Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 132 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesiams;

pagal BK 132 straipsnio 1 dalį – 2 metams;

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 5 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus T. K. sveikatos sutrikdymo) nutraukta, nesant nukentėjusiojo skundo pradėti procesą.

Iš A. B. priteista nukentėjusiajai I. T. 10 198 Lt turtinei ir 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 3 200 Lt atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 29 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jaunimo diskotekoje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu nežymiai sutrikdė T. T. sveikatą, tyčia kumščiu suduodamas ne mažiau kaip du smūgius į veidą, tuo padarydamas odos nubrozdinimą kairiame skruoste su aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, pereinantį į smilkinio sritį, kraujosruvas viršutinės lūpos gleivinėje, centre.

Be to, A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 30 d., apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės „Lakaja“, esančios (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sunkiai sutrikdė T. T. sveikatą, tyčia suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius į gyvybiškai svarbią kūno vietą – kaklą, taip padarydamas galvos ir kaklo sumušimus: odos nubrozdinimą kairiame skruoste su aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, pereinantį į smilkinio sritį; kraujosruvas viršutinės lūpos gleivinėje, centre ir sprando kairėje pusėje; kairės slankstelinės arterijos plyšimą; kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais smegenų kamiene, pailgosiose smegenyse, smegenėlėse, abiejose smilkininėse-momeninėse skiltyse pamatiniuose ir sferiniuose paviršiuose bei kraujo išsiliejimą į galvos smegenų šoninius skilvelius; kraujo išsiliejimą po nugaros smegenų kietuoju dangalu kaklinėje dalyje, odos nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose pakaušio srityje. Dėl to nuo pavojingų gyvybei sužalojimų visumos T. T. 2007 m. rugsėjo 30 d. mirė, tokiu būdu A. B. jį nužudė dėl neatsargumo.

Baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus T. K. sveikatos sutrikdymo) A. B. nutraukta, nesant nukentėjusiojo skundo pradėti procesą, tačiau dėl to nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. T. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti griežtą laisvės atėmimo bausmę bei visiškai patenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepaneigta A. B. versija, jog iki smūgių sudavimo T. T. pastarasis tą vakarą nuteistąjį ne kartą praeinantį pro šalį kliudė, dėl to jis supyko.

Priešingai, byloje nėra objektyvių duomenų, kad klubo antrame aukšte tarp A. B. ir T. T. buvo kilę asmeninių nesutarimų.

Taigi neįtikėtina, jog T. T. praeinantį A. B. kelis kartus kliudė ir tai sukėlė pastarojo pyktį. Beje, nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio motyvacijos.

Vieša vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, jog dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog be priežasties tyčinis smūgio sudavimas į veidą kitam asmeniui viešoje vietoje diskotekos metu, matant kad ir keletui asmenų, šiurkščiai pažeidžia ne tik nukentėjusiųjų teises, bet ir kuria žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriauna konfliktą matančių asmenų saugumo jausmą, gadina jiems nuotaiką, nes kiekvienas tokį elgesį matantis asmuo nėra tikras, jog įžūlus elgesys nebus nukreiptas ir prieš jį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. B. viešoje vietoje diskotekos metu, matant aplinkiniams, be priežasties tyčia sudavė smūgius T. T. ir T. K. Toks elgesys vertinamas kaip nepagarba aplinkiniams ir visuomenės rimties sutrikdymas. A. B. neturėjo jokio asmeninio motyvo ar priežasties užkabinti nukentėjusiuosius ir juo labiau suduoti jiems. Tai jis darė dėl chuliganiškų paskatų, pamindamas žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstruodamas jėgos ir beprasmio smurto apraiškas.

Dėl to A. B. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl T. T. nužudymo

Pirmosios instancijos teismas dėl vieno iš pagrindinių subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – A. B. kaltės – nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, nustatė netinkamą nuteistojo kaltės formą ir neteisingai atskleidė jos turinį. Tokia teismo išvada lėmė, kad skundžiamame nuosprendyje A. B. veika neteisingai kvalifikuota.

Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde neginčijamas teismo nustatytas T. T. mirtį sukėlusio sužalojimo padarymo mechanizmas, teismo išvados dėl kumščiu suduotų smūgių.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus (šiuo atveju specialistų išvadas) dėl nukentėjusiojo kūno sužalojimų, nuteistajam inkriminuoja mažesnį suduotų smūgių į kaklą bei padarytų sužalojimų skaičių ir taip kiek pakeičia pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines T. T. sužalojimo aplinkybes.

Tuo nepažeidžiamas BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimas, jog nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. B. smurtiniai veiksmai (ne mažiau kaip trys smūgiai į kaklą) prieš nukentėjusįjį T. T. buvo esminė nukentėjusiojo mirties priežastis ir būtina tokių padarinių kilimo sąlyga.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra visiškai teisinga.

Teismo medicinos ekspertė nustatė, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių neilgai trukus iki mirties. Galvos ir kaklo sumušimai padaryti kietais, bukais daiktais, tai galėjo būti kumštis.

Papildomos specialisto išvados Nr. M 13-2600/07 (01) duomenys (t. 1, b. l. 49-50) įrodo, jog sužalojimų lokalizacija ir kiekis leidžia teigti, kad į kaklą suduotas vienas trauminis poveikis, o į veido sritį – ne mažiau kaip du trauminiai poveikiai.

Kraujosruva sprando kairėje pusėje; kairės slankstelinės arterijos plyšimas; kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais smegenų kamiene, pailgosiose smegenyse, smegenėlėse, abiejose smilkininėse-momeninėse skiltyse pamatiniuose ir sferiniuose paviršiuose bei kraujo išsiliejimas į galvos smegenų šoninius skilvelius; kraujo išsiliejimas po nugaros smegenų kietuoju dangalu kaklinėje dalyje kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo medicinos specialisto išvadų teisingumu ir pagrįstumu.

Pirmosios instancijos teisme apklausta šias išvadas davusi teismo medicinos ekspertė N. J. patvirtino duotas išvadas ir paaiškino, jog T. T. nugriuvimas po smūgių neturėjo įtakos mirčiai, kadangi toks sužalojimas, kaip slankstelinės arterijos plyšimas, būdingas suduodant smūgius.

Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. B. sudavė nukentėjusiajam T. T. kumščiu į kaklą vieną smūgį, kuris siejamas priežastiniu ryšiu su T. T. mirtimi, o ne ne mažiau kaip tris smūgius, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje.

Dėl to iš aptariamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama aplinkybė, jog A. B. T. T. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į gyvybiškai svarbią kūno vietą – kaklą, paliekant neginčijamais įrodymais įrodytą vieną trauminį poveikį į kaklą.

Pagal jau aptartų specialisto išvadų duomenis, kitas trauminis poveikis, reikšmingas mirtiniems padariniams atsirasti, suduotas į galvą (dar vienas ekspertės objektyviai nustatytas trauminis poveikis į galvą, T. T. anksčiau suduotas kultūros centro antrame aukšte, išanalizuotas, įrodinėjant kitą A. B. padarytą nusikalstamą veiką).

Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama aplinkybė, kad A. B. suduodamas smūgius, be kitų sužalojimų, padarė odos nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose pakaušio srityje, kadangi jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. M 2600/07 (01) nurodyta, jog šis sužalojimas galėjo būti padarytas griuvimo metu, atsitrenkiant galva, pakaušio sritimi, į kietus, bukus paviršius.

Taigi tarp nuteistojo veikos (smūgių kumščiu į kaklą ir galvą) bei ja sukeltų padarinių nustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, kuris nėra ginčijamas.

Tačiau nukentėjusioji pagrįstai ginčija, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuteistojo A. B. kaltės formą.

Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pavojingumą, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai –psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be kaltininko suvokimo ir įvertinimo, yra nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius.

Pagal susiformavusią teismų praktiką baudžiamojoje byloje dėl nužudymo apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko bei nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo, etc.

