- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-137-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Luminor Bank“, uždarajai akcinei bendrovei „Luminor Lizingas“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-137-755/2018
Teisėja Irena Vapsvienė Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00591-2017-7
2018 m. sausio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-688-664/2017 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui M. S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Luminor Bank“, uždarajai akcinei bendrovei „Luminor Lizingas“ dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jungtinės veiklos fakto nustatymo, moralinės žalos ir išlaikymo priteisimo, sutuoktinių turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. S. prašė teismo nutraukti santuoką dėl atsakovo M. S. kaltės, priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą bei išlaikymą, nustatyti juridinį faktą dėl jungtinės veiklos atsiradimo, padalinti turimą turtą, atitinkamai priteisti kompensaciją.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir (ar) kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir (ar) esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.
3. Nurodė, kad atsakovas gali imtis priemonių turimam turtui paslėpti, taip išvengiant šalims kartu priklausančio didesnės dalies turto padalijimo, nes atsakovas jau bando jai užkirsti kelią prieiti prie bendro ūkio turtinių reikalų – blokuoja ieškovės vardu paimto telefono numerį, kurio pagalba atliekami bankiniai pavedimai, nuolatos išsiima bendrus ieškovei ir atsakovui priklausančius pinigus, juos leidžia asmeninėms reikmėms. Ieškovės nuomone, byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui patenkinus pateiktą ieškinį, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas konstatavo, kad teikdama prašymą taikyti atsakovo turtui laikinąją apsaugos priemonę – areštą, ieškovė nenurodo reikšmingų šiam procesiniam veiksmui atlikti duomenų, t. y. prašomo areštuoti turto pavadinimo, jo buvimo vietos, registruose registruojamo turto kodo, trumpo aprašymo, kitų turtą identifikuojančių požymių, kurie ieškovei yra žinomi. Nepateikus šių duomenų, nėra galimybės surašyti nutarties, atitinkančios Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio reikalavimus. Kartu teismas konstatavo, jog ieškovė nėra iki galo suformulavusi ieškininių reikalavimų – nepateikta ieškinyje nurodyto dalies dalintino turto vertė, taip pat neapibrėžta ieškinio suma, nėra nurodyta prašomo areštuoti turto vertė. Be to, pažymėjo, jog didžiajai daliai atsakovo vardu registruotam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui yra apribota disponavimo teisė (turtas apsunkintas įkeitimu, hipoteka ir pan.), todėl tokio turto areštas būtų bereikalingas ir perteklinis, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei nepagrįstai didintų vykdymo išlaidas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė J. S. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
7. Nurodo, kad teismas nutartyje neanalizavo nei vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų,t. y. ieškinio pagrįstumo bei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar negalimumui jį vykdyti.
8. Teigia, jog ne visas ieškinyje nurodytas turtas yra susaistytas prievoliniais įsipareigojimais atsakovo ar (ir) ūkiui priklausančių kreditorių naudai. Teismas nutartyje išskyrė tik dalį turto, kuris yra įkeistas hipoteka ar užtikrintas įkeitimu. Tačiau netgi tai negali būti svarbus ir pagrįstas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiam turtui. Be to, priešingai nei sprendė teismas, tai, kad ieškinio suma dar bus tikslinama, nereiškia, jog jau dabar negalima pritaikyti turto arešto atsakovui priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams ir (ar) kilnojamiesiems daiktams, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginėms lėšoms bei turtinėms teisėms.
9. Apeliantės teigimu, ieškinyje buvo įvardintas visas jai ieškinio pateikimo metu žinomas atsakovui priklausantis kilnojamas ir nekilnojamas turtas, to turto duomenys (unikalūs nekilnojamojo daikto numeriai, transporto priemonių duomenys ir pan.) bei vertės. Šie duomenys pagrįsti išrašais iš VĮ Registrų centras. Teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, atsižvelgęs į ieškinio sumą, laikinąsias apsaugos priemones turėjo pritaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal ieškinio preliminaraus pagrįstumo doktriną, ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).
15. Ieškovės ieškinio reikalavimai yra susiję su bendrosios dalinės nuosavybės, sukurtos jungtinės veiklos sutarties pagrindu iki santuokos sudarymo, padalinimu, ūkininko ūkio padalinimu, taip pat bendro šalių turto, įgyto santuokos metu, padalinimu. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Toks aplinkybių nustatymas yra visiškai pakankamas preliminaraus ieškinio reikalavimo pagrįstumui konstatuoti. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio preliminaraus pagrįstumo iš esmės nevertino ir dėl to nepasisakė, kuo pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą.
16. Dėl kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – egzistuojančios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, reikšminga tai, kad, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, CPK yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jų taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tas faktas, kad didžiajai daliai atsakovo vardu registruotam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui yra apribota disponavimo teisė (turtas apsunkintas įkeitimu, hipoteka ir pan.), nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra, tuo labiau, jog ne visas ieškinyje nurodytas turtas yra susaistytas prievoliniais įsipareigojimais. Pažymėtina, jog, kilus neaiškumų dėl prašomo areštuoti turto pavadinimo, jo buvimo vietos bei kitų identifikuojančių požymių, taip pat turto vertės, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes turėjo aiškintis, tačiau tokių veiksmų neatliko, o iš karto sprendė dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumo.
18. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo apeliantės prašymo visapusiškai, nepasiūlė šalims ,esant būtinumui, patikslinti duomenų reikšmingais prašymui išspręsti kilusiais klausimais, taip pat atsakovo galimybės įvykdyti, tikėtina, ieškovei palankų teismo sprendimą (CPK 6, 176, 177, 178 straipsniai ir 179 straipsnio 1 dalis), prieinama prie išvados, kad teismas neatskleidė spręsto klausimo esmės. Dėl įrodymų stokos apeliacinės instancijos teisme priimti galutinio procesinio sprendimo nėra galimybės, todėl skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kartu bylos šalims primenant jų įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 13, 42, 176-178 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.