Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-07 · Civilinė byla Nr. 2-1568/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-07
Bylos Nr.
2-1568/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00653-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dina International“
Ieškovas
akcinės bendrovės „SEB lizingas“, AB SEB lizingas "Dina International" transportas
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1568/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00653-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dina International“ transporto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3891-653/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dina International“ transportui dėl įpareigojimo grąžinti ieškovui priklausantį turtą nutraukus finansinio lizingo sutartis.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje dėl įpareigojimo grąžinti ieškovui priklausantį turtą nutraukus finansinio lizingo sutartis sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Dina International“ transportą grąžinti ieškovui priklausantį ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą, atsakovui perduotą valdyti ir naudotis tarp šalių sudarytų finansinio lizingo sutarčių pagrindu, kurias ieškovas vienašališkai nutraukė atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, t. y. neatliekant mokėjimų už lizinguojamą turtą. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui naudotis ieškovui priklausančiu turtu, perduotu atsakovui nutrauktų finansinio lizingo sutarčių pagrindu, ir įpareigoti atsakovą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos perduoti jį saugoti ieškovui. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad ginčo turtas yra specifinis (vilkikai ir lengvasis automobilis), kuriam būdingas didelis nusidėvėjimas jį naudojant veikloje, o atsakovas ilgą laiką šio turto negrąžina, nepaisant finansinio lizingo sutarčių nutraukimo fakto, naudojasi juo neatlygintinai ilgą laiką, įmonės turtinė padėtis yra bloga, jai atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą motyvuojant jos nemokumu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovui naudotis nutartyje išvardintu kilnojamuoju turtu, įpareigojo atsakovą perduoti išvardintą turtą saugoti ieškovui.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad reikalaujamo grąžinti kilnojamojo turto specifika lemia greitą jo nusidėvėjimą ir galimą sugadinimą, be to, bylinėjimasis teismuose dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu trunka nuo 2010-11-29 ir nuo to laiko iki 2013-03-07 ieškovas negalėjo atsiimti transporto priemonių, užtikrinti jų saugumo, nes ieškovui buvo taikomas laikinas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizinguojamo turto perėmimu, tuo tarpu atsakovas galėjo nevaržomai naudotis ieškovui priklausančiu turtu, todėl padarė išvadą, kad yra būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, kad ieškovo siekis apsaugoti reikalaujamą jam sugrąžinti turtą yra pagrįstas, todėl ieškovą skyrė jo nurodomo turto saugotoju. Teismas taip pat nurodė, kad tai, jog laikinosios apsaugos priemonės sutampa su pareikštu reikalavimu, nereiškia ginčo išnagrinėjimo iš esmės, nes perdavus turtą saugoti ieškovui, jis turės užtikrinti jo apsaugą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ir negalės disponuoti ar jo perleisti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Dina International“ transportas prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad skundžiama teismo nutartimi teismas, įpareigodamas perduoti ginčo turtą ieškovui saugoti, tokiu būdu išsprendė ginčą tarp šalių.

Ieškovas nepateikė duomenų ir kitų įrodymų, kad lizinguojamas turtas yra nesaugomas, naikinamas, gadinamas, naudojamas uždraustoje veikloje, kažkam perduotas ir pan., todėl laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra perteklinis, neatitinkantis teismų praktikos.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo priimtomis nutartimis Nr. 2-134/2010, 2-149/2011, 2-1369/2011, kadangi jose dėstomos faktinės aplinkybės turi iš esmės nesutampančių požymių, t. y. šioje byloje ginčas dėl lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo nėra galutinai išspręstas, faktiškai lizingo sutartys nėra nutrauktos ir pan.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, turėjo vadovautis naujausiu išaiškinimu, išdėstytu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-297/13, jog nors materialinės teisės normos nustato, kad tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad yra ginčijamas vienašališkai nutrauktų lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumas.

