- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-2036-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19480-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Loreta Lipnickienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- L. Š.
- Ieškovas
- G. Š.
- Trečiasis asmuo
- E. Š., K. V., UAB „Žybartuva“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei L. Š., tretiesiems asmenims E. Š., K. V. ir UAB „Žybartuva“ dėl pripažinimo vieninteliu paveldėtoju, akcijų palikimo įteisinimo ir jų išieškojimo iš neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. Š. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti jį vieninteliu palikėjo Ž. Š. turto paveldėtoju, priteisti iš atsakovės L. Š. UAB „Žybartuva“ 1879 paprastąsias vardines akcijas bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-01-15 miręs tėvas Ž. Š. nepaliko testamento, todėl turtą paveldėti pagal įstatymą galėjo ieškovas, atsakovė L. Š. ir suinteresuotas asmuo E. Š. Dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tik ieškovas. Vilniaus m. 8 notarų biuras 2003-03-05 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, pagal kurį ieškovui priklauso 3/8 tėvui Ž. Š. priklausiusio turto. Atsakovė ir tretysis asmuo noro tapti paveldėtojais nepareiškė, atsakovė mirusiojo skolų neprisiima, todėl turėtų būti nustatyta, jog ieškovas yra vienintelis tėvo turto paveldėtojas. Mirusiajam priklausė 50 procentų UAB „Žybartuva“ akcijų, tačiau ieškovas jų savo nuosavybėn perimti negali. Atsakovė nuo 2002 m. sausio 29 d. iki 2005 m. balandžio 18 d. buvo UAB „Žybartuva“ direktore, todėl tikėtina, kad ieškovui priklausančias akcijas ji iki šiol neteisėtai valdo. Atsakovė L. Š. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Vilniaus miesto 8 notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, iš kurios matyti, kad po Ž. Š. mirties liko turtas, nurodytas 2002-12-02 Teismo antstolių kontoros prie Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sudarytame turto apyraše. Į notarę kreipėsi tik ieškovas, jam buvo išduotas 2003-03-05 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, todėl ieškovas negali paveldėti daugiau turto, negu nurodyta turto apyraše ir paveldėjimo teisės liudijime. UAB „Žybartuva“ akcijos nepriklausė Ž. Š. jo mirties metu, todėl nebuvo įtrauktos į turto apyrašą. Ieškovas su turto apyrašu sutiko, priėmė palikimą. 2001-11-19 pasirašyta akcijų dovanojimo sutartis, kurios pagrindu Ž. Š. padovanojo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias 3757 UAB „Žybartuva“ paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, kurios sudarė 50 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Tretieji asmenys E. Š. ir K. V. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės 704 UAB „Žybartuva“ paprastąsias vardines akcijas, o likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovo 2974 Lt žyminio mokesčio ir 38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės L. Š. 1783 Lt žyminio mokesčio ir 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti vieninteliu paveldėtoju.
Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti jį vieninteliu paveldėtoju kaip nepagrįstą. Konstatavo, kad L. Š. ir E. Š. neatsisakė valios priimti palikimą, tačiau jų pareiškimas priimti palikimą pagal turto apyrašą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002-04-25 nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu jų prašymu, nes kitas įpėdinis (ieškovas) jau kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą.