Pagal paties nuteistojo A. B. parodymus, jis su T. T. lauke konfliktavo du kartus: pirmą kartą prie klubo, o antrą – prie parduotuvės ,,Lakaja“ vėl pamatęs T. T. ir ten nuėjęs. Jo tikslas buvo išsiaiškinti su nukentėjusiuoju santykius, pastarojo nepasitenkinimo priežastį (,,kas negerai“). Prie klubo jie tik apsistumdė, o prie parduotuvės susimušė. Nuteistasis teigia, kad muštynes pradėjo T. T., o A. B. gynėsi, bet bylos teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino duomenys, jog A. B. nukentėjusysis būtų akivaizdžiai sumušęs – specialisto išvadoje Nr. G 5355/07 (01) nėra duomenų apie A. B. sužalojimą (t. 1, b. l. 104). Antra vertus, neginčijamai nustatyta, kad po A. B. smūgių kumščiu į kaklą bei galvą T. T. nugriuvo ir nuo padarytų sužalojimų netrukus mirė.

Byloje iš tiesų nėra duomenų, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, jog nuteistasis turėjo konkretų tikslą nužudyti T. T. . Tačiau smogdamas smūgius kumščiu į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas – galvą ir kaklą – A. B. akivaizdžiai suvokė savo veiksmų pavojingumą. Konflikto metu sąmoningai suduotas stiprus smūgis kumščiu, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo, patvirtina, kad turintis vidurinį išsilavinimą ir psichiškai sveikas nuteistasis A. B. suprato darąs kito žmogaus sveikatai bei gyvybei pavojingą veiką ir, tai suvokdamas, negalėjo nenumatyti, jog nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti jo sveikatai ar net gyvybei pavojingi sveikatos sutrikdymai. Taigi nors A. B. nenorėjo T. T. mirties, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, buvo abejingas galimam nukentėjusiojo gyvybės atėmimui (nėra jokių duomenų, kad nuteistasis įvykio metu dėtų pastangas sušvelninti smūgį, smogti į mažiau žmogaus gyvybei pavojingą vietą, nuoširdžiai apgailestautų).

Tiesa, byloje yra duomenų, jog A. B. mėgino padėti T. T. – paskambino į policiją ir paprašė sujungti su greitąja medicinos pagalba bei ją iškvietė, tačiau tik po to, kai, pasak nuteistojo, T. T. nugriuvus ,,visi šaukė iškviesti greitąją“.

Nuteistojo suvokimo turinį rodo jo tolesni veiksmai bei liudytojo V. L. parodymai. Šis parodė, kad po konflikto A. B. klube kalbėjosi su kitais vaikinais ir jiems sakė, jog ,,išjungė Strutį“ bei ,,iškvietė greitąją“. Kadangi T. T. pravardė Strutis, liudytojas suprato A. B. kalbėjus apie T. T.

Išdėstytos aplinkybės neabejotinai atitinka netiesioginės tyčios požymius, numatytus BK 15 straipsnio 3 dalyje.

Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas).

Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad A. B. nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, grindė visiškai netinkamais motyvais. Be to, nenurodė jokių motyvų dėl neatsargios kaltės rūšies.

Teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina A. B. specialiai taikius į gyvybiškai svarbias kūno vietas; įrodymai patvirtina, kad jis smūgius sudavė nežiūrėdamas, kur pataikys. Dėl to teismas padarė išvadą: byloje nustatyti įrodymai patvirtina, jog A. B., suduodamas nukentėjusiajam smūgius, nesuprato savo veikos pavojingumo T. T. gyvybei ir nenumatė, kad tokiais veiksmais atims jam gyvybę, tačiau suprato, jog tyčia suduodamas T. T. smūgius sutrikdys jo sveikatą, ir taip veikdamas sunkiai sutrikdė sveikatą, sukeldamas jo mirtį.

Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai visiškai neatskleidžia neatsargios kaltės turinio. Nuosprendyje nėra nurodyta, kokios būtent objektyvios ar subjektyvios aplinkybės neleido A. B. suprasti savo atliekamų veiksmų pavojingumo ir numatyti galinčių kilti padarinių.

Bylos medžiaga rodo, kad jokios aplinkybės nesudarė pagrindo A. B. manyti, jog jo smurtinis veiksmas yra nepavojingas, ir leido tikėtis, kad dėl jo smūgio bus išvengta kilusių padarinių, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistasis A. B., veikdamas netiesiogine tyčia, nužudė nukentėjusįjį T. T., tarp jo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Negalima sutikti su nukentėjusiosios I. T. apeliacinio skundo argumentu, kad A. B. T. T. nužudė dėl chuliganiškų paskatų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 punkte išaiškinta, jog nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Chuliganiškos paskatos yra nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. veikos, kuria nužudytas T. T., motyvas nebuvo chuliganiškos paskatos.

