Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-02-14 · Civilinė byla Nr. 2A-112-194/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-14
Bylos Nr.
2A-112-194/2012
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01628-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
Atsakovas
S. B.
Ieškovas
UAB „Mažeikių šilumos tinklai“
Civilinė byla Nr. 2A-112-194/2012

Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01628-2011-7

Teisėja N. Kiubienė Procesinio sprendimo kategorija 121.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės ir Danutės Matiukienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1804-721/2011 pagal ieškovo UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo S. B. 7199,71 Lt skolos už patiektą šilumos energiją, 282,63 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ tiekia šilumos energiją butui, esančiam adresu ( duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso atsakovui S. B.. Buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie pastato šilumos energijos tiekimo tinklų ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai “ 2001-01-11 sudarė su atsakovu neterminuotą šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Tokiu būdu atsakovui atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovas nevykdė įsipareigojimo laiku ir už laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2011-05-31 patiektą šilumos energiją atsakovui susidarė 7199,71 Lt dydžio įsiskolinimas. Atsakovui kas mėnesį buvo siunčiamos sąskaitos apmokėjimui, iš kurių dalį jis apmokėjo, bet nepilnai. 2010-11-03 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl skolos apmokėjimo Nr.(duomenys neskelbtini), kuria ieškovas ragino atsakovą padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovas pretenzijoje nurodyto įsiskolinimo nepadengė.

Atsiliepimas

Atsakovas S. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad neginčija prievolės sumokėti už bute gaunamą šilumos energiją, tačiau nurodo, kad šilumos energijos apskaita turi būti grindžiama tiekiamos šilumos kiekio paskaičiavimais atitinkamai visų šildomų patalpų plotus. Ieškovės naudojama metodika nustato, kaip apmokėti už visų savininkų bendrai naudojamus plotus pagal jų asmenine nuosavybe turimą plotą. Skaičiuojant mokesčius už šildymą apskaitomas plotas viršija bendrą patalpų, kurios apšildomos centralizuotai, plotą. Atsakovo nuomone patalpų, kurios apšildomos elektra, savininkai visiškai neapmoka 30 procentų įstatymų numatyto mokesčio už šilumos energiją. Jis ne kartą reiškė pretenzijas ieškovei ir raštu, ir žodžiu dėl apmokėjimui pateiktų sąskaitų, neteisingo šilumos kiekio, šildomų plotų paskaičiavimo, bet ne ieškovė, ne namą administruojanti bendrovė - UAB ,,Admituras“ nesiėmė jokių priemonių tinkamai sutvarkyti šilumos ūkį ir perskaičiuoti mokesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovo UAB“Mažeikių šilumos tinklai“ ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo S. B., ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių šilumos tinklai“, 7 199,71 Lt skolos, 282,63 Lt delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. liepos 01 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 224 Lt žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovo S. B. valstybei 5,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis, nemokėdamas mokesčių dėl, jo nuomone, netinkamo mokesčių apskaičiavimo, būtų kėlęs klausimą dėl mokesčio apskaičiavimo tinkamumo patalpų savininkų susirinkimuose ir pan. Nepateikė kitų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų kategoriška išvada apie sąskaitose užfiksuotų duomenų neatitikimą buvusiai faktinei padėčiai. Atsakovas taip pat teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad patalpų, kurios apšildomos alternatyviu būdu savininkai iš tiesu su šilumos tiekėja - ieškove neatsiskaito. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė tinkamai mokestį vartotojams paskirstė vadovaudamasi 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, todėl atsakovo argumentui dėl netinkamo mokesčių apskaičiavimo atmestini. Jokių kitų argumentų, susijusių su šilumos paskirstymo metodų parinkimo pagrįstumu ar pateiktų paskaičiavimų atitikimu nurodytam metodui atsakovas nepateikė, nenurodė jokių konkrečių teisės aktų pažeidimų ar atliktų paskaičiavimų klaidų, akcentuodamas taikomo metodo neatitikimą teisingumo principui. Ieškovas teatlieka mokesčių administratoriaus funkciją. Atsakovas, nemokėdamas už suteiktas paslaugas, pažeidė savo prievolinius įsipareigojimus. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi atsakovas prievolę vykdė netinkamai, t.y. neužtikrino apmokėjimo už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas, jis laikomas pažeidusiu prievolę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas S. B. apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir nagrinėti bylą iš esmės. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovas su šeima po rekonstrukcijos turi mišrų šildymą: dalis butų šildosi elektra, o kiti centralizuotu šildymu. Šiuo metu mūsų šeimai bei likusiems gyventojams, kurie naudojais centrinių šildymu apskaičiuojant sunaudotą šilumą taikoma metodas Nr. 4, tačiau iki šiol nėra aišku kodėl pasirinkta būtent ši skaičiuoklė. Ieškovas UAB „Mažeikių šilumos tinklai" privalėjo inicijuoti šilumos paskirstymo metodo Nr.5 taikymą.

