pat gyvenančiam sūnui R. B., kad jį papjaus, griebė nuo spintelės peilį ir tris kartus peilio rankena smogė sūnui į kairį šoną, tokiais veiksmais sudarydamas nukentėjusiajam realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis I. B. pirminės apklausos metu parodė, kad 2018-01-02 apie 02.00 val. jis kvietė policiją dėl sutuoktinės žodinio konflikto su sūnumi, dėl ko jie konfliktavo, jis nežino, tačiau jis iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai pasikalbėjo su sutuoktine bei sūnumi ir išvyko. Po to sutuoktinė su sūnumi iš namų kažkur išėjo ir abu grįžo apie 03.30 val. Tuo metu jis sėdėjo virtuvėje prie stalo ir vienas gėrė degtinę. Įėjęs į virtuvę sūnus pasakė, kad norėtų jį sumušti, paėmė jam už kaklo, ėmė smaugti, jis priešinosi, grumtynių metu pasiekė ant spintelės peilių stove buvusį peilį, kurį kotu, ne geležte parodė sūnui, kad pagąsdintų, jog jis paleistų jo kaklą ir sūnus jo kaklą paleido. (b. l. 46-48)

Papildomos apklausos metu I. B. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi, sūnaus atsiprašė (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Akistatos metu su nukentėjusiuoju R. B., kaltinamasis I. B. patvirtino, kad pilnai sutinka su sūnaus R. B. parodymais, patvirtina, kad sūnaus parodymai yra teisingi ir kad jis dėl girtumo ne visas įvykio aplinkybes tiksliai prisimena (b. l. 53-54).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

Nukentėjusysis R. B. (R. B.) parodė, kad jis nuo 2017-12-31 vakaro kartu su motina ir tėvu šventė naujuosius metus. 2018-01-01 vakare tėvas ėmė ieškoti prie jo priekabių, kadangi jų tarpusavio santykiai nėra geri. Tėvas anksčiau, kai jis buvo mažas ir paauglys, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš motiną, o kai jis užaugo, užstojo motiną, todėl tėvas jaučia jam pyktį ir priešiškumą. Tiek jis, tiek tėvas eina į jūrą skirtingais reisais ir susitinka retai, tačiau šį kartą susitiko ir tėvas pergėręs alkoholio negalėjo pakęsti jo buvimo namuose, todėl iki konflikto su peiliu, maždaug prieš dvi-tris valandas, pastarasis jam be jokios priežasties iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai jam nustatė girtumą, išsiaiškino iškvietimo priežastis ir išvažiavo, kodėl tėvas iškvietė pareigūnus, nežino, nes jis su juo nebendravo ir nekonfliktavo. Pareigūnams išvažiavus, kad išvengti konfliktų su tėvu, jis su motina išvyko pas močiutę, tačiau močiutė jau miegojo ir jie grįžo atgal į namus. Jiems sugrįžus, tėvas namuose virtuvėje vienas gėrė degtinę. Todėl, kad išvengtų konflikto, jis į virtuvę nėjo, o nuėjo tiesiai į kambarį. Tačiau tėvas ėmė priekabiauti žodžiais prie motinos ir jis girdėjo, kaip jie aiškinosi ir pykosi, todėl jis eidamas į tualetą tėvui nusišypsojo. Tai pastarajam sukėlė agresiją, jis ėmė šaukti priekaištaudamas, kodėl jis šypsosi. Tuo metu jis priėjęs paklausė, kodėl negali nusišypsoti. Tuo momentu tėvas pašokęs nuo kėdės griebė iš ant spintelės stovėjusio stovo virtuvinį peilį ir jo geležtę atsuko į jį. Jis sureaguodamas į tai pasakė: „davai, davai“ ir ėmė eiti link tėvo. Tada tėvas staiga apsuko peilį ir jo rankena tris kartus greitai smogė jam į kairį šoną. Jis išsigando, jį ištiko šokas ir jis spontaniškai griebė tėvui už kaklo ir per ištiestą ranką atstūmė jį nuo savęs, tačiau jo kaklo nespaudė, tik laikė. Ar tėvas turėdamas rankoje peilį ir juo jam smūgiuodamas, ką nors sakė, neprisimena, nes buvo ištiktas šoko. Tuo metu šalia stovėjusią motiną taip pat ištiko šokas, pastaroji puolė prie jo šaukdama tėvui, ką jis padarė. Kad tėvas jam smūgiavo ne peilio geležte, ji suprato vėliau, kai pakėlė jo marškinėlius ir pamatė, kad jis nėra sužalotas. Nuo tėvo jam suduotų smūgių ant jo kūno jokių sužalojimų nebuvo, fizinis skausmas jam nebuvo sukeltas, tačiau jis labai išsigando. Daugiau tėvas jo nepuolė, nieko nesakė. Jis būdamas šoke iš virtuvės išbėgo ir iškvietė policijos pareigūnus. (b. l. 14-15)

Liudytoja N. B. parodė, kad 2018-01-01 vakare ji su sutuoktiniu I. B. ir sūnumi R. B. šventė naujuosius metus ir vartojo alkoholį. Kadangi sutuoktinis ėmė ieškoti priekabių prie sūnaus, kurio nemėgsta ir tai ypač pasireiškia kuomet sutuoktinis būna girtas, ji su sūnumi išėjo į kambarį, kur abu užsidarė ir sutuoktinio neįsileido. Tada vyras I. B. iškvietė policiją ir atvykusiems pareigūnams pasakė, kad ji konfliktuoja su sūnumi, tačiau joks konfliktas tarp jos ir sūnaus nevyko, todėl pareigūnai pasiaiškinę aplinkybes išvažiavo. Pareigūnams išvykus, sūnus nusprendė išeiti iš namų, todėl ir ji kartu su sūnumi nuvyko pas jos motiną, tačiau motina miegojo, pažadinti jos nepavyko ir jie abu grįžo atgal į namus. Jiems sugrįžus, sutuoktinis tuo metu virtuvėje gėrė degtinę ir ėmė priekaištauti dėl išvykimo iš namų, jis netikėjo, kad ji su sūnumi buvo pas motiną, kėlė pavydo sceną dėl kitų vyrų ir jie abu pykosi žodžiais. Vėliau į virtuvę atėjus sūnui, sutuoktinis ėmė šaukti ant sūnaus, priekaištaudamas kodėl sūnus šypsosi, o sūnui paklausus, ar jis negali šypsotis, ėmė šaukti sakydamas: „papjausiu“ ir pašokęs nuo kėdės ant kurios sėdėjo, pagriebė iš ant spintelės stovėjusio stovo virtuvinį peilį ir nukreipė jį į sūnų, o kai sūnus pasakė: „davai davai“ ir žengė link sutuoktinio, jis staiga smogė sūnui keletą kartų į kairį šoną, kiek kartų, nežino. Ją ištiko šokas, ji sušuko, ką jis padarė ir puolė prie sūnaus ir tik pakėlusi sūnaus marškinėlius pamatė, kad jis nesužalotas. Tuo metu sūnus sugriebė sutuoktiniui viena ranka už kaklo ir jį atstūmė nuo savęs bei paleido jo kaklą. Po to sūnus iškvietė policijos pareigūnus. Šio įvykio metu ji nenukentėjo. (b. l. 23-25 )

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti I. B. grasinimai nužudyti R. B. (b. l. 7-10).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD (priedas prie tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo) ir stebima, kaip liudytoja N. B. policijos pareigūnams parodo, kad sutuoktinis I. B. pagriebė iš ant spintelės esančio stovo virtuvinį peilį ir juo grasino sūnui, sakydamas jog jį papjaus ir po to keletą kartų peilio rankena smūgiavo sūnui į šoną. (b. l. 26-28)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas peilis, paimtas policijos pareigūnų atvykus į įvykio vietą ir apžiūros metu dalyvavusio Klaipėdos apskrities VPK OKTP vyresniojo specialisto J. C. pateikta išvada, kad peilis nepriskiriamas šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. (b. l. 29-31)

Iš alkotesterio išrašo matyti, kad 2018-01-02 04.21 val. I. B.nustatytas 2.51 promilių girtumas ( b. l. 56).

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis I. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-01-02 apie 03.30 val. bute, esančiame Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), grasino sūnui R. B., pagriebęs nuo spintelės peilį, tris kartus peilio rankena smogė sūnui į kairį šoną, tokiais veiksmais sudarydamas nukentėjusiajam realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas pagal byloje nustatytas aplinkybes galėjo būti įvykdytas. Tai įrodo, kad kaltinamojo grasinimas išties buvo realus ir jis jį galėjo bet kuriuo momentu įgyvendinti. Dėl ko nukentėjusiajam R. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Tokia kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis I. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, nukentėjusiojo atsiprašė.

Įvertinęs visa tai bei BK 54 straipsnio nuostatas, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. B. skiriant BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį BK 47 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės minimumui. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Kadangi kaltinamasis I. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Skaitmeninė laikmena (DVD) su vaizdo įrašu paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. B. (I. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. B. paskirti – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo I. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-01-02 iki 2018-01-03 – 2 paras, jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Skaitmeninę laikmeną palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėti per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įm. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, kas mėnesį mokant po 500 Eur (penkis šimtus eurų). Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą privaloma pateikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinės (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, kabinetas Nr. 211) tarnautojui banko kvitą.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento kopijos (nuorašo) gavimo nuteistasis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Violeta Balčiūnienė