Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. (toliau – ir pareiškėjas) atstovo advokato E. V. (toliau – ir pareiškėjo atstovas) skundą dėl Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau ir Institucija) 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR-72-2024 byloje ROIK: 24239414329.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde atkreipia dėmesį, kad Institucija, taikydama G. L. administracinę atsakomybę už neva pakartotinį nusižengimą, nurodo vienintelį motyvą, neva pagrindžiantį Institucijos siųstų pranešimų įteikimą, t. y. tai, kad G. L. jau buvo nubaustas dėl Institucijos reikalavimo pateikti dokumentus nevykdymo, todėl gerai žinojo, kokiais būdais Institucija siunčia savo privalomus vykdyti nurodymus. Tačiau šiuo atveju administracinė atsakomybė G. L. buvo taikyta kaip (duomenys neskelbtini) vadovui, todėl ir muitinės pareigūno reikalavimai turėjo būti įteikti kaip šios įmonės vadovui, pagal šios įmonės dokumentuose nuodytus duomenis, o ne Kauno teritorinės muitinės nuožiūra. Byloje nenustatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusižengimo sudėties požymiai, todėl administracinio nusižengimo teisena G. L. nutrauktina.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė tenkinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. L. nutraukti. Paaiškino, kad Kauno teritorinė muitinė neįsitikino, kad G. L. gavo siunčiamus reikalavimus pateikti informaciją. Apie jų įteikimą byloje nėra duomenų. Latvijoje registruotos įmonės elektroninis paštas yra nurodytas, tačiau juo Institucija dokumentų nesiuntė. Taip pat nurodė, kad Institucija negali reikalauti kitoje valstybėje registruotos įmonės pateikti kokią nors informaciją.

Institucijos atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad reikalavimai G. L. buvo siunčiami kaip įmonės vadovui. Pats G. L. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas yra užblokuotas. Atkreipė dėmesį, jog nėra nuginčyta, kad reikalavimai pateikti informaciją yra teisėti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elektroninio pašto adresas gautas ne atsitiktinai, o iš valstybės informacinių sistemų ir registrų, ir į vienokio pobūdžio šiuo elektroniniu paštu siunčiamus reikalavimus G. L. reaguoja. Taigi elektroninio pašto adresas G. L. yra naudojamas.

Skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, jų visumą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pakartotinį to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalį, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Skundžiamu nutarimu G. L. pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad nevykdė teisėtų Kauno teritorinės muitinės pareigūno reikalavimų, numatytų Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies 1, 11 punktuose ir tuo pažeidė Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, muitinės pareigūnas turi teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus, be kita ko: reikalauti iš asmenų deklaruoti ir (arba) pateikti muitiniam tikrinimui į Sąjungos muitų teritoriją įvežamas, iš jos išvežamas arba tranzitu vežamas, taip pat šioje teritorijoje laikomas ir naudojamas muitinės prižiūrimas prekes, su jų gabenimu, laikymu ir naudojimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją bei paaiškinimus (1 punktas); prašyti ir gauti muitinės uždaviniams vykdyti būtiną informaciją ir pagalbą (11 punktas). Šių reikalavimų nevykdymas suponuoja pagrindą vertinti, ar nebuvo padarytas Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad visi asmenys privalo vykdyti jiems taikytinus muitinės įstaigų sprendimus ir teisėtus muitinės pareigūnų nurodymus, pažeidimas.

Skunde reiškiant prašymą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, G. L. veikoje nesant nusižengimo sudėties, aktualu pažymėti, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Administracinio nusižengimo sudėties požymių G. L. veikoje nebuvimas yra argumentuojamas tuo, kad G. L., kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, nebuvo tinkamai informuotas apie Kauno teritorinės muitinės nurodymus pateikti informaciją, nurodoma, kad reikalavimai buvo išsiųsti ne (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu, o su šia įmone nesusijusiu elektroninio pašto adresu.

