Vilniaus apygardos teismo įsakymas

2019-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-305-312/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
1-305-312/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kaltinamasis
A. S., Baltarusijos Respublikoje
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-305-312/2019Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.7.2.2. (S)
TEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. S., gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, a. k. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (vykdantis individualią veiklą), gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 199 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. S. gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus – grynuosius pinigus, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei.

Kaltinamasis A. S., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 str. 1 d. reikalavimą, kuris nustato, kad „bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai“ bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017-06-29 įstatymu Nr. XIII-568) 21 str. 1 d. 1 p. reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji (duomenys neskelbtini) m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/(duomenys neskelbtini) dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/(duomenys neskelbtini)) nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2019 m. spalio 3 d., apie 18.30 val., vykdamas kaip keleivis lengvuoju automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus rajone, Medininkų sen., Medininkų kaime, Pasieniečių g. 26, nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs striukės vidinėje kišenėje, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – grynuosius pinigus, t. y. 7395 eurų ir 8274 JAV dolerių (2019 m. spalio 03 d. Lietuvos banko nustatytu kursu – viso 14 950,47 Eur), kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.

Tokiu būdu, šiais savo veiksmais A. S., gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus – grynuosius pinigus, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir nepateikdamas jų muitinės kontrolei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pasitvirtina rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 51-53), kur jis parodė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažįsta visiškai. Gyvena (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą atvyksta įvairiai - 1-2 kartus į mėnesį, būna – kad kas antrą mėnesį. Dažniausiai atvyksta pravažiuodamas, kai vyksta į Latviją, darbo reikalais (susitikimas su partneriais), taip pat asmeniniais reikalais, pavyzdžiui, kai turi išskirti iš Lietuvos Oro uosto bei šeimos poilsio reikalais. Lietuvoje jokios įmonės neturi. Baltarusijos Respublikoje vykdo individualią veiklą - vykdo statybinės įrangos nuomą. 2019 m. spalio 4 d., apie 17.00 val., jis kartu su dukra H. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir pažįstamu S. V. atvyko į Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos, Minsko. Važiavo transporto priemone „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo S. V.. Jis sėdėjo šalia vairuotojo, dukra automobilio gale. Jo dukra serga cukriniu diabetu, todėl jo ir dukros kelionės tikslas Lietuvoje buvo nupirkti vaistų dukrai (Baltarusijoje tokių vaistų nėra), nusipirkti asmeninių daiktų, taip pat jis turėjo susitikti ir grąžinti skolą (1,5 tūkstančio eurų). S. V. važiavo nusipirkti autodetalių ir galbūt automobilį. Jam pigiau buvo važiuoti kartu su S., dėl to pasisiūlė važiuoti kartu su juo. Atvykę į Medininkų kelio postą, pasienio pareigūnams pateikė dokumentus. Pasirinko „žalią“ kanalą. Prie jų priėjo muitinės pareigūnas, paprašė atidaryti bagažinę. S. išlipo iš automobilio, atidarė bagažinės dangtį. Muitinės pareigūnas visų paklausė kokią sumą pinigų veža. Jis atsakė, kad turi mažiau negu 10 tūkstančių eurų. Dukra turėjo taip pat mažiau negu 10 tūkstančių eurų. Jam atrodo, jog S. atsakė, kad turi 9800 eurų. Muitinės pareigūnas nurodė praeiti pasų kontrolę, o po to užeiti pas jį į tarnybines patalpas. Jie vykdė pareigūno paliepimus. Kai užėjo pas minėtą muitinės pareigūną, buvo atlikta jų apžiūra. Muitinės pareigūnas pas jį surado eurus ir dolerius. Pinigų buvo daugiau negu leidžiama vežti per Lietuvos Respublikos sieną nedeklaruojant. Jis tiksliai nežinojo kiek pas jį buvo pinigų. Vėliau kai pareigūnai suskaičiavo, sužinojo, kad turėjo 7395 eurų ir 8274 dolerių. Pas dukrą bei S. pinigų, viršijančių leistiną pervežimo normą nerado. Muitinės pareigūnas iškvietė posto viršininką, kuris pasakė, kad teks laukti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Jis neuždeklaravo minėtų pinigų raštu, nes buvo streso būsenoje dėl savaitę trunkančio konflikto su žmona, dėl to nesukontroliavo savo grynųjų pinigų. Jis labai gailisi, jokių kėslų neturėjo. Suma yra jam didelė, todėl prašo grąžinti jam pinigus ir paskirti minimalią baudą. Minėti pinigai yra gauti teisėtai, tai gali įrodyti savo įmonės dalies pardavimo sutartimi, taip pat 2019 m. rugsėjo 26 d. pardavė savo automobilį.