Byloje nustatyta, jog A. B. ir T. T. susitikus lauke tarp jų jau buvo susiklostę asmeniniai santykiai ir konfliktas kilo būtent dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių aiškinimosi.

A. B. atliktų veiksmų lauke priežastis buvo prieš tai jo paties sudaryta konfliktinė situacija dėl, jo nuomone, įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų kultūros centro patalpose, nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis T. T. ten neatliko jokių veiksmų, galėjusių sukelti nuteistojo atsakomąją reakciją.

Taigi vidinė paskata, lėmusi A. B. pasiryžimą nusikalsti, buvo asmeninės paskatos, noras išsiaiškinti su T. T. tarpusavio santykius, ,,kas negerai“ ir ,,kas tau nepatinka“ (šias frazes liudytojai girdėjo konflikto prie parduotuvės ,,Lakaja“ metu).

Beje, iš liudytojų J. A. ir D. M. parodymų matyti, jog dar iki muštynių prie parduotuvės nuteistasis su nukentėjusiuoju stumdėsi prie kultūros centro. Tai rodo, kad A. B. su T. T. jau tada pradėjo aiškintis tarpusavio santykius ir tas aiškinimasis vėliau A. B. iniciatyva, šiam prie parduotuvės pamačius T. T. bei ten nuėjus, buvo pratęstas. Toks nuteistojo elgesys iki nusikaltimo padarymo rodo, jog A. B. veiksmų pretekstas nebuvo mažareikšmė dingstis, kaip teigia nukentėjusioji apeliaciniame skunde, juo labiau nuteistojo elgesys nebuvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. nusikalstami veiksmai kultūros centro antrame aukšte, kai smurtas prieš T. T. ir T. K. pavartotas be jokios dingsties, dėl chuliganiškų paskatų, vėliau peraugo į asmeninių santykių su T. T. aiškinimąsi.

Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. veiksmus lauke nulėmė ne chuliganiškos, bet asmeninės priežastys, yra nepaneigta ir teisinga.

Taigi nenustačius, kad A. B. nusikalstamos veikos motyvas buvo chuliganiškos paskatos, nėra pagrindo jo veikos kvalifikuoti kaip nužudymo dėl chuliganiškų paskatų.

Dėl išdėstytų motyvų nuteistojo A. B. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 132 straipsnio 1 dalies ir 135 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę atsižvelgiama, jog A. B. tyčia padarė nesunkų ir labai sunkų (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys) nusikaltimus, pastaruoju nusikaltimu sukeltos nebepataisomos pasekmės – jauno žmogaus mirtis.

Antra vertus, A. B. irgi yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 134), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (t. 1, b. l. 133), seniūnijos bei karinės tarnybos, kurią jis atliko, vadovų charakterizuojamas gerai (t. 1, b. l. 129, 137), darbovietėje UAB ,,Velga Vilnius“, kurioje dirba nuo 2008 m. vasario 22 d., taip pat gerai charakterizuojamas (apeliacinės instancijos teismui pateikta charakteristika).

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nenustatė A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau tokia aplinkybė atsirado, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Šią normą teismas gali taikyti, jeigu nustatoma, kad kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas savanorišką padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą gali pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį padarytos žalos, tačiau šiais atvejais būtina atsižvelgti į atlygintos žalos dalies dydį, savalaikiškumą ir kitas aplinkybes.

Spręsdamas dėl šios aplinkybės pripažinimo atsakomybę lengvinančia, pirmosios instancijos teismas atsižvelgia tik į nukentėjusiajam padarytą turtinės žalos dydį, nes neturtinė žala dar nebūna priteista.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, jau turi atsižvelgti ir į pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje nusikaltimu žala padaryta 2007 m. rugsėjo 30 d., tačiau nuosprendis priimtas tik 2008 m. rugsėjo 19 d. Priteista 10 198 Lt turtinei ir 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios I. T. bei nuteistojo A. B. parodymų teisme, nuteistojo tėvai kelis kartus bandė kalbėti su nukentėjusiąja, tačiau ji atsisakė bendrauti. I. T. patvirtino, jog iki teismo nenorėjo priimti jokio žalos atlyginimo.

