Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2014 m. gruodžio 6 d., apie 10 val., Vilniuje, S. Nėries g. 109, vairuodamas automobilį „Opel Calibra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino. Taip D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išties protokole nurodytomis aplinkybėmis jis apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį „Ford Focus“. Automobilių kontaktą matė ir juto, todėl apie 20 minučių laukė nukentėjusiojo. Nesulaukęs nusprendė už automobilio stiklo valytuvo užkišti lapelį, kuriame nurodė, kad apgadino automobilį bei užrašė savo telefono numerį. Vėliau nukentėjusysis jam skambino, tačiau jis neatsiliepė, bet vėliau pats perskambino nukentėjusiajam ir jie sutarė, kad jis atlygins padarytą žalą, tik nukentėjusysis turėjo nustatyti jos dydį ir jam perskambinti. Daugiau skambučių jis nesulaukė, gal ir galėjo praleisti skambutį, nes jo darbo laikas įtemptas, jis dirba iki 22 val., nors šiaip stengiasi perskambinti radęs praleistą skambutį, tačiau nežinodamas numerio galėjo ir neperskambinti. Be to dar tuo laikotarpiu buvo išvažiavęs atostogauti į Angliją. Šiaip stengėsi elgtis gražiai ir nepiktybiškai, padaryti viską sąžiningai, kad nekiltų nesklandumų, todėl ir paliko raštelį. Vėliau su nukentėjusiuoju įformino įvykį, buvo nuvykęs ir į draudimo bendrovę, kur užpildė reikiamus dokumentus ir ten jam pasakė, kad draudimas atlygins nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

D. S. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio D. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2). Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. 2015 m. vasario 2 d. paaiškinime nurodė, jog 2014 m. gruodžio 6 d., apie 10 val., Vilniuje, S. Nėries g. 109, aikštelėje automobilio „Opel Calibra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio kairės pusės kampu netyčia įbrėžė kitą automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipęs pamatė, kad įbrėžimas nedidelis. Palaukė dvidešimt minučių automobilio savininko, tačiau nesulaukė, todėl ant lapelio parašė savo telefono numerį, kad savininkas su juo susisiektų ir jis atlygintų žalą. Maždaug už savaitės sulaukė skambučio, susitarė, jog tas asmuo pasikonsultuos autoservisuose, kiek tai galėtų kainuoti, ir vėl paskambins. Vėliau jis nesulaukė jokio skambučio ar žinutės iš jo (b. l. 14). Iš esmės analogiškus parodymus D. S. davė ir apklausiamas teisme. Apgadinto automobilio savininkas S. T. rašytiniuose paaiškinimuose teigė, jog 2014 m. gruodžio 2 d. pastatė savo mašiną „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje Vilniuje, S. Nėries g. 109. Po kelių dienų – gruodžio 6 d., pastebėjo, kad įbrėžtos jo automobilio priekinės dešinės pusės durelės, už valytuvo jis rado raštelį su telefono numeriu. Paskambinus nurodytu numeriu – niekas neatsiliepė. 2014 m. gruodžio 9 d. jis vėl paskambino ir po kurio laiko asmuo, naudojęsis tuo numeriu, jam perskambino bei prisipažino apgadinęs jo automobilį. Susitarė susitikti, bet to nepadarė, vėliau skambinant, tas asmuo ragelio nebekėlė, dingo (b. l. 4, 7). Šiuos byloje surinktus įrodymus detalizuoja kita bylos medžiaga: lapelio, palikto ant apgadinto automobilio, kuriame nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kopija (b. l. 5), UAB “Bitė Lietuva” bei UAB “Omnitel” pateikta informacija, iš kurios matyti, jog abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso D. S. (b. l. 10, 12); abiejų transporto priemonių techninės apžiūros aktai bei nuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilių apgadinimai, matyti, jog apgadinimų aukštis bei pobūdis atitinka (b. l. 15-20). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, kad D. S., vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė KET 9, 126 punktų reikalavimų, dėl to kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, todėl tokia jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

D. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis 2014 m. gruodžio 6 d., apie 10 val., Vilniuje, S. Nėries g. 109, vairuodamas automobilį „Opel Calibra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepalikęs tarpo iš šono, kliudęs stovintį automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadinęs, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). D. S. tiek tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai paaiškino, jog suprato kliudęs kitą transporto priemonę, todėl eismo įvykio vietoje liko dar ne mažiau kaip 20 minučių laukdamas nukentėjusiojo, tačiau nesulaukęs, paliko raštelį, kuriame nurodė savo telefono numerį bei tai, kad kliudė automobilį. Tokius D. S. nuoseklius parodymus patvirtino ir nukentėjusysis, tai patvirtina ir byloje esantis raštelis, kuriame nurodytas D. S. telefono numeris. Pažymėtina, kad nukentėjusysis parodė, jog jam po įvykio pavyko susisiekti su D. S., pastarasis nurodė, kad atlygins žalą, o nukentėjusysis žadėjo paskambinti vėliau, nusprendęs, kokia žala jam padaryta. Nors vėliau D. S. neva neatsakė į skambučius, tačiau byloje nėra tikslių duomenų, kiek kartų jam buvo skambinta, neaišku, ar nukentėjusysis nesupanikavo per anksti. Juo labiau, kad D. S. nurodytas telefono numeris yra jo vardu registruotas konkretaus mobiliojo ryšio operatoriaus sistemoje, taigi akivaizdu, jog jis suvokė, kad pagal numerį jis bus greitai nustatytas. Tai ir įvyko, todėl bylos tyrimas iš esmės nebuvo apsunkintas. Svarbu ir tai, kad pasak D. S. jis buvo nuvykęs pas draudikus, kurie jį informavo, kad išmokės atitinkamą sumą nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgus į tai, kas aptarta pirmiau, teismas konstatuoja, jog D. S. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas D. S. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu automobilis apgadintas nestipriai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, administracine tvarka baustas. D. S. atsakomybę sunkina tai, jog per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda – metų bėgyje jis baustas už KET pažeidimą (kelių ženklo reikalavimo nesilaikymas) (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybė pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į tai, D. S. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus šios rūšies nuobaudos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais ir 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

D. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam trisdešimt keturių eurų (34 Eur) dydžio baudą.

D. S. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.