Ieškovas pažeidinėja teismo sprendimą saugoti transporto priemones ir iki ginčo išsprendimo pabaigos jų niekam neperleisti, kadangi ieškovas turtą perėmė į savo balansą, t. y. buhalteriškai įvykdė įskaitymą ir teisiškai perėmė transporto priemones iš „saugojimo“ padėties bei vykdys realizavimo procedūras.

Apeliantui neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, kadangi ieškinys reiškiamas ne dėl nuostolių ar transporto priemonių vertės priteisimo, bet dėl įpareigojimo grąžinti transporto priemones kaip vienetus, o jų sunaikinimo, nusidėvėjimo ar kitokių įrodymų į bylą ieškovas nepateikė. Apeliantas prie atskirojo skundo prideda įrodymus, kad transporto priemonės yra apdraustos, o naudos gavėjas yra ieškovas, jos yra remontuojamos, tvarkomos, geros techninės būklės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismui netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtent ieškovas atsidurtų blogesnėje padėtyje, o atsakovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, kadangi per bylinėjimosi laikotarpį transporto priemonės nuvertėjo 573 443 Lt suma ir jis nuvertėtų dar labiau, kol būtų išnagrinėtas ginčas, o atsakovas ginčo turtą naudotų neatlygintinai.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis (Nr. 2-134/2012, 2-149/2011, 2-1369/2011) visiškai dėl kitokių priežasčių negu nurodo apeliantas, t. y. dėl to, kad byloje gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios iš dalies sutampa su ieškinio reikalavimu, o ne dėl faktinių bylos aplinkybių. Apelianto nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-297/13 priimtoje nutartyje skiriasi faktinės bylos aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos, kadangi joje ginčo dalyku yra nekilnojamasis daiktas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas byloje ieškovo AB „SEB lizingas“ pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimo grąžinti kilnojamąjį turtą, ieškovo prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis atsakovui uždrausta naudotis jam finansinio lizingo sutarčių pagrindu perduotu naudotis ir valdyti turtu ir jis įpareigotas perduoti turtą saugoti ieškovui, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą [Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 144-152 straipsniai], todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti teisėtai priimtos nutarties nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškinyje dėstomų aplinkybių, ieškovą ir atsakovą siejo finansinio lizingo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo perduotas naudotis ir valdyti kilnojamasis turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad lizingo (finansinės nuomos) sutarties sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (nuomininkas, lizingo gavėjas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas) (Civilinio kodekso 6.567 straipsnis), todėl daikto nuomininkui (lizingo gavėjui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas ne tik patiria nuostolių dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų, tačiau verslo tikslais nuomojamas daiktas yra naudojamas versle, jis dėvisi ir tokio daikto vertė mažėja. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, siekiant užtikrinti, kad patenkinus šį reikalavimą, daikto savininkas galėtų iš tiesų susigrąžinti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus iš buvusio nuomininko, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti draudimą daikto nuomininkui naudotis išsinuomotais daiktais, įpareigojant šiuos daiktus perduoti jo savininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-134/2010). Netaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas patirtų nuostolių, nes negalėtų naudotis turtu, kurio vertė mažėtų, turtas galėtų būti sugadintas ar net sunaikintas.

Todėl esant pareikštam tokio pobūdžio reikalavimui, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Apelianto cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-297/13 ginčo dalykas yra nekilnojamasis turtas, o nagrinėjamu atveju lizinguojami buvo kilnojamieji daiktai, t. y. transporto priemonės ir kt., kuriems būdingas didelis nusidėvėjimas ir atitinkamai greitas turto vertės mažėjimas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima nagrinėjamo klausimo spręsti vadovaujantis apelianto nurodoma apeliacinio teismo nutartimi, nes skiriasi jų faktinės aplinkybės.