Nors A. B. iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo neatlygino padarytos žalos, tačiau atsižvelgus į minėtas aplinkybes negalima daryti išvados, kad A. B. ar jo artimieji nesiėmė jokių veiksmų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Be to, tolesni A. B. ir jo artimųjų veiksmai, t. y. po nuosprendžio paskelbimo iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio atlyginta visa turtinė žala (10 200 Lt), taip pat nerodo, jog nuteistasis nenorėjo atlyginti žalos.

Įvertinusi apeliacinės instancijos teismui pateiktą pažymą apie A. B. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nerealu tikėtis per tokį trumpą laiką nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo atlyginti priteistą neturtinę žalą.

Taigi nors šioje byloje nusikaltimu padaryta žala atlyginta iš dalies, t. y. atlyginta tik visa turtinė žala, A. B. atlikti veiksmai rodo, jog jis pats savo noru siekia kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, jo veiksmai nėra formalūs, tokiu būdu siekiant sušvelninti bausmės už padarytą nusikaltimą dydį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi konkrečias bylos aplinkybes, nuteistojo padarytos žalos dalies savanorišką atlyginimą pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kita vertus, A. B. apsvaigimą nuo alkoholio pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes tai turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, už viešosios tvarkos pažeidimą A. B. skiriama vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė, o už nužudymą – artima vidurkiui bausmė. Padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos prie skirtingų nusikalstamų veikų kategorijų pagal BK 11 straipsnį, todėl subendrinamos apėmimo būdu.

Teisėjų kolegijos nuomone, A. B. skiriamos bausmės už kiekvieną veiką atskirai ir galutinė subendrinta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinės žalos atlyginimo būdus, jos atlyginimo atvejus, žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis. Pagal šiame straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra baigtinis.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja, pavyzdžiui, vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurios ribų įstatymai nenustato.

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan. Žalą padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas) taip pat yra vienas iš kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai I. T. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo A. B. veiksmais, kuriais atimta gyvybė artimam žmogui – sūnui. Be abejonės, dėl tragiškos sūnaus T. T. mirties nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė, jog A. B. T. T. sužalojo, veikdamas netiesiogine tyčia, o gyvybę T. T. atėmė dėl neatsargumo.

Veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., padaroma kur kas didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl akivaizdu, jog esant šiai kaltės formai neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad A. B. tyčia nužudė T. T., t. y. nustačius kitą kaltės formą turi būti priteistas ir didesnis neturtinės žalos dydis.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. T. prašoma padidinti iki 100 000 Lt neturtinė žala ne visiškai atitinka susiformavusią teismų praktiką, todėl jos prašymas tenkinamas iš dalies. Žuvusysis gyveno šeimoje, motiną su juo siejo artimas ryšys, ir nukentėjusioji neabejotinai patyrė dideles dvasines kančias dėl nė dvidešimties metų nesulaukusio sūnaus žūties.

Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus gyvybė, sveikata ir kt., neturtinės žalos pasekmių bei ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis bei jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar pan.

Dėl išdėstytų argumentų šiuo nuosprendžiu padidinamas iš nuteistojo skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis iki 80 000 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš A. B. priteisė 3 200 Lt nukentėjusiosios turėtų išlaidų jai atstovavusiam advokatui atlyginti.

Nukentėjusioji I. T. apeliacinės instancijos teismui pateikė kvitą dėl 1 000 Lt įmokos advokatui už atstovavimą jai šiame teisme ir prašė šią sumą išieškoti iš nuteistojo A. B. Jai valstybės garantuojama teisinė pagalba nebuvo suteikta. Atsižvelgus į atstovo atlikto darbo sąnaudas, nuteistojo turtinę padėtį, šios išlaidos nėra per didelės, todėl išieškomos iš nuteistojo.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį pakeisti:

A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą;

A. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

A. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 1 dalies ir 135 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę A. B. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. B. priteistą nukentėjusiajai I. T. neturtinę žalą padidinti iki 80 000 (aštuoniasdešimties tūkstančių) litų.

Iš A. B. išieškoti 1 000 (vieną tūkstantį) litų I. T. advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.