ANK 505 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už šio nusižengimo padarymą administracinė atsakomybė taikoma, be kita ko, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Taigi tuo atveju, kai įstatymų įgaliotų pareigūnų reikalavimų nevykdo juridinis asmuo, atsakomybė taikoma to juridinio asmens vadovui ar kitam įgaliotam asmeniui. Ginčo dėl to, kad G. L. yra (duomenys neskelbtini) direktorius, šioje byloje nėra.

Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. 1BE-9616 su prašymu patikslinti ir pateikti rašte nurodytą informaciją, taip pat 2024 m. sausio 26 d. raštas 1BE-844 ir 2024 m. vasario 27 d. raštas Nr. 1BE-1676 su pakartotiniu prašymu patikslinti ir pateikti papildomą informaciją, G. L. buvo išsiųsti elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini). Visi trys raštai G. L. siųsti ne kaip fiziniam asmeniui, o kaip (duomenys neskelbtini) direktoriui, t. y. asmeniui, kuris veikia juridinio asmens vardu ir interesais, ir kuris yra atsakingas už juridinio asmens prievolių (pareigų) vykdymą. Paskutinis reikalavimas pateikti informaciją G. L., kaip (duomenys neskelbtini) direktoriui, kaip nurodyta pirmiau, buvo išsiųstas 2024 m. vasario 27 d., nurodant informaciją pateikti per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos. Reikalaujama informacija per nustatytą terminą nebuvo pateikta. Skunde, taip pat ir teismo posėdyje akcentuojama aplinkybė, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavusi Institucijos atstovė. Ji, be kita ko, nurodyta ir skundžiamame nutarime. Tačiau vien tai, kad Kauno teritorinė muitinė reikalavimus juridiniam asmeniui dėl informacijos patikslinimo ir pateikimo išsiuntė ne juridinio asmens, o jo vadovo (direktoriaus) elektroninio pašto adresu, administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo G. L. veikoje nepaneigia. Taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo informuota apie įstatymų įgalioto pareigūno reikalavimą pateikti informaciją.

Muitinės įstaigų sprendimų ir arba su jais susijusių dokumentų įteikimą reglamentuoja Įstatymo 30 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, apie muitinės įstaigų sprendimus asmenims pranešama ir (arba) su jais susiję dokumentai bei informacija perduodami: tiesiogiai įteikiant; siunčiant registruotu laišku; telekomunikacijų galiniais įrenginiais; viešai paskelbiant; jeigu sprendimai priimami prekių muitinio tikrinimo ir (arba) įforminimo metu – muitinės naudojamų informacinių sistemų priemonėmis arba tomis pačiomis priemonėmis (pažymint muitinei pateiktas deklaracijas ar kitus dokumentus, žodžiu arba kitu veiksmu), kurios naudojamos deklaracijai arba prašymui pateikti. Pagal Įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, telekomunikacijų galiniais įrenginiais sprendimai ir (arba) dokumentai siunčiami per asmens naudojamas sąsajas su muitinės informacinėmis sistemomis arba asmens nurodytu elektroninio pašto adresu <...>. Nei Įstatymo 30 straipsnyje, nei kituose straipsniuose nėra nurodyta, kuris sprendimų ir (ar) kitų dokumentų siuntimo būdas pirmiausia turėtų būti privalomai taikomas ir tai suponuoja išvadą, kad pasirinkimo galimybė yra paliekama dokumentus turinčiam išsiųsti subjektui, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai įvertinus, kuris siuntimo būdas bus efektyviausias. Taigi aplinkybė, kad Kauno teritorinė muitinė reikalavimus (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo ir patikslinimo siuntė ne registruotu paštu, o vienu iš kitų galimų būdų, įtvirtintų Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, savaime neįrodo, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo informuota apie pareigą pateikti reikalaujamą informaciją.

