Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui N. M., atsakovo atstovui G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui S.Dariaus ir S.Girėno g. 26 namo bendrijai dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, paaiškino, kad 2010-10-20 Šiaulių m., prie namo esančio Dariaus ir Girėno g. 26, namo bendrijos pirmininko iniciatyva, buvo neleistinai apgenėti 7 medžiai- 4 beržai, 1 liepa, 1 kaštonas, 1 šermukšnis. Atsakovas savo veika pažeidė LR Aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr.Dl-45 patvirtintų „Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių" V skyriaus reikalavimus. Padaryta žala gamtai paskaičiuota vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais (Žin. 2008, Nr. 74-2907). Žala padaryta gamtai sudaro 9116 Lt, gera valia neatlyginta. 2010-11-08 bendrijos pirmininkas G. K. buvo nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. 360 Lt bauda. Kadangi G. K. yra namo bendrijos pirmininkas, veikė bendrijos vardu, tai žalą padarytą gamtai turi atlyginti S.Dariaus ir S.Girėno 26 namo bendrija. Ieškovas siūlė atsakovui atlyginti žalą geranoriškai, tačiau ji nebuvo atlyginta. Sutiktų kad priteistina žala būtų sumažinta, jei iš tikro neatitinka medžių pavadinimai ir atitinkamai už juos paskaičiuota per daug.

Liudytoja P. L. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialiste. Gavus skyriuje S.Dariaus ir S.Girėno 26 namo bendrijos pirmininko prašymą leisti genėti 4 beržus prie namo, buvo nuvykę į vietą, pamatė, kad yra daugiau genėtinų medžių ir buvo išduotas leidimas genėti 8 medžių apatines šakas. Paskambino bendrijos pirmininkui ir pasiūlė galimybę kai kuriuos medžius kirsti, jei surinktų 50 proc. namo gyventojų parašų, nes buvo akivaizdu, kad medžius apgenėjus nebus patenkintas šviesos poreikis. Medžiai auga miesto žemėje, todėl leidimas genėti buvo išduotas infrastruktūros skyriui. Nugenėtus medžius apžiūrėjo ir vertino vėlų rudenį, jie buvo be lapų, ant sudarkytų medžių užverstos nugenėtos šakos, todėl sunku buvo įvertinti medžius, nes jie buvo nugenėti 4-5 metrus į aukštį, buvo palikti kaip vėliavos. Nors pagal išsilavinimą yra miškininkė, medžius pažįsta, bet galėjo neteisingai nurodyti medžių pavadinimus, nes buvo nepalankios sąlygos įvertinimui.

Liudytojas A. A. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra infrastruktūros skyriaus vedėjas. Gavę leidimą genėti medžius, infrastruktūros skyriau specialistai planuoja darbus, sprendžia, kada juos atlikti pagal turimas lėšas, darbų svarbą ir eiliškumą. Bendrijos pirmininkui leidimo kopija išduodama informacijai, kaip atsakymas į prašymą.

Liudytoja R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad yra Šiaulių miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė. Išduotas infrastruktūros skyriui leidimas patenka pas ją. Bendrijos pirmininkui kaip atsakymą į prašymą, kad supažindintų bendrijos narius, duoda leidimo kopiją. Specialistai planuoja darbus pagal svarbą ir būtinumą, kiek yra lėšų, šiuo atveju darbai ne avariniai, todėl būtų tekę laukti eilės apie metus laiko, tai ir buvo paaiškinta bendrijos pirmininkui. Leidimo kopijas išduoda visiems, kurie pateikia prašymus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-10- 20 Šiaulių mieste, prie namo esančio S.Dariaus ir S.Girėno g. 26, buvo neleistinai apgenėti medžiai (b.l.3-5), už šį pažeidimą G. K., daugiabučio namo S.Dariaus ir S.Girėno g. 26 bendrijos pirmininkas nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. 360 Lt bauda. G. K. paaiškinime nurodė, kad buvo nugenėtos 7 beržų, 1 liepos, kaštono ir šermukšnio šakos (b.l.6). Žala gamtai paskaičiuota pagal LR Aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtintą „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką“, jos 1998-03-13 įsakymo Nr. 45 redakciją, bei 2002-03-26 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 129 metodikos pakeitimą, žalos suma 9116,00 Lt (b.l.7). Leidimas genėti 8 medžius išduotas 2010-10-08 Šiaulių m. savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriui (b.l.44).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-10-29 nutarime nurodoma, kad visiems asmenims kyla pareiga tausoti gamtą, o padarius gamtinei aplinkai žalą (nuostolius) - ją atlyginti. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2, 4, 5 dalys, 34 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, privalo atlyginti žalą gamtai, apskaičiuotą pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Taigi būtinos civilinės deliktinės atsakomybės už žalos gamtai padarymą sąlygos yra neteisėtas veiksmas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami aplinkos apsaugos teisės aktai, žalos gamtai faktas, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtos veikos. Pagal CK 6.248 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda ir be kaltės. Atsakovas ginče neneigia šių aukščiau paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų.