Dėl UAB „Žybartuva akcijų išieškojimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog 3757 paprastųjų vardinių akcijų sandoris iš tiesų įvyko, t. y. akcijos buvo perduotos atsakovės asmeninėn nuosavybėn. Teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti 2001-11-19 dovanojimo sutarties originalą, tačiau atsakovė šio dokumento originalo nepateikė. UAB „Žybartuva“ teismui pateiktoje akcininkų sudėties pokyčių santraukoje kaip L. Š. nuosavybės teisės į 1879 akcijas įgijimo pagrindas nurodoma 2003-10-29 pardavimo sutartis, o ne dovanojimo sutartis. Atsakovė teismui nepateikė materialiųjų akcijų (sertifikato), kuriose būtų atliktas indosamentai dovanojimo sutarties pagrindu. Po Ž. Š. žūties sušaukto 2002-01-28 UAB „Žybartuva“ neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole ir akcininkų registravimo sąraše atsakovė kaip akcininkė nenurodyta. Konstatavo, kad 2003-10-29 susitarimas dėl akcijų pardavimo UAB „Žybartuva“ ir UAB „Swimpex Baltija“, kuriame nurodoma, kad L. Š. gavo 50 proc. akcijų pagal dovanojimo sutartį iš Ž. Š., yra išvestinis dokumentas, surašytas dalyvaujant pačiai atsakovei, jis neparemtas pirminiais dovanojimo faktą patvirtinančiais dokumentais. Teismui nepateikta jokių kitų patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad dovanojimo sutartis ir kiti minėti susiję dokumentai iš tiesų egzistavo ir nebuvo sufalsifikuoti. Nustatė, kad dovanojimo sutartis sudaryta nesilaikant privalomos notarinės formos, todėl tokį sandorį pripažino niekiniu. Kadangi L. Š. asmeninėje nuosavybėje liko ½ dalis Ž. Š. vardu valdytų akcijų, o kita ½ dalis paveldima, teismas 704 UAB „Žybartuva“ paprastąsias vardines akcijas priteisė ieškovui. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovas praleido CK 5.8 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą, nes šis terminas taikomas, kai į teismą kreipiasi įpėdinis, kurio teisė paveldėti nepripažįstama ir tuo pažeidžiama. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas praleido bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Ieškovo teisė į ieškinį atsirado, kai jis 2002-09-09 sužinojo (turėjo sužinoti), kad atsakovė valdo jam paveldėjimo būdu nuosavybės teisėn perėjusias akcijas. Ieškovas į teismą kreipėsi 2011-12-23, t. y. nepraėjus dešimties metų terminui nuo šios datos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu nesutinka, prašo dalyje, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai išėjo už ieškovo ieškinio ribų. Ieškovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra teisėtas ir galiojantis, išduotas pagal galiojantį turto apyrašą, todėl, kol turto apyrašas nėra papildytas įstatymo nustatyta tvarka, ieškovas negali paveldėti daugiau turto nei nurodyta šiuose dokumentuose. Prašymas papildyti apyrašą nebuvo reiškiamas, todėl teismas nepagrįstai savo iniciatyva įtraukė ginčo akcijas į paveldėto turto sąrašą.
2. Pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos ir priėmė iš dalies neteisingą sprendimą. Atsakovės pateikti dokumentai nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina ginčo akcijas mirusio Ž. Š. palikimo atsiradimo momentu buvus asmenine atsakovės nuosavybe. Teismas nebuvo įpareigojęs pateikti dovanojimo sutarties originalo. Įrodymų visuma patvirtina, jog ginčo akcijų dovanojimo sutartis buvo sudaryta. Akcininkų sudėties pokyčių santraukoje atsakovės nuosavybės teisės į 1879 akcijas įgijimo pagrindas nurodytas kaip pardavimo sutartis, nes būtent po 2003-10-29 sutarties keitėsi atsakovės turėtas akcijų kiekis. Dalyvauti akcininko teisėmis akcininkų susirinkime atsakovė neturėjo pareigos.
3. Teismas nepagrįstai kaltina atsakovę suklastojus dokumentus. Jokių tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Dokumentai patvirtinti mirusio Ž. Š. parašu.
4. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad dovanojimo sutartis sudaryta nesilaikant privalomos notarinės sandorio formos. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas nėra aplinkybė, kuri besąlygiškai dovanojimo sandorį darytų negaliojantį. Mirusiojo valią dovanoti akcijas sutuoktinei patvirtina į bylą pateikti papildomi dovanojimo raštai – sutikimas dėl akcijų perleidimo ir pareiškimas dėl sutikimo perleisti akcijas.
Šalies argumentai
5. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas nepraleido 10 metų ieškinio ir sutrumpinto senaties terminų. 2002-12-02 sudarytas turto apyrašas, kurio pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtina, kad ieškovas praleidęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti terminą.
6. Apeliantė pažymi, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens materialiųjų teisių ir pareigų. 2003-10-29 susitarimu tarp atsakovės ir AP Sten Sweden AB sudarytas susitarimas dėl akcijų pardavimo. Pirmosios instancijos teismas prašymo įtraukti minėtą asmenį trečiuoju asmeniu netenkino.
Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla sudėtinga dėl faktinių aplinkybių visumos, taikytinų specifinių teisės aktų. 2013-03-14 gautas apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo K. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad apeliantės argumentas dėl notarinės formos nesilaikymo yra atmestinas, nes sandoris, sudarytas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, yra niekinis. Taip pat pažymi, kad L2-1120-492/1999 Vilniaus apygardos teismas 2011-10-05 nutartimi nustatė, kad L. Š. ir E. Š. negalima laikyti procesinių teisių ir pareigų perėmėjomis. Ši teismo išvada turi prejudicinę galią. Sutinka su apeliantės teiginiu dėl trečiojo asmens būtinumo įtraukti į bylą. Nurodo, kad nėra patikrinta, ar Ž. Š. vardu registruotos akcijos yra ne jo asmeninė nuosavybė.