Kaip nurodyta pirmiau, Kauno teritorinė muitinė raštus dėl informacijos patikslinimo ir pateikimo išsiuntė elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad šis elektroninio pašto adresas valstybės informacinėse sistemose (registruose) nurodytas kaip G. L. elektroninio pašto adresas. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas šio elektroninio pašto adreso priklausomybės būtent G. L. nepaneigė. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad į Kauno teritorinės muitinės inspektorės 2024 m. balandžio 22 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) siųstą laišką su informacija apie administracinio nusižengimo protokolo surašymo laiką, G. L. atsakė. Taigi nekyla abejonių, kad toks elektroninio pašto adresas egzistuoja ir yra naudojamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad G. L. yra (duomenys neskelbtini) direktorius, o Kauno teritorinės muitinės reikalavimai dėl informacijos pateikimo jam buvo siunčiami ne kaip privačiam fiziniam asmeniui, o kaip (duomenys neskelbtini) vadovui, sutikti su skundo argumentais dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) informavimo, teismas neturi pagrindo. Vien tai, kad reikalavimai buvo išsiųsti ne juridinio asmens, o jo vadovo naudojamu elektroninio pašto adresu, nepaneigia aplinkybės, kad juridinio asmens vadovas buvo informuotas apie jo vadovaujamai įmonei adresuotus dokumentus.

ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, jog šiam nusižengimui inkriminuoti pakanka to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atliktų bent vieną iš ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų. Byloje surinkti ir, nepažeidžiant ANK 569 straipsnio reikalavimų, Institucijos įvertinti įrodymai patvirtina, kad G. L., kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, buvo informuotas apie tai, kad Kauno teritorinės muitinės pareigūnas, vykdydamas jam įstatyme nustatytas pareigas, reikalauja pateikti informaciją per konkretų terminą (per 10 darbo dienų nuo paskutinio 2027 m. vasario 27 d. rašto gavimo dienos), tačiau šio reikalavimo per nustatytą terminą neįvykdė, reikalaujamos informacijos nepateikė. Jokių šios pareigos vykdymo išimčių komentuojama teisės norma nenumato. Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra pagrindo. Institucija teisingai aiškino ir taikė ANK 505 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagrįstai padarė išvadą, jog Institucijos pranešimas, įpareigojantis pateikti informaciją, nurodytą raštuose, buvo išsiųstas tinkamu būdu, o pareiškėjas nevykdė įstatymo reikalavimų ir reikalaujamos informacijos nustatytu laiku nepateikė, taip kliudydamas Kauno teritorinės muitinės pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas Kauno teritorinėje muitinėje atliekamame nusižengimo tyrime.

Įvertinus visumą aptartų duomenų, daroma išvada, kad nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios G. L. tinkamai vykdyti įmonės vadovo pareigas ir laiku pateikti Kauno teritorinės muitinės raštuose nurodytą, su pareiškėjo vadovaujama įmone susijusią informaciją, kuri reikalinga muitinei atliekant tyrimą. Atsižvelgus į tai, bei įvertinus, kad G. L. jau buvo baustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir tokį patį nusižengimą padarė pakartotinai, konstatuojama, kad G. L. veikoje yra nustatyti ir įrodyti visi ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Institucija, pagrįstai G. L. pripažinusi kaltu padarius ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskirdama artimą minimaliai baudą, nesant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, ANK 32, 34 straipsnio nuostatų nepažeidė, administracinę nuobaudą individualizavo tinkamai. Konstatavus šią išvadą, Institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas

Skunde keliamas klausimas ir dėl Kauno teritorinės muitinės atliekamo tyrimo pagrindo, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl G. L. padaryto nusižengimo, todėl muitinės atliekamo tyrimo pagrindas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo labiau, kad byloje esančiais įrodymais nėra paneigtas Kauno teritorinės muitinės nurodymų pateikti informaciją teisėtumas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašoma pareiškėjui priteisti 2 545,34 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė teisiniam atstovavimui apmokėti. Su prašymu yra pateikti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtinantys dokumentai (2024 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra, darbų ataskaita ir mokėjimo nurodymo kopija).

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal ANK 666 straipsnio 2 dalį, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šioje byloje Institucijos priimtas nutarimas, kuriuo G. L. yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda, paliekamas galioti, kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti prašymą dėl administracinėn atsakomybėn aptraukto asmens turėtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2024 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR-N-272-2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. atstovo advokato E. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.