Liudytojo M. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 19-20), kur jis parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste vyriausiuoju inspektoriumi. Pagal savo darbo funkcijas atlieka kelio poste pravažiuojančių keleivių, transporto priemonių fizinį, dokumentinį tikrinimą ir krovinio įforminimą. Dirba paromis, kas ketvirtą parą. 2019 m. spalio 3 d., 09.00 val., pradėjo darbą kelio poste. Kaip įprastai, darbo laiku dirbo įvairiose darbo vietose. Nuo 09.00 val. iki 21.00 val. buvo paskirtas dirbti atvykstančių lengvųjų automobilių aikštelėje, kur iš Baltarusijos Respublikos atvyksta autobusai ir lengvieji automobiliai. Apie 18.30 val., bendruoju kanalu (minėtu kanalu važiuoja trečiųjų šalių piliečiai, kurie neturi deklaruojamų daiktų) po stogine atvyko lengvasis automobilis TOYOTA COROLLA valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas Baltarusijos Respublikos piliečio S. V.. Šiuo automobiliu vyko ir du keleiviai, taip pat Baltarusijos Respublikos piliečiai A. S. ir H. S.. Priėjęs prie automobilio, paprašė vairuotojo atidaryti bagažinę ir paklausė ar neturi deklaruojamų daiktų. Vairuotojas atsakė, kad deklaruoti nieko neturi. Patikrinęs bagažinėje esančius daiktus, dar paklausė kiek su savimi turi pinigų. Vairuotojas atsakė, kad turi 9000 eurų. Tada paklausė kiek pinigų turi jo keleiviai, jis nieko neatsakė. Tuomet priėjo prie vairuotojo durų, kurios buvo atidarytos, paklausė priekyje sėdinčio keleivio A. S., kiek jis turi pinigų, jo atsakymas buvo 9000 eurų. Taip pat paklausė gale sėdinčios keleivės H. S. kiek ji turi pinigų, ji atsakė neaiškiai. Antrą kartą uždavė jai tą patį klausimą, jos atsakymas buvo irgi 9000 eurų. Jam kilo įtarimas, kad visi Baltarusijos piliečiai veža vienodą pinigų sumą. Tuomet pasikvietė visus piliečius į tarnybines patalpas su jų asmeniniais daiktais. Visi turėjo po kuprinę. Tarnybinėse patalpose pirmiausiai pradėjo tikrinti vairuotojo S. V. kuprinę, joje nieko draudžiamo nebuvo. Jo striukės kišenėje buvo piniginė (juodos spalvos), kurioje rado 9800 eurų. Pinigai buvo padėti ant stalo. Minėtą sumą vairuotojas galėjo gabenti nepildydamas pinigų deklaracijos. Tikrinant keleivės nepilnametės H. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuprinę, buvo rasta 9800 eurų. Pinigai buvo padėti šalia pinigų, kurie buvo paimti iš vairuotojo. Minėta suma rasta pas nepilnametę, taip pat leidžiama gabenti nepildant pinigų deklaracijos. Keleivio A. S. kuprinėje nieko nerasta. Jis pats iš striukės vidinės kišenės išsitraukė baltą voką, kuriame buvo doleriai ir atskirai sulenktą per pusę pluoštą eurų. Jis juos padėjo ant stalo, kur buvo dukros pinigai, sakydamas, kad skaičiuotų kartu. Tokiu būdu pinigai susimaišė. Perskaičiavus visus pinigus nustatė, kad keleivis A. S. striukės kišenėje turėjo 7395 eurus ir 8274 JAV dolerių. Tokią pinigų sumą privalėjo deklaruoti raštu. A. S. buvo pasimetęs ir sunerimęs. Apie įvykį pranešė pamainos viršininkui, kuris informavo Muitinės kriminalinę tarnybą.

2019-10-03 apžiūros protokolu (b. l. 10-16) pasitvirtina, kad 2019-10-03, 21.00 val., apžiūrėjus Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, adresu Pasieniečių g. 26, Medininkų k., nustatyta, kad jame stovi automobilis - TOYOTA COROLLA valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat muitinės poste yra informacinis stendas su informacija lietuvių, rusų ir anglų kalbomis „dėl grynųjų pinigų deklaravimo“. Taip pat protokolu pasitvirtina, kad posto viršininko pavaduotojo kabinete Nr. 202 ant stalo guli baltos spalvos polietileninis maišelis su užrašu „Romeo jiulleta“, kuriame sudėti pinigai – eurai ir JAV doleriai – iš viso 8274 JAV doleriai ir 26995 eurai.

2019-10-04 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 21) pasitvirtina, kad liudytojas M. I. 2019-10-03, 00.19 val., savanoriškai pateikė grynuosius pinigus - 7395 eurus, 8274 (JAV) dolerius, Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. MP3617304.

