- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- 2-2543/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00361-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alaja“
- Atsakovas
- S. K., „Snieguolės“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alaja“ ir ko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui S. K. „Snieguolės“ vaistinei (bylos Nr. B2-2124-485/2011).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad nuo 2008 m. sausio 8 d. atsakovas neatsiskaito už pateiktas prekes ir yra skolingas ieškovui 378 238,90 Lt. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad skolos nepripažįsta, kadangi ieškovo pateikti dokumentai dėl skolos neatitinka tikrovės, ūkinės operacijos tarp šalių nebuvo įvykusios. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal atsakovo savininkės pareiškimą yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Teismas nurodė, kad atsakovas neigia 378 238,90 Lt skolą ieškovui, šiai skolai paneigti yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi atsakovas ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, teismas padarė išvadą, kad ši skola neįskaičiuojama į bendrą atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę. Ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų skolos buvimą. Teismas iš atsakovo balanso ir kreditorių sąrašo nustatė, kad atsakovo turto vertė yra 152 322,52 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 28 401,20 Lt, tačiau 26 076,57 Lt skola kreditoriui UAB „Entafarma“ yra ginčijama teisme, todėl atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 2 324,63 Lt. Kadangi atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovą nemokiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nepateikė teismui atsakovo 378 238,90 Lt skolą neginčijamai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas buvo pateikęs teismui šalių sudarytos sutarties kopiją, raginimo atsakovui sumokėti skolą kopiją, skolų suvestines ir PVM sąskaitas faktūras. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nes vertino tik atsakovo pateiktus kreditorių ir skolininkų sąrašus, tačiau neanalizavo ir nevertino atsakovo gaunamo pelno ir nuostolių balanso, kas sudarė pagrindą teismui neteisingai konstatuoti atsakovo mokumą. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes iki ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo neginčijo skolos ieškovui, aiškino, kad padengti skolą neturiu galimybių. Ieškovo ieškinys teismui buvo pateiktas 2011 m. kovo 9 d., o patikslintas ieškinys – 2011 m. kovo 31 d. Atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, 2011 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Kadangi atsakovo 378 238,90 skolą ieškovui neginčijamai patvirtina teismui pateikti dokumentai, teismas nepagrįstai laikė šią skolą ginčijama atsakovo pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas dar neįrodo skolos ginčijimo, nes ikiteisminis tyrimas yra baudžiamojo proceso stadija, kurios metu tik tikrinami duomenys apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Ieškovui baudžiamoji byla dar nėra iškelta, nėra pateikti jokie kaltinimai, todėl ikiteisminio tyrimo pradėjimas negali būti vertinamas kaip realus skolos ginčijimas, dėl kurio yra pagrindas skolos neįskaičiuoti į atsakovo pradelstus įsipareigojimus. Teismas nepagrįstai nevertino tokio atsakovo elgesio kaip akivaizdaus siekio vilkinti procesą ir piktnaudžiauti savo teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros neatitinka tikrovės, pagal jas nebuvo pateiktos prekės atsakovui, prekių pardavimo ūkinės operacijos nebuvo faktiškai įvykusios, tai neatvaizduota atsakovo buhalterinėje apskaitoje ir būtent dėl šių faktų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad skolos suma buvo derinama iki ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui. Atsakovas sąmoningai nepasirašė tarpusavio įsiskolinimų aktų, kai suprato, kad galimai gali būti įtraukiamas į nusikalstamą veiką, išsaugojo ir pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai visus dokumentus ankščiau nei buvo inicijuota bankroto byla. Atsakovas 2011 m. vasario 4 d. raštu prašė ieškovo pagrįsti skolos atsiradimą, tačiau atsakymo iki šiol nėra gavęs. Būtent dėl šio fakto atsakovas 2011 m. kovo 21 d. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ieškovas be pagrindo abejoja atsakovo vykdomos veiklos pelningumu. Teismui pateiktos atsakovo veiklos deklaracijos įrodo atsakovo pelningą veiklą, atsakovas neturi įsiskolinimų darbuotojams, valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo reikalavimą dėl skolos atsakovui kildina iš 2007 m. sausio 5 d. ieškovo ir atsakovo sudarytos didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią ieškovas tiekė atsakovui prekes (t. 2, b. l. 29-30). Ieškovo teigimu, atsakovas neapmoka nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2009 m. vasario 9 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendrai 378 238,90 Lt sumai (t. 2, b. l. 33-51). Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad ieškovo teismui pateikti dokumentai dėl skolos neatitinka tikrovės, nes ūkinės operacijos tarp šalių nebuvo įvykusios, todėl ieškovas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2011 m. balandžio 12 d. rašto matyti, kad ši institucija išnagrinėjo atsakovo savininkės pareiškimą apie tai, kad 2005 – 2009 m. UAB „Alaja“ ir ko S. K. „Snieguolės“ vaistinei išrašė PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias neva buvo parduoti vaistai, kiti medikamentai, higienos prekės ir kt., pagal šias PVM sąskaitas faktūras prekės galimai nebuvo pristatytos ir į S. K. „Snieguolės“ vaistinės buhalterinę apskaitą neįtrauktos, t. y. į UAB „Alaja“ ir ko buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos galimai suklastotos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytos neįvykusios ūkinės finansinės operacijos. Pagal šiuos duomenis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) (t. 2, b. l. 97). Teisėjų kolegija pažymi, kad tuomet, kai atsakovas ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą įsiskolinimą arba jo įvykdymo terminą, šis įsiskolinimas neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas visais atvejais, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės nemokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi tokios įmonės pareikšti ieškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006). Teisėjų kolegijos nuomone, neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, ginčydamas ieškovo nurodomą įsiskolinimą, pareiškė ne ieškinį teisme, o kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas. Tokį atsakovo galimai pažeistų teisių gynybos būdą lemia ieškovo nurodytas atsakovo įsiskolinimo atsiradimo pagrindas. Ieškovas atsakovo įsiskolinimą grindžia neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios, ieškovo teigimu, patvirtina prekių tiekimą atsakovui, tačiau atsakovas teigia, kad tarp šalių šios ūkinės operacijos faktiškai nebuvo įvykusios, t. y. prekės nebuvo patiektos, o PVM sąskaitos faktūros yra galimai suklastotos. Ar tarp šalių buvo įvykusios minėtos ūkinės operacijos pagal ieškovo nurodytas PVM sąskaitas faktūras, teisėjų kolegijos įsitikinimu, galima nustatyti ir baudžiamojo proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju ieškovo 378 238,90 Lt reikalavimas atsakovui sudaro didžiausią atsakovo įsipareigojimų dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo turtas sudaro 152 322,52 Lt, o pradelsti neginčijami įsipareigojimai – 2 324,63 Lt. Minėta, kad atsakovas ginčija ieškovo 378 238,90 Lt reikalavimą, todėl ieškovo reikalavimas negali būti įskaičiuojamas į bendrą atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pradelstus finansinius įsipareigojimus ir turimą turtą bei aplinkybę, kad dėl ieškovo 378 238,90 Lt reikalavimo vyksta ginčas, sprendžia, jog ginčijamas ieškovo reikalavimas turi lemiamą reikšmę atsakovo nemokumo būsenai, todėl, neišsprendus ginčo dėl ieškovo 378 238,90 Lt reikalavimo pagrįstumo, nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonė yra nemoki.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.