- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- A2.13.-1255-997/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00216-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Skaistė Bystriakovienė
- Kategorijos
- 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav., įgijusios specialųjį vidurinį išsilavinimą, dirbančios pagal autorines sutartis, išsituokusios, auginančios nepilnametį vaiką, baustos administracine tvarka, pateiktą prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-425-718/2015 D. M. nubausta už tai, jog ji 2015 m. sausio 16 d., 11.49 val., Klaipėdoje, Liepų g. – Artojo g., vairavo automobilį Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,89 prom.), taip pat užvažiavo ant šaligatvio ir žalios vejos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 ir 124 punktų reikalavimus. Už šių teisės pažeidimų padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalimi, 124¹ straipsnio 2 dalimi, D. M. buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Paskirtos baudos sumokėjimas išdėstytas lygiomis dalimis 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 28,95 Eur.
2016 m. kovo 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas D. M. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašyme nurodoma, kad yra išpildyti visi ATPK 329 straipsnio formalieji reikalavimai, pridedami tai pagrindžiantys duomenys, nurodyta, kad teismo paskirta bauda buvo sumokėta. Savo prašymą motyvuoja tuo, jog suvokė padaryto pažeidimo sunkumą, supranta, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra netoleruotinas, įvertino savo negatyvų elgesį, pasitaisė. Prašo atsižvelgti į tai, jog yra išsituokusi, augina sūnų, kuris mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, prižiūri kartu gyvenantį 93 metų senelį A. M., dirba režisiere (duomenys neskelbtini) etnokultūros centre, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėgėjų meno kolektyvuose, yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės įkūrėja, tarybos narė, (duomenys neskelbtini) kaimo seniūnaitė. Todėl, artimųjų narių poreikiams užtikrinti bei darbo funkcijoms įgyvendinti reikalinga specialioji teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 25-26).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba (toliau – Klaipėdos apskrities KPT) atsiliepimu prašė D. M. prašymo netenkinti. Nurodo, jog prašymas yra nepagrįstas, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi būti įvykdytas iki galo, nes priešingu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Nesutikimas su prašymu motyvuojamas tuo, kad buvo padarytas grubus KET pažeidimas – D. M. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Prašė nagrinėti bylą Klaipėdos AVPK KPT atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog palaiko savo prašymą, prašo jį tenkinti, suvokė padarymo pažeidimo pobūdį. Paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo, artimųjų poreikiams užtikrinti. Susisiekimas tarp gyvenamosios vietos ir darbo sudėtingas, nes tuo maršrutu vyksta du autobusai. Teisės atėmimo laikotarpiu į darbą vykdavo viešuoju transportu, stabdydavo pakeleivingą transportą. Po įvykio gydėsi VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos filiale, šiuo metu yra priėmusi injekcinį kodą nuo alkoholio. Prižiūri kartu gyvenantį uošvį, A. M., nes jo fizinė būklė yra sunki, pasireiškusi cukraligė yra paveikusi regą ir klausą. Teismo paskirtą baudą sumokėjo, medicininių ir švietėjiškų institucijų kursus išklausė. Prašo teismo atsižvelgti, jog vienintelis pajamų šaltinis yra esamas darbas.
Teismo posėdžio metu D. M. pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymas, kuriomis patvirtinama, jog ji yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaitė, kartu su ja gyvena jos nepilnametis sūnus R. M. bei uošvis A. M. taip pat A. M. neįgaliojo pažymėjimo kopija. Minėti dokumentai prijungti prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą, institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, tiriama ne tik tai, ar egzistuoja paminėtos formalios sąlygos, bet vertinama visuma byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis sprendžiama, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Įvertinama pažeidėjo asmenybė, jo požiūris į nuobaudą bei atsižvelgiama, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
ATPK 20 straipsnyje įstatymo leidėjo nustatyta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama (taikoma) administracinės teisės pažeidimą įvykdžiusiems asmenims nubausti (nubaudimo tikslas) bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (atgrasymo, prevencijos tikslas). Teisingumo principas, taikant administracinę atsakomybę kaip valstybės prievartos priemonę, reikalauja, kad kiekvienas teisės pažeidimą įvykdęs asmuo atliktų tokios rūšies ir tokios trukmės administracinę nuobaudą, kad būtų visiškai pasiekti aukščiau pažymėti nuobaudos skyrimu valstybės vardu siekiami nubaudimo ir prevencijos tikslai. Nuobaudų rūšis ir trukmę, ar bent jų ribas kiekviename ATPK straipsnyje yra nustatęs įstatymų leidėjas, todėl bendrasis principas yra toks, kad kiekvienas pažeidimą įvykdęs asmuo privalo atlikti jam teisėtai paskirtą nuobaudą ir atlikti ją visą (visa apimtimi ir trukme). Iš tiesų, ATPK 329 straipsnyje aptarta norma yra išimtis iš tik ką paminėtos bendrosios taisyklės, nustatanti nuobaudą paskyrusiai institucijai (pareigūnui) diskreciją (teisę, bet ne pareigą) sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą.
Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog visi įstatymo leidėjo ATPK 329 straipsnyje imperatyviai nurodyti reikalavimai, sąlygos yra įvykdytos. Iš Administracinių teisės pažeidimų registro (toliau – ATPR) pažymos (b. l. 41-42) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad po administracinės nuobaudos skyrimo, D. M. daugiau teisės pažeidimų nepadarė. UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas patvirtina, kad D. M. išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 32). Nustatyta ir tai, kad šios teismo nutarties priėmimo dieną nuo administracinės nuobaudos D. M. paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo laiko. Taip pat, į bylą pateikta VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (b. l. 31), sūnaus R. M. gimimo liudijimas (b. l. 33), (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės ‚,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) etnokultūros centro, (duomenys neskelbtini) bendruomenės charakteristikos apie D. M. (b. l. 34, 35, 36). Prašyme nurodytą aplinkybę, kad teismo paskirta bauda yra sumokėta, patvirtina ir ATPR pažymoje esanti žyma, kad bauda buvo sumokėta 2015-12-20. Tačiau pažymėtina ir tai, jog formalus įstatyminių reikalavimų įvykdymas, vienareikšmiai ir besąlygiškai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatų.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, tačiau šiuo atveju teismas vertina tiek pažeidėjo asmenybę, tiek aplinkybę, ar sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. M. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (pagal byloje esančią neblaivumo nustatymo pažymą – 2,89 promilės, b. l. 10), tokiais savo veiksmais sukeldama pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Tai leidžia daryti išvadą, kad D. M. pasielgė ypatingai neatsakingai, jog būdama tokios būsenos sėdo už automobilio vairo. Negalima neįvertinti to, kad pažeidėjai buvo nustatytas sunkus – 2,89 promilės girtumo laipsnis, tačiau teismui įvertinus visas bylos aplinkybes buvo paskirta minimali administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 14-16) matyti, kad D. M. anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka už analogiško pobūdžio pažeidimus, tačiau bausta už panašaus pobūdžio pažeidimus kelių eismo saugumui (buvo paskirtos administracinės nuobaudos - 2006-10-15 pagal ATPK 134 straipsnį, 2008-02-13 – pagal 130 straipsnio 1 dalį, 2013-11-22 – pagal 124 straipsnio 3 dalį, 2014-01-08 – pagal 124¹ straipsnio 1 dalį).
Teismas, vertindamas D. M. nurodytas aplinkybes, kad dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, kartu gyvenančiu brandaus amžiaus uošviu, atlikti darbo funkcijų – pažymi, kad prieš darydama teisės pažeidimą, D. M. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jai, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, nors iki šios teismo nutarties priėmimo dienos nuo administracinės nuobaudos jai paskyrimo praėjo daugiau kaip pusę paskirtojo laiko, jog teisė vairuoti transporto priemones pagrinde reikalinga dėl darbo, kuris yra vienintelis pajamų šaltinis, nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymų išimtis ir sutrumpinti jai skirtą specialiosios teisės atėmimo terminą bei grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007).
Pabrėžtina tai, kad pažeidėjos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas pažymi, kad D. M. gyvenime kilę neigiami padariniai ir sunkumai nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes pažeidėjos patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų pažeidimų rezultatui ir už tai yra atsakinga pati pažeidėja. Aplinkybes, jog D. M. paskirtą baudą sumokėjo, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, padarė išvadas dėl padaryto pažeidimo, teigia suvokusi padaryto pažeidimo sunkumą,– teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, procesą, kurio metu asmuo patiria ATPK 20 straipsnyje numatytą auklėjamąjį poveikį, tačiau ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Teismo vertinimu, D. M., teikdama prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas švelninti specialiosios teisės atėmimo terminą, nenurodė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šiuo metu pažeidėjai sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, todėl jos prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsniu, 329 straipsniu,
nutaria:
D. M. prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarimu (Nr. A2.6.-425-718/2015) paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – termino sutrumpinimo, netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.