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1Atsakovė nepagrįstai teigia, esą teismas savo iniciatyva į paveldėto turto sąrašą įtraukė ginčo akcijas. Šį teiginį paneigia tai, kad ieškovas savo ieškinyje reiškė tokį reikalavimą, todėl teismas už ieškinio ribų neišėjo.
2. Atsakovė nepagrįstai teigia, esą teismas nepriėmė nutarties dėl dovanojimo sutarties originalo išreikalavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas priėmė žodinę nutartį teismo posėdžio metu. Posėdyje dalyvavo atsakovės advokatas. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovė neįvykdė teismo nurodymo pateikti dovanojimo sutarties originalą.
3. Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad teismas ją apkaltino sufalsifikavus dokumentus. Teismas tik nurodė, kad nesant dokumentų originalų, nėra galimybės nustatyti, ar dokumentas nesuklastotas, todėl negalima tokiomis dokumentų kopijomis remtis kaip įrodymais.
4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad dovanojimo sutarties buvimą patvirtina ir kiti teismui pateikti dokumentai, nes sprendime nurodyta, jog jie taip pat tik nepatvirtintos kopijos.
5. Teismas pagrįstai nustatė, kad remiantis CK 1.93 str. 3 dalimi, atsakovės pateikta ginčijama dovanojimo sutartis yra niekinė ir ja remtis nėra pagrindo. Atsakovė teigia, kad dovanos davėjo valia gali būti nustatoma remiantis ir kitais įrodymais, patikimai patvirtinančiais tokio asmens valią savo turtą dovanoti. Būtent tokio patikimumo teismui ir trūko, kad būtų galima neginčijamai įrodyti, kad iš tikrųjų dovanojimo sutartis buvo sudaryta dar esant gyvam palikėjui Ž. Š..
6. Atsakovė nepagrįstai teigia esą teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Iš bylos medžiagos matyti, kad esant gyvam palikėjui Ž. Š., atsakovė su palikėju bendrai valdė 3757 UAB „Žybartuvos“ akcijas. Po palikėjo mirties atsakovei priklausė pusė turimų akcijų dalis (arba 1879 akcijos), o kitos liko paveldimos, kurių dalį paveldėjo ir atsakovė. Kadangi pirkėjui AP Sten Sweden AB buvo parduotos tik 1879 akcijos, reiškia, kad atsakovė pardavė tik jai priklausiusias akcijas ir dovanojimo sutarties pripažinimas niekine nekeičia trečiojo asmens nei teisių, nei pareigų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nustatyta, kad ieškovui pagal jo paduotą pareiškimą dėl palikimo, mirus jo tėvui Ž. Š., priėmimo, 2003 m. kovo mėn. 5 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 3/8 dalis mirusiojo turto ( b.l.5, t. I). Šiame liudijime nurodyta, kas sudaro paveldimą turtą, t.y. ½ dalis 6/16 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Tai, kad liudijime nėra nurodytos UAB „Žybartuva“ akcijos, kaip paveldėtos ieškovo, nereiškia, kad mirusiojo palikimą priėmęs asmuo negali reikšti turtinio reikalavimo asmeniui, kuris, jo nuomone, valdo mirusiojo asmens turtą ir nustačius, kad mirusiojo turtas nebuvo įtrauktas į paveldėtą turtą ir valdomas kito asmens, negali būti pripažintos paveldėtojui teisės į šį turtą.
Dėl būtinumo reikšti prašymą dėl turto apyrašo papildymo
Remiantis CK 5.53 straipsnio 7 dalimi ( redakcija, galiojusi iki 2011 m. lapkričio mėn. 1 d. ) , įpėdinis (įpėdiniai), po palikimo apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą arba skolines teises ir pareigas, privalo apie tai pranešti teismui per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad teismo antstolis papildytų apyrašą. Tai, kad ieškovas nevykdė šios pareigos, neleidžia daryti išvados, kad jis neturi teisės išreikalauti turto, kurį yra paveldėjęs, iš svetimo neteisėto valdymo. Pareiga, numatyta paveldėtojui tuo atveju, kai turto apyrašas yra neteisingas, sukelia pasekmes paveldėtojui mirusiojo kreditorių atžvilgiu, t.y. paveldėtojas turi atsakyti už palikėjo skolas visu savo turtu ( CK 5.54 straipsnio 1 dalis), tačiau turto apyrašo nepapildymas neatima teisės paveldėtojui siekti savo turtinių teisių gynimo kitų asmenų atžvilgiu, t.y. siekti, kad paveldėtas turtas jam būtų perduotas nuosavybėn. Tai, ką paveldėjo ieškovas po tėvo mirties, bet nebuvo įtraukta į turto apyrašą, yra ieškovo asmenine nuosavybe, turto neįtraukimas į turto apyrašą neatima iš paveldėtojo teisės paveldėti neįtraukto į apyrašą turto.
