Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas BK 93 straipsnio pagrindu ir byla jo atžvilgiu nutraukta bei paskirtos auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimas ir 9 mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu mokytis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. ir M. M. 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 18.45 val., veikdami bendrininkų grupėje, kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), prieangyje, M. M. sudavus vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam R. S. į galvą, M. D. sudavė R. S. du smūgius kumščiu į veidą, po ko R. S. nugriuvus ant suolo, bendrais veiksmais įspyrė ne mažiau šešių smūgių R. S. į galvą ir veidą bei kairę ranką, padarydami R. S. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir paakyje bei kairiame žaste, gleivinės nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą kairiame antakyje, apatinėje lūpoje ir kairėje plaštakoje, kairio skruostikaulio ir kairio žandinio ančio priekinės sienelės lūžį – nesunkiai sutrikdė R. S. sveikatą, nes dėl kairio skruostikaulio ir kairio žandinio ančio priekinės sienelės lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui bei sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Be to, M. D. 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 18.50 val., kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), prieangyje, sudavė du smūgius kumščiu į galvą nukentėjusiajam K. P., taip sukeldamas nukentėjusiajam K. P. fizinį skausmą.

Liudytojas R. M. parodė, kad jis nieko nematė, nes prie automobilio stovėjo. Tą dieną buvo susitikęs su kaltinamaisiais (duomenys neskelbtini). Dėl konflikto nieko negirdėjo, tą dieną V. nematė.

Liudytoja I. T. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir raJ. PK veikos skyriaus vyresnioji tyrėja. Ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Salėje sėdintys asmenys tai nukentėjusysis ir du įtariamieji, nors tyrimas buvo dėl sužalotų dviejų jaunuolių. Atsimena, kad apklausė nukentėjusįjį K. P., jis papasakojo tyrimo metu, kad su kitu nukentėjusiuoju R. S. jiems einant prie kavinės, tarp durų jie išgirdo, kad privažiavo automobilis, iš kurio išlipę du jaunuoliai atbėgo jiems iš paskos, iš pradžių puolė R. S., kiek pamena sumušė. Po ko, jie pabėgo ir nukentėjusieji liko ir iškvietė policiją. Liudytoja J. V. pamena, nes jisai buvo su kaltinamaisiais, jis atvyko kartu, bet jisai ėjo pro šalį į kavinės vidų, bet muštynėse nedalyvavo. Matė, kad mušė M. ir M., bet nepamena, ar matė, kur buvo suduoti smūgiai. Pamena, kad išėjęs liudytojas iš kavinės matė tuos nukentėjusiuosius, bet jau tų kaltinamųjų nebuvo. Akistata šioje byloje buvo atlikta tarp K. ir M.. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo K. P. (1 t., b. l. 71-74, 76-79) ir liudytojo J. V. (1 t., b. l. 153-154) parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja paaiškino, kad tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymai buvo surašyti iš jų paaiškinimų, pastabų neturėjo.

2018 m. rugsėjo 18 d. R. S. pareiškimu kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini) prie kavinės (duomenys neskelbtini) jį ir jo draugą K. P. sumušė iš matymo pažįstami jaunuoliai, kurie prie minėtos kavinės atvažiavo automobiliu „Audi“ pilkos palvos. Jų buvo penki ar šeši, vieną iš jų pažįsta tai M. M., kitus atpažintų. Jis neįsidėmėjo, kuris iš užpuolusių asmenų pirmas jam sudavė ranka smūgį į veidą, po kurio jis parkrito ant žemės. Pargriuvus kavinės tarpduryje, dengėsi veidą nuo smūgių, kažkuris iš jaunuolių sudavė dar du smūgius rankos kumščiu į galvos sritį, po to spardė kojomis į galvos sritį, buvo suduota apie šešis kartus (1 t, b. l. 21-22)

2018 m. rugsėjo 18 d. K. P. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 18 d, apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini) prie kavinės (duomenys neskelbtini) įėjimo jį ir jo draugą R. S. užpuolė 4-5 jaunuoliai, kurie jam sudavė kokius 5-6 smūgius į galvą, spyrė į nugarą, koją (kokius 2-3 smūgius). Iš tų jaunuolių pažįsta tik vieną iš matymo tai M. D., kuris pirmas puolė jį kavinės koridoriuje ir sudavė du smūgius kumščiu į galvą, po to kitus smūgius gavo iš nepažįstamų jaunuolių. Prašo dėl šio fakto pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t, b. l. 26-27).