Ta aplinkybė, kad šiuo metu dar nėra iki galo išspręstas ginčas dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas UAB „Dina International“ transportas pareikštas ieškinys, yra apskųstas apeliacine tvarka ir nutarties priėmimo dieną dar nėra išnagrinėtas (vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismo posėdis paskirtas 2013-06-10), šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neteisėtai ar nepagrįstai. Pažymėtina, kad nors minėtas teismo sprendimas ir nėra įsiteisėjęs, tačiau jis patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis, taip pat kad nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, nagrinėjamoje byloje yra reikšminga tai, kad atsakovas kreipėsi į teismą dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu dar 2010 m. lapkričio mėn. pabaigoje ir jo prašymu Vilniaus apygardos teismas 2011-01-20 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo uždrausta AB „SEB lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizinguojamo turto perėmimu. 2011-10-12 sprendimu teismas atmetė UAB „Dina International“ transporto ieškinį, o laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apskundus teismo sprendimą apeliacine tvarka, Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateiktas prašymas dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, kuris buvo iš dalies tenkintas ir UAB „Dina International“ transportas įpareigotas iki nustatytos datos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Lt arba pateikti banko garantiją šiai sumai, o neįvykdžius šio įpareigojimo, 2013-03-07 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovui pareiškus ieškinį beveik po trijų metų dėl atsakovo įpareigojimo grąžinti lizingo sutartimis perduotą turtą, jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, kadangi visą nurodytą laikotarpį atsakovas nevaržomai galėjo naudotis lizinguotu turtu nemokėdamas už jį įmokų, todėl pripažinti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo bei ekonomiškumo principų ar prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai, nėra pagrindo.

Kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad nėra pagrindo perduoti turto ieškovui, nes turtas yra apdraustas, be to, remontuojamas, prižiūrimas. Ieškovas yra turto savininkas, ir jis sprendžia kaip naudotis turtu, jį valdyti bei disponuoti. Kai tarp šalių lizingo teisiniai santykiai pasibaigia, neturi teisinės reikšmės aplinkybė, ar turtas yra apdraustas, ar jis yra prižiūrimas. Taip pat nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai uždraudė atsakovui naudotis turtu, nes reiškiamas ieškinys ne dėl skolos priteisimo, o dėl turto grąžinimo. Jeigu ieškovas reikštų reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, šio reikalavimo įvykdymui užtikrinti galėtų būti taikomas atsakovo turto areštas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė užtikrinti reikalavimo dėl turto grąžinimo įvykdymą. Tai, kad teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė šiuo atveju yra prevencinio pobūdžio ir sutampa su ieškovo materialiuoju teisiniu reikalavimu, nereiškia, kad ji negali būti taikoma, tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo pacituota teismų praktika, kuomet laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos esant pareikštam analogiško pobūdžio reikalavimui.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo priimta nutartimi, nenurodo konkrečių duomenų, nepateikia įrodymų, jog tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas kaip nors neproporcingai varžo jo teises ir teisėtus interesus, trikdo vykdomą ūkinę – komercinę veiklą, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos prieštaraujant jų paskirčiai.

Apeliantas nurodo, kad ieškovas pažeidinėja teismo įpareigojimą saugoti transporto priemones iki pasibaigs ginčas, kadangi jis turtą perėmė į įmonės balansą ir prie atskirojo skundo prideda 2013-03-18 išrašytą kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą, kuri yra išrašyta už lizingo paslaugas pagal sutartį Nr. L2007-100147-05 už turtą – konteinerinę puspriekabę Schwe (BZ 653), pastabose nurodant, kad yra tikslinama 2007-11-16 PVM sąskaita – faktūra Nr. PD07216472, pagrindas – 2013-03-15 turto grąžinimo aktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis dokumentas nepatvirtina apelianto argumento apie teismo įpareigojimo pažeidimą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kreditinė sąskaita išrašyta turto grąžinimo akto pagrindu, tačiau šis dokumentas į bylą nėra pateikiamas, todėl neturėdamas pakankamai duomenų, teismas negali daryti pagrįstos išvados apie tam tikrų faktų egzistavimą ar jų neegzistavimą (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtas finansinis dokumentas išrašytas iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo dienos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pažeidinėja teismo įpareigojimus saugoti turtą iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nuta r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė