Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Eglės Venckienės,

nuteistajai U. B. (iki santuokos V.) (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą)

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios U. B. (toliau – nuteistoji, apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio kuriuo U. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir jai paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir U. B. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį – 2 mėnesius 17 dienų, ir U. B. paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistoji neginčija padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, tačiau prašo skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistosios apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė tinkamą bausmę ir pagrįstai nenustatė pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

7. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

9. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę U. B. atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą teisingumui. Teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 13 punktas). Taip pat atsižvelgė į nuteistąją charakterizuojančius duomenis: jauno darbingo amžiaus, ištekėjusi, jos teigimu dirbanti bausmės atlikimo vietoje, Sodros duomenimis nedirbanti, teista 4 kartus: už viešosios tvarkos pažeidimą, pasipriešinimą valstybės tarnautojui, už smurtinį nusikaltimą bei vairavimą esant neblaiviai, taip pat teista užsienyje, administracine tvarka bausta už smulkiąją vagystę, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bei už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, paskirtos baudos neapmokėtos (1t. b. l. 47-50). Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus charakteristikoje kaltinamoji charakterizuojama neigiamai, kadangi nėra linkusi laikytis nustatytos tvarkos, pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, vartojo alkoholinius gėrimus (1 t. b. l. 45-46). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir smulkiosios vagystės padarymo nutarimai nėra priimti, todėl skundžiame nuosprendyje šių nusižengimų padarymo faktas konstatuotas nepagrįstai. Visgi nepaisant minėtos aplinkybės, visumoje su kitais duomenimis, BK 54 straipsnyje įtvirtintos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės įvertintos tinkamai.

10. Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 242 straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmes – baudą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes už BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinko griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis artimas, tačiau mažesnis už vidurkį, o bylą išnagrinėjus BPK 273 straipsnio tvarka, paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu sumažinta vienu trečdaliu.

11. U. B. praeityje teista 4 kartus. Jai du kartus buvo skirtos viešųjų darbų bausmės, taip pat du kartus skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas. Šią nusikalstamą veiką padarė atlikdama realią laisvės atėmimo bausmę (panaikinus antrąjį bausmės vykdymo atidėjimą). Atsižvelgiant į teistumų kiekį, tai, kad net griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės skyrimas teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui nedaro, nėra jokio pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

12. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, nuteistoji atitinka bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taikant BK 75 straipsnio nuostatas nebus pasiekti bausmės tikslai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu jai buvo skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. Probacijos metu, ji 2022 m. vasario 17 d. padarė naują nusikaltimą – vairavo automobilį būdama neblaivi, už ką buvo nuteista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu 40 parų arešto bausme, kuri subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, jai skirta 9 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo. Šios bausmės vykdymas, vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalimi, atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą. Taigi, teismas, nepaisant to, jog pirmą kartą suteikto pasitikėjimo nuteistoji nepateisino ir vėl nusikalto, suteikė jai dar vieną galimybę pasitaisyti ir antrą kartą atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, konstatavus, kad nuteistoji pažeidė jai skirtus įpareigojimus (tam tikru laiku nesiregistravo Užimtumo tarnyboje ir nedirbo, patikrinus nuteistąją buvo nustatytas 4 promilių neblaivumo laipsnis) ir probuojamosios pareigas, padarė administracinį nusižengimą. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistajai praeityje jau buvo du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, abu kartus teismo suteikto pasitikėjimo ji nepateisino. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir minėtos nutarties matyti, jog pirmą kartą atidėjus bausmės vykdymo atidėjimą, probacijos tarnyba dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo į teismą kreipėsi net 5 kartus, teikimai buvo atmesti, sprendžiant, kad vis dar įmanoma nuteistosios elgesio korekcija laisvėje. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad dar prieš pirmąjį teistumą Lietuvoje, U. B., kuri teista ir Didžiojoje Britanijoje, ten taip pat darė probacijos taisyklių pažeidimus.

15. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliantės nusikalstamų veikų darymas nelaikytinas atsitiktiniu. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus nuteistosios nuo visuomenės ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Aplinkybė, kad U. B. vyrui reikalinga priežiūra, nenusveria aukščiau minėtų aplinkybių visumos, patvirtinančios atsainų nuteistosios požiūrį į probaciją. Juolab, kad remiantis Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus pateikta nuteistosios charakteristika, pokalbio metu nuteistoji pripažino didelio prieraišumo dabartiniam draugui (šiuo metu vyrui) nejaučianti (1t. b. l. 45).

16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmės bendrinimo

17. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį – 2 mėnesius 17 dienų, ir U. B. paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau dar skundžiamam nuosprendžiui neįsiteisėjus, 2023 m. lapkričio 3 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo pranešimas, jog 2023 m. spalio 20 d. nuteistoji paleista iš Panevėžio kalėjimo, nes atliko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. Bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles, prie nauju nuosprendžiu skirtos bausmės pridedama neatliktoji pirmuoju nuosprendžiu skirtos bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą. Pirmuoju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė pilnai atlikta, bendrinimas pagal BK 64 straipsnio taisykles negalimas, todėl pirmosios instancijos nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo naikintina.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

18. 2023 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 16 d. pirminė pažyma Nr. APD-2023-14687 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 106,67 Eur už U. B. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme.

20. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti būtina atsižvelgti į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (pvz. kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios apeliacinį skundą. Remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas. Atsižvelgdamas į tai, kad U. B. neturėjo gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius U. B. parinko gynėją L. Ulbienę, kuri Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ir buvo paskirta jo gynėja advokate. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, iš U. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistosios U. B. (iki santuokos V.) apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria U. B. pagal BK 242 str. skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo pirmosios instancijos nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu skirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistosios atvykimo ar jos pristatymo į pataisos įstaigą, bausmės atlikimui, dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 106,67 Eur, iš nuteistosios U. B. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.