Akistatos protokolu, jog akistatos metu tiek nukentėjusysis K. P., tiek įtariamasis M. D. patvirtino kiekvienas savo parodymus, t.y. <...> prie kavinės (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis „Audi“ iš kurio išlipo 5 jaunuoliai, jis atpažino vieną iš tų jaunuolių tai M. D.. Tuo metu jis su R. S. buvo kavinės prieangyje, ir jiems esant prieangyje pamatė prie jų atbėgančius tris jaunuolius (J. V., M. M. ir M. D.), kurie puolė mušti R. S., kavinės prieangyje. Negali pasakyti, kiek, kas ir kur sudavė smūgius R. S., buvo neblaivus, nespėjo net suprasti kas vyksta, tik matė, kad tie visi jaunuoliai muša R. S.. Matė, kad jaunuoliai pargriovė R. S. ant žemės, tada jis kažką pasakė tiems jaunuoliams ir jie puolė jį mušti. Pamena, kad M. D. pirmas puolė prie jo ir sudavė du smūgius kumščiu į galvą, tada jis užsidengė rankomis galvą ir veidą, ir pajuto smūgius kumščiu į galvą, kas tiksliai jį mušė negali pasakyti, buvo užsidengęs veidą, nematė. Jam buvo suduota ne mažiau dešimties smūgių, tada jis pargriuvo ant žemės ir tie jaunuoliai pabėgo. Visi suduoti smūgiai sukėlė jam fizinį skausmą. Įtariamasis M. D. nurodė, kad sutinka tik su tuo, kad jis ir M. M. sudavė smūgius R. S.. Tikrai nesudavė jokių smūgių K.i ir J. V. nemušė nei R. S., nei K. P. (1 t., b. l. 100-102).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamieji veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu, šiam nesunkiai sutrikdė sveikatą, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 d. Nors kaltinamasis M. D. prisipažino tik iš dalies padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, t. y., kad jis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir sudavė tris smūgius į veidą, tačiau neigia, kad naudojo smurtą nugriuvus nukentėjusiajam, t.y. jo nespardė, tokius jo parodymus paneigia byloje surinkti ir ištirti aukščiau išdėstyti įrodymai. Kaltę pagrindžiantys įrodymai vertinami apimant jų visumą. Byloje viso proceso metu nukentėjusysis R. S. iš esmės nuosekliai nurodė, tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prie kavinės dar neįėjus į prieangį įsuko automobilis „Audi“, bei iš jo išlipę vaikinai pradėjo rėkti, eiti link jų. Jis su K. P. įbėgo į kavinės prieangį, kur prasidėjo smūgiai. Pirmas M. M. trenkė į veido sritį iš kumščio, jam nugriuvus M. D. trenkė į galvą iš galo. Nugriuvus jis buvo spardomas, t.y. įspirta į įvairias kūno vietas, nuo kritimo buvo nubrozdinta ranka. Nors viso įvykio nepamena, nes buvo neblaivus, tačiau jį tikrai mušė tiek M. D., tiek M. M.. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atsisukęs pamatė sidabrinės spalvos automobilį "Audi", iš kurio išlipę trys jaunuoliai, t.y. J. V., M. M. ir M. D., puolė prie jų. Pribėgę, pirmas sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą M. M., po to pajuto dar du smūgius kumščiu į galvą, kas sudavė smūgius tikrai negali pasakyti, kadangi buvo užsidengęs veidą, nugriuvus pajuto smūgius kojomis į įvairias kūno vietas (į galvą, viršutinę kūno dalį), jam įspyrė ne mažiau 8 kartų. Tikrai jį spardė M. M. ir M. D.. Nukentėjusiojo parodymus dėl smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, o taip pat ir kilusius padarinius patvirtino ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti jam padaryti kūno sužalojimai. Išvadoje nurodyta, kad R. S. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir paakyje bei kairiame žaste, gleivinės nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kairiame antakyje, apatinėje lūpoje ir kairėje plaštakoje, kairio skruostikaulio ir kairio žandinio ančio priekinės sienelės lūžis Sužalojimai padaryti ne mažiau šešių bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Sužalojimai sukėlė R. S. fizinį skausmą. R. S. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio skruostikaulio ir kairio žandinio ančio priekinės sienelės lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 55). Teismas neturi pagrindo abejoti iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kad fizinis smurtas buvo naudojimas ir nugriuvus nukentėjusiajam R. S., nes tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina iš esmės ir nukentėjusiojo K. P. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka. Be to, ir kaltinamojo M. M. parodymai iš esmės patvirtiną nuketėjusiojo R. S. nurodytas sužalojimo aplinkybes. Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl spyrio negali pasakyti, nes jau praėjo virš metu laiko, gal ir buvo, tačiau jeigu buvo spirta, tai gal kai buvo nugriuvęs R. S.. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 8 d., 2019 liepos 25 d. apklausų metu nurodė, kad R. S. atžvilgiu smurtas buvo naudojamas tiek jam stovint, tiek jam nugriuvus (1 t., b. l. 188-191,196-199). Pagarsinus parodymus kaltinamasis M. M. nurodė, kad galėjo būti taip kaip nurodyta, nes tuo metu geriau prisiminė aplinkybes. Be to ir pats kaltinamasis M. D. ikiteisminio tyrimo metu vienu metu nurodė, kad R. S. nugriuvus ant suoliuko prieangyje, sudavė jis ir M. M. kumščiais ne mažiau trijų smūgių R. S. į veidą (2 t., b. l. 18-21), o kitu metu R. S. nugriuvus ant suolo kartu su M. M. įspyrė ne mažiau 6 smūgių, t.y. į galvą, vaiką, kairę ranką (2 t., b. l. 24-25). Tokie kaltinamojo M. D. parodymai tik patvirtina, kad nukentėjusysis buvo mušamas ir šiam nugriuvus. Kaltinamojo M. D. parodymai, kad jis tą dieną nemušė nugriuvusio nukentėjusiojo R. S. yra vertinami kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir neatitinka byloje surinktų ir teisme ištirtų kitų objektyvių įrodymų. Taip pat, tai, kad nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas patvirtino ir liudytojai O. V., R. M. ir J. V., kurie buvo atvykę į įvykio vietą kartu su kaltinamaisiais, nors ir nedalyvavo pačiose muštynėse, nurodydami, jog išvykus iš įvykio vietos tiek M. D., tiek M. M. važiuojant papasakojo, kad įvyko muštynės tarp jų ir R. S. ir jo draugo, panaudojo fizinį smurtą prieš jį ir kitą jaunuolį.

Teismas tikslina kaltinime aplinkybę jog M. D. sudavė kumščiu į nugarą, nes tiek nukentėjusysis R. S., tiek kaltinamasis M. D. šios aplinkybės nepatvirtino teisiamojo posėdžio metu, tačiau nurodė, kad buvo suduoti tuo metu du smūgiai kumščiu į veidą, o ne du smūgiai į nugarą ir veidą. Šios aplinkybės patikslinimas kaltinime kaltinamųjų teisių nepažeidė, padėties nepablogino.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad M. D. ir M. M., 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 18.45 val., veikdami bendrininkų grupėje, kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), prieangyje, naudojo fizinį smurtą, t.y. M. M. sudavus vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam R. S. į galvą, M. D. sudavė R. S. du smūgius kumščiu į veidą, po ko R. S. nugriuvus ant suolo, bendrais veiksmais įspyrė ne mažiau šešių smūgių R. S. į galvą ir veidą bei kairę ranką, padarydami R. S. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir paakyje bei kairiame žaste, gleivinės nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą kairiame antakyje, apatinėje lūpoje ir kairėje plaštakoje, kairio skruostikaulio ir kairio žandinio ančio priekinės sienelės lūžį – nesunkiai sutrikdė R. S. sveikatą, todėl konstatuotina, kad jie padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

M. D. taip pat naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo K. P. atžvilgiu, po to, kai nukentėjusysis K. P. bandė kažką sakyti dėl nukentėjusiojo R. S.. Nustatyta, kad M. D. du kartus kumščiu smūgiavo nukentėjusiajam K. P. į galvą, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas. Tų aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis, bei patvirtina ir kiti byloje esančių įrodymų visuma, t.y. kito nukentėjusiojo R. S. parodymai, kad pasišalinus jaunuoliams nukentėjusysis K. P. jam pasakė, kad ir jį sumušė, skauda jam galvą, buvo susiėmęs už galvos, bei ir liudytojų O. V., R. M. parodymai, jog išvykus iš įvykio vietos tiek M. D., tiek M. M. važiuojant papasakojo, kad įvyko muštynės tarp jų ir R. S. ir jo draugo, panaudojo fizinį smurtą prieš jį ir kitą jaunuolį. Taip pat ir paties nukentėjusiojo K. P. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis. Be to ir specialisto išvada, jog nurodytomis įvykio aplinkybėmis K. P. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas(1 t., b. l. 93).

Teismas šalina iš kaltinimo, be to ir baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė šalinti iš kaltinimo, jog būtent M. D. nukentėjusiajam K. P. užsidengus rankomis galvą ir veidą, sudavė dar ne mažiau dešimties smūgių kumščiu į galvą, nes tokių aplinkybių nepatvirtina posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Be to, ir pats kaltinamasis M. D., nurodė, kad jis nukentėjusiajam K. P. sudavė tik du smūgius. Šios aplinkybės šalinimas iš kaltinimo kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties nepablogino.

Taigi, teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, jog kaltinamojo M. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ji įrodyta visiškai, o kaltinamasis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl bausmės

Kaltinamojo M. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų M. D. ir M. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo M. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę M. D., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimai baigti, vieną iš nusikaltimų padarė bendrininkų grupėje, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vertinant M. D. asmenybę pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, tačiau yra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsniu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 t., b. l. 5-8), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 13), Panevėžio r. PSC priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi. Panevėžio raJ. psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi (2 t., b. l. 11), Lietuvoje nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Pagal BK 55 straipsnio nuostatas, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. D. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, o veikos bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Skirdamas bausmę M. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Vertinant M. M. asmenybę pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 174-175), VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje duomenų apie asmenį nėra. Pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (1 t., b. l. 178), Panevėžio r. PSC priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi. Panevėžio raJ. psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi (1 t., b. l. 181), dirbantis, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 183). Pagal BK 55 straipsnio nuostatas, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. M. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 164,10 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 107–109). Savo ieškinį civilinė ieškovė grindžia tuo, kad nukentėjusiesiems R. S. ir K. P. buvo suteiktos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos: ortopedo traumatologo konsultacija, Kompiuterinė tomografija, kurios apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, bendra paslaugų kaina – 164,10 eurai. Akivaizdu, kad šiuo atveju žala padaryta ne tik nukentėjusiesiems, bet ir valstybei, konkrečiai – PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, tai yra, asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o M. M. ir M. D. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiojo R. S. sveikatą, bei M. D. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius ir nukentėjusiojo K. P. sveikatą kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiųjų gydymo išlaidomis. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais apyrašais apie suteiktas medicinines paslaugaus ir jų įkainius (1 t., b. l.111-112, 113-114), laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai civilinio ieškovo 2019 m. sausio 3 d. civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų M. M. ir M. D. susijusias su nukentėjusiojo R. S. gydymo išlaidomis, bei iš kaltinamojo M. D. taip pat ir gydymo išlaidas susijusiąs su nukentėjusiuoju K. P..

Nukentėjusysis R. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 64–65). Įvertinus tai, kad R. S. žalą patyrė dėl nusikalstamų M. M. ir M. D. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta neturtinė žala (BPK 109 straipsnis).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl M. M. ir M. D. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą, R. S. jautė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir nepatogumus. Nukentėjusiajam R. S. specialisto išvada nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio skruostikaulio ir kairio žandinio ančio priekinės sienelės lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui, taip pat buvo nustatyti ir kiti sužalojimai, t.y. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir paakyje bei kairiame žaste, gleivinės nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą kairiame antakyje, apatinėje lūpoje ir kairėje plaštakoje. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų jis buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę“, kur buvo apžiūrėtas gydytojų, jam labai skaudėjo galvą, žandą, buvo patinęs kairysis skruostas, akis, sunku buvo valgyti, kramtyti. Taip pat ir šiuo metu tebejaučia skausmą valgant, skauda galvą. Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad po nustatyto sužalojimo nukentėjusysis niekur nesigydė, nebuvo gydytas stacionariai, nebuvo atliktos jokios operacijos. Patirtą neturtinę žalą R. S. įvertino 3000 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), į sužalojimo liekamuosius reiškinius, kad nukentėjusysis jaučia lūžio vietą, tačiau dėl lūžio pasekmių pašalinimo dar nesikreipė į gydymo įstaigą. Kartu įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad M. M. ir M. D. nukentėjusįjį sužalojo veikdami tiesiogine tyčia, kad kaltinamieji yra jauno, darbingo amžiaus, abu dirbantys asmenys, tik vienas iš jų dirba (duomenys neskelbtini) (taip nurodė kaltinamasis M. D.), į tai, kad ir patys kaltinamieji sutiko bendrai atlyginti 1000 eurų neturtinei žalai. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. vasario 22 d. sprendimu nukentėjusiajam R. S. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti jam ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 41-42). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nukentėjusiajam R. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 274,56 Eur ( 2 t., b. l. 125). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. S. valstybei priteistina iš kaltinamųjų M. M. ir M. D. po 137, 28 Eur .

Kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 158), paliktinas saugojimui prie bylos

Kaltinamajam M. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (2 t., b. l. 26-28, 29-31) – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos ir dokumentas, t. y. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas M. D. (2 t., b. l. 34) .

Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 1-3) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

M. D. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti ir dokumentą, t. y. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti M. D..

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

M. D. ir M. M. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jie privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš M. M. ir M. D. 82,05 eurus (aštuoniasdešimt du eurus 5 cnt) išlaidų, nukentėjusiojo R. S. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. D. 82,05 eurus (aštuoniasdešimt du eurus 5 cnt) išlaidų, nukentėjusiojo K. P. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“.

Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. D. ir M. M. 1200 (vieną tūkstantį du šimtus ) Eur neturtinės žalos atlyginimo R. S. naudai.

Priteisti iš M. M. ir M. D. po 137, 28 (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 28 cnt) Eur, nukentėjusiojo R. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą - (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kompaktinį diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro palikti saugoti prie bylos

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).