Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A–201–113/2008

Teisėja Adolfina Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.6; 1.2.14.2.2; 2.1.12.2.3.2 (S)

2008 m. gegužės 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. P., A. M. ir M. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-28 nuosprendžio, kuriuo

M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-11-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-02-15 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

iš M. P., D. G., A. M. ir M. M. solidariai priteista V. D. K. 517 Lt turtinei žalai atlyginti;

šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. D. G., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P., D. G., A. M. ir M. M. pasikėsino pagrobti automobilį: t. y. 2005 spalio 24 d., apie 16 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti automobilį, automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo (duomenys neskelbtini), M. M. ir A. M. stovint ir saugant, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, D. G. koja spiriant į automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sulaužant kairės pusės abiejų durelių rankenas, po to koja išspyrus automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, ir atidarius priekines keleivio pusės dureles, M. P. įlipo į automobilį kartu su D. G. ir rankomis bandė sulaužyti vairo užraktą, o nepavykus, D. G. rankomis nulaužė po vairu esančią plastikinę apdailą, ištraukė kontaktinės grupės laidus ir juos sujungdamas, bandė užvesti automobilio variklį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo pastebėti pašalinio asmens ir iš nusikaltimo vietos pabėgo, tokiu būdu jie pasikėsino pagrobti V. D. K. 2000 litų vertės automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jam paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad nusikaltimo metu nesugadino jokio turto, todėl iš jo neturėtų būti priteistas turtinės žalos atlyginimas.

Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Nurodo, kad automobilio vagystėje nedalyvavo. Tvirtina, kad jis ir M. M. prie vagystės neprisidėjo ir saugotojo vaidmens neatliko, o jo kaltė grindžiama tik M. P. ir D. G. nenuosekliais parodymais. Mano, kad iš liudytojo V. K. parodymų taip pat negalima daryti išvados, kad jis dalyvavo nusikaltimo padaryme. Teigia, kad apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti tik kitų kaltinamųjų parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys. Nurodo, kad paskyręs bausmę teismas nepagrįstai pridėjo neatliktos bausmės dalį, paskirtos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-02-15 nuosprendžiu, nes šią bausmę jis yra atlikęs.

Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad liudytojas V. K. davė nenuoseklius parodymus: ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad M. M. ir A. M. stovėjo nuo nusikaltimo vietos už 1,5 m., o teisme – apie 3 m, tačiau į tai niekas neatkreipė dėmesio, duomenų nepatikslino. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis ir A. M. buvo sulaikyti, juos atpažino į policijos nuovadą atvykęs liudytojas V. K., tačiau buvo nustatyta, kad jie su nusikaltimu nėra susiję ir net neapklausus buvo paleisti. Atkreipia dėmesį, kad D. G. nuolat keitė parodymos, mano, kad jį apkaltino siekdamas pats išvengti atsakomybės. Jo nuomone, M. P. atsisakė duoti parodymus teisme, nes bijojo atsakomybės už melagingus parodymus. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai neatlikta akistata tarp jo ir A. M. ir nesuteikta jam galimybė apsiginti. Apeliantas prašo nustatyti tikslų atsumą nuo automobilio iki suoliuko, prie kurio jis stovėjo, bei surengti jo ir A. M. bei D. G. akistatas. Mano, kad civilinis ieškinys patenkintas nepagrįstai, nes nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų dėl jo dydžio.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė atmesti apeliacinius skundus.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl kaltės, teisingai kvalifikavo padarytą veiką bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.

Dėl A. M. ir M. M. dalyvavimo nusikaltime

A. M. ir M. M. pagrįstai pripažinti kaltais dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį.

Nors kaltininkų parodymai nėra nuoseklūs, tačiau visi jie patvirtino, kad prieš pat nusikaltimo padarymą jie bendravo. A. M. ir M. M. veiksmai nusikalstamos veikos darymo metu ir po to rodo, jog jie suprato, jog M. P. ir D. G. kėsinasi pavogti automobilį, tam pritarė. A. M. ir M. M. stovėjo netoli nuo įvykio vietos (tikslus atstumas šiuo atveju neturi jokios įtakos), pamatę ateinantį pašalinį žmogų pasileido bėgti. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visi bendrininkai turėjo tyčią pagrobti automobilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

Dėl įrodymų

Byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuteistųjų kaltę. Liudytojo V. K. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūrų duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl bylos faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad M. M. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog nebuvo atliktos akistatos tarp jo ir kitų bendrininkų ir taip užkirstas kelias jam apsiginti, neatitinka tikrovės, nes akistatos bei įtariamojo apklausos protokoluose užfiksuota, kad jis pats atsisako atlikti akistatas (b. l. 162, 165, t. 1). Taip pat pastebėtina, kad M. M. buvo apklaustas tik tuomet, kai ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pareikštas įtarimas, o iki tol nebuvo pagrindo jį apklausti.

Dėl M. P. atsakomybę švelninančios aplinkybės

Teismas pagrįstai nepripažino M. P. atsakomybę švelninančia aplinkybe to, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. M. P. jokiais veiksmais neparodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino žalos, be to teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus ir nei baigiamųjų kalbų, nei paskutinio žodžio metu neužsiminė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad M. P. nuoširdžiai gailisi ir dėl to skirti švelnesnę bausmę.

Dėl bausmių

Už padarytą nusikalstamą veiką nuteistiesiems paskirtos pagrįstos ir teisingos bausmės. Teismas vadovavosi BK 54 str. bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – pasikėsinta įvykdyti tyčinį apysunkį nusikaltimą, į tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į kaltininkų asmenybes – visi po keletą kartų teisti, bausti už įvairius administracinius teisės pažeidimus, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe.

Dėl bausmių bendrinimo A. M.

Nusikaltimas, už kurį A. M. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas 2005-10-24, t. y. iki 2006-02-15 nuosprendžio priėmimo, todėl teismas pagrįstai subendrino šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes ir į subendrintą bausmę įskaitė pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę (BK 63 str. 9 d.).

Dėl civilinio ieškinio

Kaltininkų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryta turtinė žala. Pateikti dokumentai – sąskaita–faktūra ir kasos aparato kvitas bei paslaugų pirkimo – pardavimo kvitas patvirtina, kad dėl automobilio sugadinimo V. D. K. patyrė 517 Lt turtinę žalą, todėl priteista suma turtinei žalai atlyginti yra pagrįsta.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad žala nusikaltimu padaryta M. P., D. G., A. M. ir M. M. bendrai, todėl jie nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1, 4 d.).

Naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. l d. l p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų M. P., A. M. ir M. M. apeliacinius skundus atmesti.