Atskirai pastebėtina, kad būtina įvertinti nagrinėjamu atveju ne tik atsakovo kaltę, kuri yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei už žalą gamtai atsirasti, bet ir jos laipsnį, kadangi Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 1 d. numato, jog asmenys pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal LR įstatymus. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėto įstatymo 34 straipsnio 2 d. nuostatą, nurodė, kad tik šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas, juridinis asmuo, bendro naudojimo žemės sklype neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo genėjo medžius. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas, genėdamas medžius, siekė ir pozityvių tikslų, tai yra pašalinti galimą žalos padarymą aplinkiniams asmenims. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju esant atsakovo kaltei kaip būtinai sąlygai civilinei atsakomybei atsirasti, Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis taikytina remiantis objektyviuoju ir subjektyviuoju kaltės aiškinimu. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio, kaip nagrinėjama, civilinėse bylose paprastai ne tik įrodinėjama kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga, bet ir nustatinėjamas jos kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2008 nurodyta, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius.<...> Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, pats atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra ar jos laipsnis nėra didelis. Analogišku teisės aiškinimu bylose dėl žalos gamtai atlyginimo vadovavosi Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2A-5-567/2009, 2A-927-567/2008.

CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų matyti, kad jis yra vairuotojas, neturi teisinių žinių. Atsakovas, nebūdamas teisiškai išprusęs asmuo, tuo pačiu elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai: tiksliai nesuvokdamas įstatymų reikalavimų, neišsiaiškino, ar galima pačiam genėti bendrijai nepriklausančiame žemės sklype esančius medžius. Atsakovas pagal byloje nustatytas aplinkybes turėjo laukti, kol pagal suteiktą leidimą darbus atliks specialistai, ėmėsi iniciatyvos, nors darbų atlikimo taisyklių ir tvarkos nežinojo, taigi negalima teigti, kad atsakovas buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Darytina išvada, kad atsakovo kaltė dėl žalos gamtai padarymo nustatyta, tačiau ji daugiau susijusi su neatsargumu, nei su tyčia, tačiau ir dėl to kyla jo civilinė atsakomybė.

Pripažintina, kad atsakovo veiksmus ieškovas tinkamai kvalifikavo pagal LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 p. ir LR Aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymo Nr. D1 – 45 Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo 33 p. reikalavimų nuostatas. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 p. numatė, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 p. nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 p. nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Vertinant atsakovo veiką kuomet nugenėta daugiau medžių šakų, pripažintina, jog tokie jo veiksmai neatitiko aptartų teisės aktų reikalavimų.

Esant tokioms teisinėms aplinkybėms, atsakovo veika gali būti vertinama kaip neteisėta, kuria pažeisti aplinkos apsaugos teisės aktai.

Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovo civilinei atsakomybei kilti yra visos būtinos sąlygos. Nors atsakovo atstovas genėdamas medžius nugenėjo daugiau šakų ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, tuo pačiu sudarkydamas kraštovaizdį, tačiau teismas pripažįsta, kad medžio gyvybinės funkcijos buvo pažeistos tik iš dalies, be to, kaip nurodė liudytoja, atsakovui paprašius, kai kuriuos medžius būtų buvę leista iš viso pašalinti. Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad atsiranda pagrindas mažinti ieškovui atlygintinų nuostolių dydį (CK 6. 251 str. 2 d.). Teismas šitai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Komentuojama norma yra bendroji, todėl gali būti taikoma visais nuostolių atlyginimo atvejais - esant tiek sutartinei, tiek deliktinei civilinei atsakomybei. Ši norma teismui leidžia įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, ši norma irgi turi būti taikoma labai atsargiai, ir tik išimtiniais atvejais, kai sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Todėl teismas atsižvelgdamas į atsakovo kaltės formą ir jo veiksmus po žalos padarymo, taip pat į tai, kad žala nėra labai didelė, o atsakovas nėra pelno siekiantis juridinis asmuo, nedisponuoja pinigų sumomis, ieškovo prašomą atlyginti žalos dydį mažina 75 procentais. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad tarp nugenėtų medžių nebuvo kaštono, o koks tai buvo medis ir kiek įvertinta jam padaryta žala, šalys nepatikslino, iš bendros 9116,00 Lt sumos šalintina suma už kaštoną- 2176,00 Lt, taip pat, kadangi posėdžio metu nustatyta, kad patenkinamos būklės beržą būtų leista pašalinti iš viso, jei to būtų prašyta, suma už patenkinamos būklės beržą 1500,00 Lt taip pat šalintina iš bendros žalos sumos, bei sumažinus likusią žalą 75 %, nustatytinas atlygintinos žalos dydis- 1360,00 Lt (9116-2176-1500=5440x0,25=1360), ši suma priteistina iš atsakovo.

Tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. 2011-01-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.), nes tokią jo teisę numato įstatymas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos- žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas, kaip valstybės institucija, buvo atleistas pagal CPK 83 str. 1 d. 10 p., žyminis mokestis priteistinas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai- 41,00 Lt (CPK 93 str. 1 d.), taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu- 9,20 Lt (LR CPK 88 str. 1d. 3 p.), viso iš atsakovo priteistina 50,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, M. K. Č. g. 3, Šiauliai, kodas 190742486, iš atsakovo S.Dariaus ir S.Girėno g. 26 namo bendrijos, juridinio asmens kodas 145836314, 1360,00 Lt (tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt litų) žalos atlyginimui ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1360,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-01-11 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S.Dariaus ir S.Girėno g. 26 namo bendrijos 50,20 Lt (penkiasdešimt litų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.