Minėti grynieji pinigai - 7395 eurai ir 8274 (JAV) doleriai pagal 2019-10-07 apžiūros protokolą (b. l. 23-28) buvo apžiūrėti daiktiniais įrodymais.

Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis A. S., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 str. 1 d. reikalavimą, bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017-06-29 įstatymu Nr. XIII-568) 21 str. 1 d. 1 p. reikalavimą, 2019 m. spalio 3 d., apie 18.30 val., vykdamas kaip keleivis lengvuoju automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs striukės vidinėje kišenėje, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – grynuosius pinigus, t. y. 7395 eurus ir 8274 JAV dolerius (2019 m. spalio 03 d. Lietuvos banko nustatytu kursu – viso 14 950,47 Eur), kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skiriant bausmę A. S., atsižvelgiama į nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo sukeliamas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. A. S., išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus – grynuosius pinigus, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, tai yra padarė nusikaltimą, įstatymo priskiriamą prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tačiau įvertintina ir tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra duomenų apie tai, kad A. S. Lietuvos Respublikoje būtų teistas ar baustas administracine tvarka, asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, A. S. skirtina minimali baudžiamajame įstatyme numatyta bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Kaltinamajam taikytinas BK 64¹ str. ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė A. S. – 5000 Eur užstatas, jo paties įmokėtas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, įstaigos kodas 288603320, AB Luminor banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. spalio 4 d. mokėjimo dokumentą Nr. 149566 (b. l. 54-55, 56) – paliktina nepakeista iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, užstatas, esant užstato davėjo sutikimui (b. l. 60-61), nukreiptinas į kaltinamajam paskirtos baudos padengimą.

A. S. nedeklaravus pinigų, buvo neįvykdyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos 1997 m. birželio 19 d. Nr. VIII-275 įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo deklaracijos gavimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo įveža iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką ar išveža iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis vienkartinę grynųjų pinigų sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr. 1889/(duomenys neskelbtini) 3 straipsnio 1 dalyje. Tai yra, buvo užkirstas kelias kompetentingoms institucijoms atlikti savalaikį tyrimą dėl pinigų kilmės. Kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių: 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos (duomenys neskelbtini) m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime (duomenys neskelbtini)/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir kt. Valstybė turi teisėtą interesą, taip pat ir pareigą, pagal įvairias tarptautines sutartis įgyvendinti priemones grynųjų pinigų judėjimui per sienas išaiškinti ir stebėti, nes didelės pinigų sumos gali būti naudojamos pinigų plovimui, prekybai narkotinėmis medžiagomis, terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo finansavimui, mokesčių vengimui ar kitų sunkių finansinių nusikalstamų veikų padarymui. Bendrasis deklaravimo reikalavimas, taikytinas bet kuriam asmeniui, kertančiam valstybės sieną, užkerta kelią neišaiškintam tokių grynųjų pinigų įvežimui į šalį arba išvežimui iš jos. Konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis. Taigi, konfiskavimo priemonė atitinka bendrąjį visuomenės interesą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019 nurodyta, kad bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu.

Siekiant išlaikyti pusiausvyrą ir proporcingumo principo taikymą tarp bausmės ir poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, jog nedeklaruojant buvo gabenama apie 15 000 eurų įvairia valiuta, A. S. gresia 5 000 eurų bauda, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto sumos, t. y. 3000 Eur.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 7395 Eur (septyni tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt penki eurai) ir 8274 JAV doleriai (aštuoni tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt keturi JAV doleriai), perduoti saugoti ir saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-31), išskaičius konfiskuotino turto sumą – 3000 Eur (tris tūkstančius eurų), grąžintini A. S., kas sudaro 4395 (keturis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus) ir 8274 JAV dolerius (aštuonis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis JAV dolerius).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais ir BPK 352 straipsnio 1 dalimi, 420-421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę nustatant 100 (vieno šimto) MGL dydžio, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.

Kardomąją priemonę A. S. – 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) užstatą, jo įmokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, įstaigos kodas 288603320, AB Luminor banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. spalio 4 d. mokėjimo dokumentą Nr. 149566, palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, užstatą nukreipti į A. S. paskirtos baudos padengimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, iš A. S. konfiskuoti 3000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 7395 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus) ir 8274 JAV dolerius (aštuonis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis JAV dolerius), perduotus saugoti ir saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskaičius konfiskuotino turto sumą – 3000 Eur (tris tūkstančius eurų), grąžinti A. S., kas sudaro 4395 (keturis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus) ir 8274 JAV dolerius (aštuonis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis JAV dolerius).

Išaiškinti A. S., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė