- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-04
- Bylos Nr.
- N-662-2681-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimo S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. liepos 31 d. S. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad S. K., būdamas UAB „Ermitažas“ generaliniu direktoriumi, neužtikrino, kad UAB „Ermitažas“ darbuotojų darbo sutartyse (įmonėje) būtų nustatytos kitos konkrečios darbo apmokėjimo formos, sąlygos (priedų mokėjimas), UAB „Ermitažas“ vidaus darbo tvarkos taisyklėse būtų nustatyti priedų mokėjimo kriterijai. Tuo S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 95 straipsnio 3 dalį ir 188 straipsnio 2 dalį. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu S. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 2750 litų baudą.
II.
S. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Paaiškino, kad Institucijos skundžiamame nutarime padaryta išvada yra nepagrįsta, priimta neteisingai išaiškinus ATPK 41 straipsnio 1 dalies ir DK 95 straipsnio 3 dalies bei 188 straipsnio 2 dalies normų teisinę prasmę ir paskirtį. Analizuojant DK normų turinį akivaizdu, jog jos imperatyviai nustato tik vienintelį įpareigojimą, kad dėl darbo apmokėjimo sąlygų būtų raštu susitarta darbo sutartyje. Tuo tarpu konkrečių darbo apmokėjimo sąlygų minėtos teisės normos nereglamentuoja ir leidžia darbo santykių šalims, atsižvelgiant į įmonės ir/ar darbuotojo darbo specifiką, dėl tokių sąlygų susitarti darbo ir/ar kolektyvinėje sutartyje. Tai reiškia, jog konkrečiam darbuotojui taikomos darbo apmokėjimo sąlygos, t. y. darbo apmokėjimo forma, darbo užmokesčio dydis, išmokėjimo tvarka ir pan., priklauso tik nuo darbuotojo ir darbdavio faktinio susitarimo. Mano, kad bet koks institucijos siekimas daryti įtaką šalių susitarimui dėl darbo apmokėjimo sąlygų jau pats savaime laikytinas neteisėtu ir viršija įstatymu apibrėžtą Institucijos kompetenciją. Tuo tarpu Institucija DK 95 straipsnio 3 dalies ir 188 straipsnio 2 dalies pažeidimu įvardijusi aplinkybę, kad „darbuotojų darbo sutartyse (įmonėje) nenustatytos kitos konkrečios darbo apmokėjimo formos, sąlygos (priedų mokėjimas)“, šias teisės normas aiškino ir taikė akivaizdžiai netinkamai. Pažymėjo, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, liudijančių, kad bendrovės darbuotojų darbo sutartyse iš viso nebūtų aptartos darbo apmokėjimo sąlygos ir formos, tuo pažeidžiant DK 95 straipsnio 3 dalies nuostatas. Priešingai, kiekvieno ir bet kurio bendrovės darbuotojo darbo sutartyje yra tinkamai apibrėžtos visos darbo apmokėjimo sąlygos, t. y. susitarta tiek dėl konkrečios darbo apmokėjimo formos, nustatant fiksuotą mėnesinę algą arba valandinį tarifinį atlygį už faktiškai dirbtą laiką, tiek dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio, tiek dėl darbo užmokesčio mokėjimo terminų ir tvarkos.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovės darbuotojų darbo sutartyse iš viso nebūtų aptartos darbo apmokėjimo sąlygos ir formos, tuo pažeidžiant DK 95 straipsnio 3 dalies nuostatas (nėra pateikta nei vienos darbo sutarties pavyzdžių). Nurodė, kad DK 188 straipsnio 2 dalis įvardija tik pavyzdinį galimų darbo apmokėjimo formų sąrašą, t. y. numato, kad darbuotojui gali būti taikomas tarifinis atlygis, mėnesinė alga ir/ar kitos darbo apmokėjimo formos, dėl kurių šalys faktiškai susitaria sudarydamos darbo ir/ar kolektyvinę sutartį. Šis straipsnis nereglamentuoja klausimo, kokia konkreti darbo apmokėjimo forma turi būti taikoma vienu ar kitu atveju, ir nenumato darbdaviui pareigos nustatyti darbuotojų darbo sutartyse kokias nors „kitas“ darbo apmokėjimo formas, sąlygas ir/ar priedus, dėl kurių darbo santykių šalys nėra susitarusios. Nurodė, jog UAB „Ermitažas“ vidaus darbo tvarkos taisyklių 75 punktas, numato, kad priklausomai nuo įmonės rentabilumo bei gaunamo pelno, darbuotojui kas mėnesį gali būti mokamas priedas prie atlyginimo. Pabrėžė, kad vadovaujantis šiuo punktu darbdavys tokių priedų neprivalo skirti, o darbuotojai į juos neturi reikalavimo teisių, kadangi šis reikalavimas nėra imperatyvus.
IV.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Institucijos nutarimą palikti galioti.
Mano, kad DK 188 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, įpareigojanti darbdavį aptarti darbo sutartyje faktiškai darbuotojui taikomas apmokėjimo sąlygas. Nurodo, kad tam tikrų darbo apmokėjimo sąlygų detalizavimas gali būti darbdavio lokaliniuose dokumentuose, tačiau jis negali būti abstraktus (DK 10 str. 1 d., 35 str. 1 d.). Netiki, kad UAB „Ermitažas“ su darbuotojais susitaria vien tik dėl minimalaus valandinio tarifinio atlygio mokėjimo. Mano, kad darbuotojams yra paaiškinama, jog jiems bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis bei priedas, su kuo darbuotojai sutinka.
Atsiliepimas
S. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad Institucija apeliaciniame skunde nenuginčijo pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl to, kad darbo apmokėjimo forma, darbo užmokesčio dydis, išmokėjimo tvarka ir kt., priklauso tik nuo darbuotojo ir darbdavio faktinio susitarimo, taip pat kad DK 188 straipsnio 2 dalis nenumato darbdaviui pareigos nustatyti darbuotojų darbo sutartyse kokias nors kitas darbo apmokėjimo formas ar sąlygas, dėl kurių darbo santykių šalys nėra susitarusios. Pabrėžia, kad Institucija apeliacinį skundą grindžia prielaida, kad neva UAB „Ermitažas“ vengia darbo sutartyse aptarti darbo sutarties sudarymo metu su darbuotoju sutartas darbo apmokėjimo sąlygas, Institucija nesiaiškino ir nesurinko jokių objektyvių įrodymų apie faktinį darbuotojų ir darbdavio susitarimą dėl konkrečių darbo apmokėjimo formų ir sąlygų. Pažymi, kad UAB „Ermitažas“ vidaus tvarkos taisyklių 75 punkte įtvirtinta darbdavio teisė, bet ne pareiga mokėti skatinamuosius priedus. Atkreipia dėmesį, kad DK 233 straipsnis numato darbdaviui teisę savo nuožiūra vertinti darbuotojų darbą bei pagal galimybes taikyti įvairias skatinimo formas. Nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Ermitažas“ būtų kaip nors pažeidžiami DK 95 straipsnio 3 dalies reikalavimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
ATPK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 iki 5000 litų.
DK 186 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama „darbo užmokesčio“ sąvoka – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. DK 95 straipsnio, apibrėžiančio darbo sutarties sąlygas, 3 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). DK 188 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329).
Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. K. surašytas dėl DK 95 straipsnio 3 dalies ir 188 straipsnio 2 dalies pažeidimų už tai, kad UAB „Ermitažas“ darbuotojų darbo sutartyse nenustatytos kitos konkrečios darbo apmokėjimo formos, sąlygos (priedų mokėjimas). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta nei vienos UAB „Ermitažas“ darbuotojo darbo sutarties, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas nei vienas konkretus atvejis, rodantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui formuluojamo kaltinimo turinį. Administracinio teisės pažeidimo protokole S. K. suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo jis yra kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Todėl pripažintina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai, teismas šių trūkumų bylos nagrinėjimo metu ištaisyti negali, todėl byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai papildomam įrodymų rinkimui ir kaltinimo formuluotės administracinio teisės pažeidimo protokole konkretizavimui.
Taip pat atkreiptinas Institucijos dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 41 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra nurodęs, jog administracinio teisės pažeidimo objektas yra teisės aktu (įstatymu) reguliuojama valstybinė arba viešoji tvarka ar nustatyta valdymo tvarka, piliečių teisės ir laisvės. Pažeidimo objektyviąją pusę sudaro šios tvarkos, šių teisių ir laisvių pažeidimas, kuris pasireiškia konkrečiu veikimu arba neveikimu ir už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 41 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų nustatytų darbuotojų teisių ir laisvių pažeidimą. Aiškinant šią įstatymo normą jos paskirties ir teisinės prasmės aspektais, darytina išvada, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas ir pan., t. y. iš esmės materialinio pobūdžio teises. Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 6791-01/2001, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 2001 m.).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje esant abstrakčiam kaltinimui ir nepakankamiems įrodymams, negalėjo neabejotinai konstatuoti, jog S. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla perduotina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucija nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.