2. Namo, esančio(duomenys neskelbtini), administratorius UAB „Admituras“ turėdamas prievolę vykdyti daugiabučio administravimą, privalėjo užtikrinti, kad dėl pakeisto buto ar patalpų šildymo būdo nebus pažeidžiamos savininkų teisės ir teisėti interesai.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (66 – 70 b.l.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovui S. B. nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini) į kurį per prijungtą šilumos energijos tiekimo tinklą tiekia šilumos energiją UAB „Mažeikių šilumos tinklai“. 2001-01-11 tarp šalių buvo pasirašyta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatytos šilumos pirkimo, pardavimo, jos vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir tarpusavio atsiskaitymo sąlygos, ieškovas UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ centralizuotai tiekia šilumos energiją į šį daugiabutį gyvenamąjį namą esantį(duomenys neskelbtini). Pagal pateiktus ieškovo paskaičiavimus už laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2011-05-31, atsakovo skola 7199,71 litai už gyvenamųjų patalpų ir atsakovui tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos tiekimą bei 282,63 litai delspinigių.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas už patalpos (duomenys neskelbtini) šildymą turi apmokėti kaip vartotojas, taip pat kaip turto bendrasavininkis turi apmokėti už jam nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų daliai tenkančių bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Ieškovas atsiskaitymo laikotarpiu apmokėjimą už šilumos energiją skaičiuoja pagal Šilumos skirstymo metodą Nr. 4 (2005-05-05 patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-19). Apmokėjimo už sunaudotą energiją tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV dalies XXIII skyriaus septintojo skirsnio 6.388 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 str. CK 6.388 str. 1 d. nustatyta, jog abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. pakartoja CK 6.388 str. 1 d. nustatytą normą - šilumos vartotojai atsiskaito tiekėjui už patiektą šilumą ir karštą vandenį pagal šilumos ir karšto vandens rodmenis, jeigu sutartimis nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 29.2. punktas detalizuoja tuos atvejus, kai šilumos tiekėjas ir šilumos vartotojas yra sudarę šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartyse yra aptartas šilumos paskirstymo metodo taikymas, ir toks metodas šilumos tiekėjo vienašališkai negali būti pakeistas - šilumos paskirstymo metodą pasirenka šilumos vartotojai, atlikdami šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimą.

Kolegija pažymi, kad atsakovas iš esmės neginčija savo prievolės mokėti už gaunamą šilumos energiją, tačiau nesutinka su ieškovo apskaičiavimui naudojama metodika. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir teisingai nurodė, kad ieškovas pateikė įvadinio skaitiklio patikros duomenis ir tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtino įrodymus, susijusius su skolos dydžiu ir jos apskaičiavimu. Todėl teismas teisingai taikė civilinio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsnių nuostatas reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad vieno iš bendraturčių naudojimasis ar nesinaudojimas bendromis patalpomis galėtų turėti įtakos skaičiuojant mokesčius už šių patalpų šildymą atsakovui tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytas bendraturčių susitarimas, tačiau nagrinėjamu atveju toks susitarimas nėra pateiktas, o atsakovas nėra atsidalinęs iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančių patalpų, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti jį nuo mokesčių mokėjimo už bendrojo naudojimo objektų šildymą. Tačiau atsakovas, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtis, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius, nepriklausomai nuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas formaliai nesutikdamas su šilumos energijos apskaičiavimo tvarka nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis, nemokėdamas mokesčių dėl, jo nuomone, netinkamo mokesčių apskaičiavimo, būtų kėlęs klausimą dėl mokesčio apskaičiavimo tinkamumo patalpų savininkų susirinkimuose. Nepateikė įrodymų, apie sąskaitose užfiksuotų duomenų neatitikimą buvusiai faktinei padėčiai. Atsakovas nepasirūpino faktinių aplinkybių, pagrindžiančių mokesčio apskaičiavimo nustatymu, neiniciavo klausimo dėl taikomo šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 mokesčių paskirstymo pakeitimo nagrinėjimo, ir be teisėto pagrindo naudojosi savigynos priemone - nemokėjo jam apskaičiuotų mokesčių. Apelianto reikalavimas dėl apmokėjimo už tiekiamą šilumos energiją apskaičiavimo tvarkos turi būti reiškiamas savarankišku ieškiniu arba, jei yra tenkinamos Civilinio proceso kodekso 143 straipsnyje numatytos sąlygos, priešieškiniu.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolanta BadaugienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė Matiukienė