Dėl dovanojimo sandorio pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus dėl to, kad mirusysis Ž. Š. jai buvo padovanojęs ginčijamas akcijas dėl to, kad atsakovė nepateikė dovanojimo sutarties originalo, be to, pripažino dovanojimo sandorį niekiniu dėl to, kad jis buvo sudarytas nesilaikant privalomos notarinės formos ( CK 6.469 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminiu argumentu atmesti atsakovės atsikirtimus dėl jos tesiės valdyti ginčijamas akcijas buvo ne tai, kad dovanojimo sandoris nebuvo sudarytas, bet tai, kad juo negalima remtis dėl to, kad jis yra niekinis. Todėl aplinkybė, jog byloje nebuvo išreikalautas dovanojimo sandorio originalas, nėra reikšminga byloje, be to, atsakovė, turėjo galimybę kartu su apeliaciniu skundu pateikti teismui šio dokumento originalą, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą AP Sten Sweden AB
Byloje nustatyta, kad mirusiajam Ž. Š. ir jo sutuoktinei atsakovei L. Š. priklausė 50 procentų UAB“ Žybartuva“ akcijų, t.y. 3757 akcijos, iš kurių ½ dalis , t.y. 18 79 akcijos liko atsakovės asmeninėje nuosavybėje po sutuoktinio mirties, o kita dalis akcijų pripažintina paveldimu turtu. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog 2003 m. ji pardavė savo akcijas kitam įmonės akcininkui kompanijai Investment AB Foretagsvarden ( b.l.44, t. I). Taigi, iš to darytina išvada, kad atsakovė pardavė jai priklausiusias akcijas, o akcijų dalis, dėl kurios vyksta ginčas šioje byloje, nebuvo parduota kompanijai Investment AB Foretagsvarden, todėl atsakovė apeliaciniame skunde ir tretysis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai teigia, kad AP Sten Sweden AB buvo būtina įtraukti į bylą. Teismo sprendimas negali būti naikintinas ir byla perduotina naujam nagrinėjimui iš naujo teismui, nes pripažinus, kad dalis UAB „Žybartuva“ akcijų priklausė kaip paveldėtos po tėvo mirties ieškovui, tuo pasikeitė dalies akcijų- 704 vnt. savininkai, tačiau ieškovui nuosavybės teisė į akcijas buvo pripažinta ne AP Sten Sweden AB turimų akcijų sąskaita, o į atsakovės valdytas nuosavybės teisėmis 704 vnt. akcijų.
Trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad nebuvo patikrinta prielaida, ar ne visos akcijos, registruotos Ž. Š. vardu priklausė jam asmeninės nuosavybės teise, atmestinas, nes byloje nebuvo reiškiamas ieškinys dėl visų 50 procentų akcijų, registruotų Ž. Š. vardu jo mirties dienia, o ieškovas, prašydamas priteisti 705 vnt. akcijų, šią dalį, kaip paveldėtą po tėvo mirties, išskaičiavo kaip 3/8 dalis nuo 25 procentų akcijų, t.y. dalies, priklausiusios jo tėvui kaip dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su atsakove L. Š.. Taigi, teismas neturėjo pagrindo pripažinti ir nagrinėti aplinkybės, ar mirusiajam nepriklausė 50 procentų akcijų asmeninės nuosavybės teisėmis, kai tokio reikalavimo nereiškė pats ieškovas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė prašė atidėti dalies žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą mokėjimą, jos aprašymas buvo patenkintas 2013-01-11 nutartimi, atidėtas žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl atmetus jos skundą, priteistina iš atsakovės valstybei 2012 Lt žyminio mokesčio.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. Š. ( a/k (duomenys neskelbtini) 2012 Lt žyminio mokesčio valstybei, įpareigojant atsakovę sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.